Algimanto pamokomasis žodis – Klaidingi teiginiai teršia mūsų pasąmonę – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Kaune, 2019 08 04

Spausdinti
Dokumentų sąrašas

Mylimieji, Gyvajame Kelyje mes turime nuostabų Tikrovės atskleidimą. Tikrovė yra viena visai kūrinijai, bet mes ją atskleidžiame ne visi vienodai. Kodėl taip yra? Kodėl mes ne visi suprantame tai, ką mums pateikia Apreiškimai arba kitos išmintingos knygos? – O gi todėl, kad mūsų pačių Gyvas ryšys su Kūrėju yra skirtingo laipsnio.
Tikrovė – tai yra Kūrėjo energinių virpesių atspindėjimas veiksmais visų Šviesos labui – ir tada vyksta kūryba drauge su Kūrėju – šitokiu pagrindu kuriama žmonijos tarpusavio bendravimo Brolystėje sistema. Bet šiandien žmogus neturi savyje atrasto Kūrėjo, todėl jisai mėgina vadovautis savu intelektu, kuris nėra pripildytas Kūrėjo Išminties, dėl to ir atsiranda nesusikalbėjimas, konkuravimas, milžiniška trintis. O juk Tikrovė yra kaip svogūno lukštai – kada tu lukšteni svogūną, tai vienas sluoksnis lukštų nuimamas, bet pasirodo po jo yra dar kitas. Tai ta Tikrovė turi begalybę šitokių lukštenamų sluoksnių, ir kada mes vis aukščiau pajuntame Kūrėjo virpesių dažnį, tada mes ir galime patirti Tikrovės dar vieno sluoksnio išlukštenimą – toji Tikrovės dalis mums tampa pajuntama, patiriama – joje mes galime atlikti tam tikrus veiksmus kasdienėje aplinkoje. Jeigu pavyzdžiui jūs praleisite daug laiko lankydami kalinius kalėjime, matysite, kad kaliniams tikrovė yra jų išlukštentos tikrovės lygiu. Jiems yra svarbu įsitvirtint kitų akyse, kad jie demonstruotų save, kaip pačius stipriausius. Silpnesni – jie bijo, kad juos nuskriaus dar labiau, tada jie susigūžia – silpnesniųjų tikrovės atskleistas lukštas yra daug žemesnių virpesių, kuriuos sukelia baimė, pasireiškimu. Tų, kurie yra stipresni, jie bijo mažiau tų pačių, kuriuos gali nuskriaust, ir kuriuos nuskriaudžia iš tikrųjų, bet jie bijo prižiūrėtojų – vėl ta baimė yra. Jeigu jūs žiūrėsite į tuos žmones, kurie nėra buvę kalėjime, matysite, kad jų tikrovės lukštenamas sluoksnis neteikia tokios baimės, kokią suteikia praleisti metai kalėjime – toje milžiniškoje žemų virpesių terpėje. Reiškia, tų žmonių, neturinčių kalėjimo patyrimo, vidus nėra tiek užterštas baimės – paties žemiausio dažnio virpesiais – bet jie turi kitokių baimių, kurie taip pat užteršia to mirtingojo pasąmonę ir sąmonę, kad jis galėtų patirti dar aukštesnį tikrovės išlukštentą sluoksnį. Štai mes einame taip, kaip ir eidami mokykloje per klases – būdami pirmokais mes nesuvokiame, ką daro tie, kurie mokyklą bebaigią – būdami paskutinėje klasėje – bet ir vieniems, ir kitiems yra tam tikras tikrovės sluoksnis, atitinkantis jų įdėtas pastangas, kad tą tikrovę vieną vienintelę, nesikeičiančią išlukštentų savuoju lygiu. Štai dėl to mes išlukštendami tuos lygius, patirdami ir įsisavindami Kūrėjo teikiamą Energiją, mes tampame vis didesniu laipsniu Kūrėjo atvaizdu. Ir jeigu mes dar pradedame atsivert Kūrėjui, ir atrandame Jį savo viduje, mes imame patirti Meilės virpesius. Tą, ką žmogus vadina Meile, iš tikrųjų, tai yra aukščiausio dažnio energiniai virpesiai. Kūrinija nevadina to Meile – tai yra aukščiausio dažnio virpesių pasireiškimas, kurį, pavyzdžiui, mes išreiškiam garbinimo akimirką. Ir kūrinija per visas Visatas, net iki paties Rojaus garbina Kūrėją – garbina – tai yra paties aukščiausio dažnio virpesiais išlieja save Kūrėjui, neįvardindami savo tos Meilės jokiais minčių pasireiškimais – tai yra tiesiog būsena – ir šita būsena jie susilieja su Kūrėjo paties aukščiausio dažnio virpesiais.
Kada garbinime aš išgirdau pasakymą, kad vienas dvasinis mokytojas pasakė, kokią nuostabią mintį, kad siela yra kibirkštis, atskilusi nuo Kūrėjo – tai visiškai neteisingas teiginys. Siela, jeigu ji atskyla nuo Kūrėjo, reiškia ji nusigręžia nuo Kūrėjo, nes siela nenori nuskilti nuo Kūrėjo – ji trokšta susiliet su Kūrėju – susiliet. O iš tikrųjų, kada Išmintis pakyla tiek į gelmes – koks pasakymas – pakyla į gelmes – tarsi mes suprantame gelmę, tai reikia kažkur leistis gilyn – bet yra Kūrėjo Vandenynas, užimantis visą kūriniją, ir jame tu gali kilt į pačias gelmes, susiliedamas vis stipriau su Kūrėju. Ir tai priklauso vėl – nuo tavęs – nuo tavo Širdies atsivėrimo – gelmė yra tavyje. Ir siela – tai yra, kai mes sakom – mano siela – tai tarsi mes save atribojam – štai – aš ir mano siela – tai yra kažkas kita – o iš tikrųjų siela – tai yra mūsų vystymosi etapas – mes gi esam ne siela, o dvasia – asmenybė – nors ir turim materialų pavidalą. Tai siela ir yra po prisikėlimo aukštesnis lygis, kurį Apreiškimas – Urantijos Knyga – paaiškina, kad tai yra jungtis tarp materijos ir dvasios – jungtis – tai yra tas etapas. Aš jums išplečiu šitą teiginį sakydamas – nėra viso šito etapo, kad jį vadintume sielos etapu – tai yra morontinės energijos, kuri turi žemesnių virpesių dažnį pasireiškimas mūsų išoriniam apvalkalui, kuris atitinka mūsų būsenos atitinkamų virpesių dažnį.
Taip, kad kalbėt apie sielos atskilimą mes iš vis negalim, nes atskilti mums patiems nuo Kūrėjo – tai reiškia priimti sąmoningą – sąmoningą – apsisprendimą – atsitraukt nuo Kūrėjo – atskilt nuo Jo. Reiškia, tai jau yra nuodėmė, nes paprastai jausdamas Meilę, tu nori prie Kūrėjo Krūtinės prisiglaust, kaip mažylis glaudžiasi prie tėvo ir motinos, kurie myli jį – tą mažylį – krūtinės – todėl ir Kūrėjas traukia į Save. Ta kibirkštis iš tikrųjų net neišsiveržia iš Kūrėjo kad ir kaip tu norėtum atskilti nuo Kūrėjo – negalima atskilt, nes visa kūrinija yra Jo Glėbyje – Jis laiko visą kūriniją, spausdamas prie Savosios Krūtinės. Tu negali išsiveržt už kūrinijos ribų – tos ribos yra jokiam Kūrėjo vaikui nepavaldžios pakeisti, arba už jų išsiveržti – atskilti nuo Kūrėjo. Bet kiekvienas vaikas yra iš Paties Kūrėjo gavęs laisvą valią, jis gali atsisakyti Kūrėjo Tikrovėje pasireikšti savąja tapatybe. Bet dvasinė asmenybė nuo to nebus sunaikinta, tiktai tapatybė bus išmontuota, kad jinai nebegalėtų savarankiškai veikt ir priiminėt laisva valia, taip pat Kūrėjo padovanota, sprendimus.
Štai kada žiūrit tokiu požiūriu, tada suprantat, kad siela negali būt atskilusi nuo Kūrėjo kibirkštis – to Tikrovėje negali būt.
Bet tas dvasinis mokytojas nepažino Tikrovės, kada teigė šitokiu Tikrovės neatitinkančiu teiginiu dvasinį mokymą. Tai aš tam ir esu, kad ištaisyčiau klaidingus teiginius, kurie nusėda į jūsų pasąmonę ir užteršia jūsų pasąmonę, ir tada jūs nebegalite užterštoj pasąmonėj pasiekt Kūrėjo visu savo atsivėrimo gilumu. Todėl imkit kuo platesnį teiginį, jame bus sutalpintas tas, kas yra siauresnis, bet irgi ištiesintas teiginys. Klaidingi teiginiai jums nereikalingi, palikite juos.


Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Algimantas


Dokumentų sąrašas
Spausdinti
Grįžti atgal