Algimanto pamokomasis žodis – Visi įvykiai, kurie mūsų laukia, išprovokuojami pykčio pasireiškimu – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje, 2019 08 10

Spausdinti
Dokumentų sąrašas

Mylimieji, išgirdau šiandien žodį atėjęs – piktas. Kažkas kažkam sako – piktas. Seniai bebuvau girdėjęs tokį žodį.
O pykčio aš neturiu – nuo pat vaikystės. Tai yra emocija. Liūdesį – taip, turiu. Didžiulį jausmą teisingumo – ir liūdna tada, kada kažkas jį pažeidžia, ir aš ginu tą teisingumą nuo pat trejų-ketverių metų.
Todėl tai yra iš tikrųjų tikra, kada tu gyveni be pykčio, tu esi laisvas nuo jo emocijos, kuri griauna – griauna – mirtingąjį iš vidaus. Ir ta emocija rodo, kad nėra Tėvo ir Motinos atrasto savyje – nėra. Tada, reiškia, bus klaidingi sprendimai, klaidingi veiksmai, skaudžios pasekmės.
Kas vyksta pasaulyje šiandien politikoj, ekonomikoj pagrįsta emocijomis. Visi sprendimai grindžiami emocijomis, nėra sprendimų, grindžiamų jausmu. O jausmas yra vienas – Meilė, Meilė, ir tik Meilė iš Kūrėjo.
Dabar įsivaizduokit, kada mes, nedidelė grupelė, garbinam Kūrėją, Keturiuose Asmenyse, mes savyje iš Kūrėjo gaunam tokius milžiniško poveikio virpesius – tai yra gyvybinė energija – gyvybinė – kuri maitina kiekvieną ląstelę. Ir toje gyvojoje komunijoje dalyvauja mūsų broliai ir sesės, kurių mes nematom. Dalyvauja, kad mus stiprintų. Ir įsivaizduokit, kaip bus džiugu, kada po prisikėlimo jums pasakys tas, kurio nebuvot iki tol net regėję, net ir nežinojote, kad yra tokia konkreti asmenybė – jinai pasakys – aš irgi buvau jūsų brolystėje, tą akimirką, kai jūs garbinot, nes aš irgi garbinau drauge su jumis – kaip jums bus pakylėta vidinė būsena. Štai brolystėje, už kurią mes meldėmės šitame dar materialiame pavidale, stiprino ir tuos, kurie yra mums nematomi šiuo metu, o tada bus jau matomi ir mes sutiksim tą mūsų brolį ar sesę iš tikrųjų kaip mūsų broil – mus tai stiprins, bet mes jau tam būsim pasirengę štai dėdami šitos akimirkos energijos Gyvąjį Turinį. Tie, kurie šito Turinio nepatiria šiandien, nepatiria šitame gyvenime, jiems bus labai sunku adaptuotis aplinkoje. Įsivaizduokite, aplinka visiškai svetima, nepažįstama, ir svarbiausia aukštesnio dažnio virpesiai. Jie nieko nežino apie virpesius, jie susigūš.
Aš, pavyzdžiui, stebėdavausi – dabar jau nebesistebiu iš esmės – anksčiau sakydavo – iš tavęs labai sklinda stipri energija – aš nesuprasdavau, kodėl. Tai vienas žmogus pasako, tai kitas, tai trečias, skirtingu metu, skirtingose vietose, nes aš nieko nebuvau girdėjęs apie virpesius. Aš juos manydavau egzistuojančius tiktai fizikoje, bet ne žmoguje, kurio energiją gali pajaust, kad gali net atšokt nuo jo, sąmoningai nesuprasdamas.
Tai štai, iš tikrųjų mes dabar jau garbinime patirdami, kurie Širdimi atveria save Kūrėjui, tų virpesių pasireiškimą, aprimdami, jeigu turim kokių nors vargų, skausmų, net ir fizinių ligų. Štai tada mes būsime pasirengę po prisikėlimo ir toje aplinkoje remtis į viduje esantį atrastą mūsų Tėvą ir Motiną, Gyvą mūsų viduje, Realų. Mes turėsime tą atramą, kuri niekada nesikeičia ir nesitraukia, ji yra paties aukščiausio energinio dažnio virpesiais išreikšta mūsų viduje per Minties Derintojo pasireiškimą mums, nuolat.
Ir štai mums tas įprastas Komunijos ryšys visada bus prieinamas viduje. Ir ta aplinka, kuri mums taip pat bus neįprasta, bet virpesiais ji neatstums, nes mes esam alkani dar aukštesnio energinio dažnio virpesių, ir mes jausime troškimą toje aplinkoje priimt naujus iššūkius, neišsigąsdami jų, bet tiesiog trokšdami patirt tą brolystę dar didesne, platesne pasireiškimo galia.
Mums jau dabar tas jausmas, kad yra kūrinijos Šeima, bus tada kaip tik to iššūkio įsisavinimas būtent toje terpėje. Mes turėsime tas priemones, kurias dabar mes garbindami įsisąmoniname savo sąmonės lygiu, bet ypač tai nusodinama į pasąmonę. Ir viskas tai bus panaudota, neišnyks, nors mūsų sąmonę ir pasąmonę apvalys, kada mums sugrąžins mūsų proto kopiją – dabartinio mirtingojo proto kopiją – Minties Derintojas po prisikėlimo. Ji bus apvalyta nuo keiksmažodžių, nuo tokių išsireiškimų, kurie netinka toje aukštesnio energinio dažnio aplinkoje, kad juos vartotume. Bet mūsų ydos, net ir pykčio emocija, bus išlikusi. Nuo jos niekur niekas niekaip neapvalys, niekaip kitaip, kaip tik per gilesnį Meilės pojūtį tiek Kūrėjui, tiek ir mūsų broliams ir sesėms, įsisavinant naujas aukštumas, iššūkius, patyrimus.
Štai mes iš tikrųjų klojam tą ateitį, šią akimirką, čia būdami, ir tuo pačiu mūsų ateičiai ir planetoje. Mes turėsim patirt daugybę sukrėtimų, net ir visi įvykiai, tie, kurie mūsų laukia, juk jie yra visi išprovokuojami tų žmonių, kurie gyvena emociniu pykčio pasireiškimu – visi – ar politiniai, ar ekonominiai, ar kultūriniai – visur yra konkuravimas būt pirmam, geriausiam, kad kiti tave išaukštintų, pašlovintų. Ir vardan šito populiarumo visos emocinės ydos ir pasireiškia charakteryje. Vardan šitų ydų patenkinimo žmonės ir gyvena šitą gyvenimą šitame pasaulyje, dėl to vyksta karai, vyksta vienų bankrotai, kitų iškilimai, nusikaltimai, pavirstantys į aukas, per šaudymus, per neteisingus teismus, per nekaltų žmonių kankinimus, kada buvo visiškai nekaltai sufabrikuotos bylos, sufalsifikuotos. Ir žmonės nekaltai uždaromi į kalėjimą.
Visa tai yra dėl to, kad yra emocinių ydų charakteris, priimantis klaidingus sprendimus, iš baimės, nes bijo. Bijo žmogus – būdamas teisėjas – nenuteisti kito, net ir nekalto, nes ką pasakys aukščiau sėdintis, nuo kurio priklauso jo, teisėjo, galių atšaukimas. Geriau nuteisti per griežtai negu išteisinti. O dieviškasis teisingumas reikalauja net ir kaltą, jeigu nors ir menkiausiai yra išteisinanti aplinkybė, ją panaudot, kad jisai būtų išteisintas.
Ir šiandien aš žiūrėjau vieną filmą, per Rusijos televiziją. Senas filmas, juodai baltas, bet vienas klaidingas sprendimas priimtas – kada lėktuvas dega, ir jame yra trys lakūnai, vienas – radistas, vienas – vadas, ir antras pilotas. Ir radistas iššoka su parašiutu pirmas, dar neleidus vadui palikt lėktuvą. Paskiau vadas liepė palikt lėktuvą – iššoka tas antras pilotas, o vadas žūsta, sprogus lėktuvui. Ir kada nusileido parašiutu tas pirmasis radistas, jis parašo, kad jis iššoko, kai vadas leido iššokt. O tas, kuris iššoko tiktai vadui leidus, yra apkaltinamas, kad jis pirmas iššoko, ir vat sugriūna draugystė judviejų, sugriūna meilė vienos moters, ir visa tai atsiliepia per visą gyvenimą. Turėjo palikt darbą tie žmonės, nes jie jais nebepasitiki.
Byla buvo nutraukta, nes nebuvo pakankamai įkalčių, įrodančių, kad tas, kuris apšmeižia savo draugą, buvusį draugą, kad jo šmeižtas nei tiesa, nei netiesa, bet pasėtas nepasitikėjimas tuo, kuris iš tikrųjų buvo teisus. Ir jam buvo liūdniausia, kai jo mergina sako – Bet ir tu neturi įrodymų, kad tu sakai tiesą. Jo buvo atsakymas vienas – O tu manim netiki? Tau dar reikia įrodymų? Mano žodžio neužtenka?
Dėl to aš ir jums sakau – Jūs manim netikit? Mano žodžio neužtenka, kai aš jums sakau, kad tai yra Tiesa, nes kai kurie ateina čia ir palieka gyvąją šventovę. Jie netiki mano žodžiu – šiandien – netiki. Po prisikėlimo – bus kitaip, bet jau bus po prisikėlimo. O šiandien jų netikėjimas pavirsta į emocinį pyktį, ir jo pasekmė – klaidingi sprendimai jų pačių šeimoje, jų pačių darbe, aplinkoje.
Ir tai, kad priima klaidingus sprendimus prezidentai – dėl to, kad jie netiki, netiki ką aš sakau, nes nieko negirdėjo apie mane. Negirdėjo, kad nenori išgirst. Svetainė yra prieinama ir jiems. Šita Tiesa neslepiama nė nuo vieno, ji prieinama visam pasauliui, bet jeigu jie jos negirdi, čia yra ne mano problema – jų problema, nes jie paskendę apkalbose – įvairiuose tviteriuose, feisbukuose – ten jų energija išliejama, ten jų pyktis, visos emocijos, ten klaidingi sprendimai gimsta.
Žmona pataria prezidentui klaidingai, prezidentas klaidingai siūlo įstatymus, ir tada represijos Rusijoj. Šiandien vėl ten, milžiniškas bus mitingas, bet Rusiją jau valdo nebe meilė, valdo ydos ir emocijos, kuriose laukia represijos daugybės gyventojų, nekaltų. Štai dėl to, kad jie netiki manimi.


Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Algimantas


Dokumentų sąrašas
Spausdinti
Grįžti atgal