241. Algimanto pamokomasis žodis – Kūrėjo sumanyta mirtingojo kategorijos asmenybės kvalifikacija – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje, 2019 06 29

Mylimieji, mes turime nuostabių Apreiškimų, pats unikaliausias yra Urantijos Knyga. Jis yra vienintelis, kolektyvinis Apreiškimas, nes Knygoje esantys Dokumentai parašyti įvairių autorių. Ir studijuodami Urantijos Knygą, mes matome, kokia yra milžiniška kūrinijos įvairių Asmenybių kategorijų veikla – ir ta veikla sumanyta Kūrėjo, kad ji pasireikštų kiekvienos Asmenybės indėliu. Jeigu yra skirtingos Asmenybių kategorijos, reiškia, toji kategorija pripildyta atitinkamos kvalifikacijos Asmenybių. Būtent toji kategorija skirta atitinkamų funkcijų atlikimui, kad Kūrėjo Evoliucinis Planas būtų įgyvendintas būtent taip, kaip sumanė Kūrėjas. 
Mes Gyvajame Kelyje šitame pradiniame mūsų į Amžinybę, pasaulyje taip pat turim asmenybės kategoriją – mirtingieji – dar nepatyrę prisikėlimo, turintys materialų apvalkalą, nemokantys tarpusavyje bendraut, bendradarbiaut, nesuvokiantys gilumine Įžvalga, kokios yra Amžinosios Vertybės, nesuprantantys net, kas esame mes patys, jau nekalbant apie Patį Kūrėją, ir mes šitame pradiniame etape taip pat turime įnešt asmeninį indėlį pagal tą kvalifikaciją, kuri numatyta mirtingajam. 
Mirtingųjų dabar šitame pasaulyje – septyni milijardai – labai daug, nereikėtų tiek šitai planetai mirtingųjų, ir ypač dabartiniu metu, kada gyventojų skaičius taip sparčiai auga. Taip jau mažesniu gyventojų skaičiumi sunku – sunku – juos sutelkt, lavint juos, šviesint juos, o jų skaičiui be perstojo gausėjant, tas švietimas tampa praktiškai nebeįmanomas. Ir kadangi mirtingasis, nenušvitęs dvasiškai, neatradęs Kūrėjo savo viduje, nes tokių dalykų jis nežino, kaip galima Kūrėją atrasti savyje, natūralu, kad vadovaujasi gyvuliniu protu – tuo protu, kuris turi gyvulinę prigimtį – tai ir visos ydos – pavydas, kerštas, pyktis, susierzinimas, agresija, godumas, siekimas valdžios, viešpatavimo kitų atžvilgiu – štai daugybė ydų, kurios valdo mirtingojo charakterį visose sferose. Neatradus Kūrėjo savo viduje, negali atsirasti Vertybės, kurias Pats Kūrėjas ir suteikia – Meilę, Teisingumą, Tiesą, Gėrį, Grožį, Kosminę Įžvalgą, Išmintį, Kantrybę, norą suprasti kitus, užjausti ir tuo pačiu sustiprinti. Tos Kūrėjo teikiamos Amžinosios Vertybės įmanomos tik tada, kada Kūrėjas yra atrandamas viduje. 
Tai štai Kūrėjo ir sumanyta mirtingojo kategorijos asmenybei kvalifikacija – mes tampame žmonėmis – kvalifikuotais žmonėmis – kada atrandame Kūrėją savo viduje, kada Amžinosios Vertybės tampa mūsų šerdimi, kada mes trokštame iš Širdies nuoširdžiai šitomis Amžinosiomis Kūrėjo Savybėmis ir Vertybėmis gyventi. Štai yra mūsų toks indėlis. Tai tarsi būtų Kūrėjo atradimas savyje kiekvienam mirtingajam priedermė šitame pasaulyje. Bet tai dar ne viskas. Mes gaunam ir kiekvienas savo užduotį asmeniškai. Juk jeigu atradai Kūrėją savo viduje, tai nereiškia, kad tu jau nieko nebeturi čia veikti – ne – tada yra užduotis, kad tu savo gyvenimą turi suliet su Kūrėjo valia, gyvent būtent taip, kaip veda Kūrėjas iš vidaus be jokios baimės. Jeigu jauti baimę, reiškia, dar tu nepasiekei tos žmogaus kvalifikacijos, kurią suteikia Pats Kūrėjas. 
Aš šiandien išgirdau per Rusijos televizijos vieną kanalą trumpą pasakojimą apie amerikiečių dainininkę Tiną Terner. Nuostabi dainininkė, kupina energijos, gyvybingumo – aš maniau jau seniai iškeliavusi, pasirodo, ji dabar švenčia aštuoniasdešimt metų jubiliejų – ir ten trumpai buvo papasakota jos gyvenimo istorija. Įsivaizduokit, toji mergaitė iš pradžių dėl tėvo prievartos, nuolat reiškiamos fiziniais veiksmais prieš savo žmoną – šitos mergaitės motiną – nuolat šitaip rodomą tą prievartą, privertė ją – tą moterį – palikt šeimą, palikt ir šitą mažą mergaitę. Po kurio laiko ir tėvas surado kitą moterį, paliko savo dukrą vieną, ir sukūrė kitą šeimą, atstumdamas savo dukrą. Ir toji maža mergaitė buvo auklėjama savo vyresniosios sesers, ji bėgdavo į bažnyčią. Ir būdama net šešiolikos metų, viename iš restoranų pamatė dainuojančią, na, grojančią ir dainuojančią grupę – roko grupę. Ir ji turėjo tokį entuziazmą viduje, sako – aš noriu jums padėt dainuot. Tai tos grupės vadovas Terneris sako – ką tu gali padėt? Bet kada ji pradėjo dainuot, jis negalėjo patikėt – jo širdis tiesiog per akimirką prisipildė tų virpesių, kuriuos perteikė ta šešiolikmetė mergina, ir jis pakvietė į grupę ją, o po dviejų ar trijų mėnesių susituokė su ja – susituokė, atrodo, nuostabi meilė, bet jis pradėjo kontroliuot šitą moterį – savo žmoną – ir mušt ją, jeigu ji ne taip pažiūrėjo į kokį nors žiūrovą, jeigu ji ne taip pavalgė, jeigu ji ne taip išplovė indus – visuomet būdavo fizinės bausmės. Tai truko šešiolika metų. Ji pudruodavo savo veidą, grimuodavo, kad nebūtų matomos mėlynės. Tinos Trener atrodė išoriškai nuostabi šeima. Ir galiausiai ji pateko į tokią padėtį, kad nebežinojo, ką daryt, ir jos kelyje pasirodė čigonė, kuri pasakė – tu tapsi įžymybe, o tas, kuris tave skriaudžia, išnyks išvis. Ir štai šito impulso – čigonės pasakymo – užteko, kad skrendant lėktuvu, kada jos vyras Aikas Terneris norėjo vėl pakelt ranką tiesiog lėktuve, ji nebesileido būti skriaudžiama, ir iškart padavė skyryboms pareiškimą, išsiskyrė, ir pradėjo gyvenimą taip, ką mes dabar ir galim apie ją pasakyt. Iš tikrųjų jinai ir šiandien sutraukia didžiules auditorijas klausytis jos dainų. Ir ji visą laiką eidavo į vienos Tenesio Valstijos, Jungtinėse Valstijose, bažnyčios chorą, būdama žinomiausia roko dainininkė – ji eidavo į tą chorą, ir giedodavo chore. Štai Kūrėjas jai leido patirti skausmingą ir fizine prasme, ir intelektualia prasme, ir dvasine prasme, kančių etapą. Ir tame etape ji nepasimetė, ji nenusileido iki žemų tokių virpesių, kai žmogus praranda viltį, ir dažnas tiesiog pradeda vartot narkotikus, nusižudo, nuolat gyvena depresijoj – jinai pakilo – pakilo ištvėrusi tą patyrimą, kurį suteikė Kūrėjas. Štai jos žmogiškumo kvalifikacija ir buvo ištvert šitą visą tokį siaubą ir protui, ir kūnui, kai buvo dar maža mergaitė – tėvų muštynes, ir jos apleidimą, esant gyviems tėvams – palikt vaiką – mažytę – tiesiog tai yra nežmoniška, bet ji ištvėrė visa tai. Ir mes ją dabar galim iš tikrųjų pasveikint, kad štai yra žmogus – žmogus, kuris nusipelno Pagarbos – Pagarbos dėl savo valios, dėl savo atsidavimo Kūrėjo vedimui iš vidaus. Tai tik Kūrėjo dėka jinai išsilaikė. 

Ir mes Gyvajame Kelyje pajėgūs išsilaikyt tiktai Kūrėjo dėka. Nebus tos akimirkos, kad jūs net menkiausiai nusigręžę nuo Kūrėjo, nedėdami ryžtingų pastangų, nesistengdami įnešti jūsų asmeninį indėlį, išliktumėte Gyvajame Kelyje – ne – tiktai su Kūrėju jūs galite išlikti Gyvajame Kelyje, ir tiktai būdami ištikimi Kūrėjui sūnūs ir dukros, veikiantys drauge su Kūrėju visų Šviesos labui – visų – ne savo biologinės šeimos, bet visų Šeimos labui – ne savo išskaičiavimui, bet visų – visų – labui ir Gerovei. Štai kada jūs pajausite tokią būseną savo viduje, tada patirsite, kokia yra nuostabi Kūrėjo sumanyta Evoliucija, nes tik būsena – būsena – diktuoja, kokį žingsnį jūs galite žengti – ne protas – būsena. Ir jeigu jūs būsena nejaučiate, žingsnio neatliksite – nežengsite, pabūgsite, pabijosite. 

Baimė – milžiniška galia, bet Meilė – galingesnė. Meilė – tai yra Kūryba ir Šviesa. Jeigu jūs nejaučiate Meilės – problema jūsų viduje – jūsų Širdis neatverta – jūs neturite noro atverti ją, reiškia, jūsų kiti prioritetai – ne Amžinosios Vertybės, kurias teikia Kūrėjas. Tada reikia jums kreiptis į save patį – ko jūs gyvenate šitame pasaulyje? Kad kūnas patirtų kokius nors pamaloninimus? Tai tuščias laiko švaistymas. Ką jūs duodate kitiems? Pamąstykite apie tai. 

Evoliucija sumanyta, kad teiktumėte save visų Gerovei. Kūrėjas sumanė daugybę jums užduočių ir jas suteikia, kada jūs esate tai užduočiai subrandinti, bet jeigu jos išsigąstate – tos užduoties – reiškia, jumyse nėra Gyvo ryšio su Kūrėju. Problema yra jūsų viduje – ne Kūrėjuje – Jis suteikia užduotis, atsižvelgdamas į jūsų pajėgumą. Todėl jūs turite būt aktyvūs, ryžtingi, jeigu šito nėra, pasikalbėkite patys su savimi labai nuoširdžiai, vienatvėje, ko jūs siekiate savo gyvenime, kokia gyvenimo prasmė?

Kaip gali būti Šviesa, Brolystė aplinkoje be jūsų asmeninio indėlio į šitą pačią aplinką? Viskas yra tarpusavyje susieta – jūsų asmeninių Širdies virpesių būsena ir Amžinųjų Vertybių įprasminimas jūsų gyvenime. Tai ir yra jūsų priedermė, kuri ir sudaro žmogaus kategorijos asmenybės tapatybės kvalifikaciją. Mes siekiame šitos kvalifikacijos eidami Gyvuoju Keliu, tad ir būkime veiksmingi jame.


Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Algimantas