Algimanto pamokomasis žodis – Dvasinės bankinės sistemos praradimas atnešė nepažabojamą gobšumą – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje, 2019 11 09

Spausdinti
Dokumentų sąrašas

Mylimieji, džiaugiuosi, kad jau bus pora metų, kai aš neklausau jokių žinių laidų iš Lietuvos, neskaitau jokių svetainių Lietuvoje, nežinau, kas vyksta Lietuvoje – ir džiaugiuosi tuo – ta ramybe. Visi tie įvykiai, kurie vyksta, jie yra pletkų lygis, jie nereikalingi – jie teršia vidų, teršia smegenis, ir tuo pačiu atitraukia nuo Kūrėjo.

Ir kada aš vis giliau žvelgiu į aplinką, aš džiaugiuosi tuo, ką matau, kas vyksta natūraliai – o natūraliai vyksta medžių sužydėjimas, krūmų sužydėjimas – vyksta tai, ką Kūrėjas sumanęs – kol žmogus nesuteršia tos aplinkos, kol jisai savo purvinų pirštų neprideda prie tos tyros, natūralios gamtos. Ir nesvarbu, kur tai bus – Amerikoj, Afrikoj, Australijoj, Europoj, Rusijoj – visur yra tas pats metodas – gobšumas nepažabojamas – ir visur naikint, turėt pelną bet kokia kaina, svarbu – pelnas.
Įsivaizduokit, žmogui atskleidė – atskleidė Planetos Princas – Jo Šimtinė – Kaligastijos Šimtinė – kredito panaudojimą – tai yra bankinė sistema – panaudot visų Gerbūviui, kaip patogiau – bet viską darė grįsdami dvasiniu mokymu. Pamatas yra dvasinis mokymas. Dvasiniai reikalai apsprendžia materiją, ne atvirkščiai – dvasia yra dominantė. Deja, tas truko tiktai tris šimtus tūkstančių metų. Kada pagalvoji – tris šimtus tūkstančių metų buvo šviesinama žmonija – tai ne metus, ne dvejus, ne tūkstantį metų – tris šimtus tūkstančių – kiek kartų keitė vienos kitas? Per dešimt tūkstančių metų, po maišto pradžios, viskas buvo prarasta – prarasta. Maištas trūko du šimtus tūkstančių metų. Reiškia, dešimt tūkstančių metų prarado visą tą Šviesą, kuri buvo iki tol kaupta per tris šimtus tūkstančių metų. O tada juk nenustojo maištas vystytis po dešimties tūkstančių metų – jis toliau vis giliau leido šaknis dar šimtą devyniasdešimt tūkstančių metų, kol Kristus pasirodė tarp mūsų. Štai jisai subrendęs, jau mirtinguoju, kaip Sūnus Kūrėjas, turintis Jėzaus iš Nazareto tapatybę, jis tik tada užbaigė maištą, tik tada – iki tol maištas vis gilino ir gilino blogio šaknis. Kristus paliko šį pasaulį, sugrįžo į savo dvasinį statusą, dar buvo pakylėtas į Šeimininko Sūnaus Kūrėjo statusą – praėjo du tūkstančiai metų, žmonija vis tiek ritasi žemyn, dėl ko? Dėl to, kad yra tokios gilios blogio šaknys – jos tiek giliai, kad jų negalima išraut per dviejų tūkstančių metų kartų pasireiškimą šitame pasaulyje. Bet problema dar yra ta, kad ir Apaštalai nesuprato – nesuprato Jėzaus Mokymų.
Mano vaikystės draugas iš Utenos, kur išlikęs iš vaikystės, jisai manęs irgi klausydavo, kai aš jam pasakodavau ir apie Urantijos Knygos apreiškimą, aiškindavau, kas yra Kūrėjas, kas yra po prisikėlimo, kada mes išnaudojam visą energiją, ir materialus kūnas materialiai numiršta, bet dvasia yra pažadinama. Bet paskui atėjo akimirka, kai jam atsibodo klausyt mano šitų pasakojimų, sako – čia yra fantazijos, tavo fantazijos, tave paveikė Urantijos Knygos teiginiai, tu jau praradai realybės jausmą, tikrovės jausmą praradai. Ir nutrūko mūsų pokalbiai dvasinėm temom. Šita pauzė tęsėsi mūsų tolimesniame bendravime, kada apie dvasinius dalykus mes nebegalėjom kalbėt, nes iškart įtampa išauga, tuomet tas bendravimas buvo apie mūsų aplinkos reikalus. Taip praėjo keletą metų. Ir mane dabar sakyčiau pradžiugino – pradžiugino, kai jis sako – aš vienas asmeniškai meldžiuos. Tai – sakau – štai matai, kaip tave paveikė visi tie mūsų aptarinėjami reikalai – dvasiniai reikalai – net ir kada mes nustojom apie tai kalbėt, vis tiek aš užsimindavau ten vieną kitą frazę – į pasąmonę tavo buvo sėjama Šviesos, Meilės, Tiesos sėkla – ir štai jinai duoda derlių. Jisai taip pat paklausė manęs – o kur galima tavo mokymus pasižiūrėt youtube? Aš jam pasakiau, kaip surast – Algimantas, Gyvasis Kelias. Iš pradžių jam nepavyko tą surast, bet aš jam padėjau, ir jis pasiklausė keletą mokymų, man paskambino ir pasakė – žinai, tavo perdaug sudėtingi mokymai, nesupras paprastas žmogus.

Kodėl aš kalbu apie tai? Tie mokymai yra paprasti, reikalingas – Nuoširdumas – ne loginis mąstymas – nes logika visuomet išsigąsta, kada kažkas neatitinka jos nuostatų, arba iš ankščiau gautų mokymų, o jeigu atveri Širdį, nuoširdžiai klausai, tada tie mokymai tampa labai paprasti ir suprantami.
Aš jums esu jau užsiminęs – pinigai žmogų pavergė – pavergė, nes jie nereikalingi. Bet pasakyk šitą žmonėms, sakys – ką tu, proto netekai, kaip gi aš duonos nusipirksiu, jeigu neturėsiu pinigų? – Taip, be pinigų nenusipirksi duonos, bet aš kalbu apskritai, kad pinigai nereikalingi, kada yra dvasinis Pamatas visoje visuomenėje, kada visuomenė remiasi į Kūrėjo vedimą iš vidaus – mokymą iš vidaus. Niekada Kūrėjas nemoko – kurkite pelną – visuomet Kūrėjas teigia – dalinkite Meilę, jūs jos gausite gausiai, niekada jos nepristigsite, dalinkite tai, ką Aš jums suteikiu – Aš jums duodu Amžinybę – tirpinkite savo baimę Manojoje Meilėje – baimės neturi būti.
Štai baimė ir sėja žmonėms tą sėklą, ir leidžia labai giliai šaknis į pasąmonę – reikalinga kaip nors save apsaugot pinigų dėka. Jie mano, kad save apsaugos, jeigu sukaups materialius turtus. Kūrėjas moko apie Vertybių siekimą. Turtas – nėra vertybė – turtas yra tiktai priemonė, įgyvendint tą visuomenėje esančią vienokią ar kitokią nuostatą – net ir Amžinųjų Vertybių diegimą mažylių Širdyje. Įsivaizduokit, kur yra Kosminė Įžvalga? Jeigu dabar nėra Lietuvoje pinigų – staiga dingsta visi pinigai – kyla panika – visi stveriasi už galvos, raunasi plaukus, nežino, ką daryt – ir štai sustoja visa veikla – nors tie patys žmonės gali dirbt tuos pačius darbus, bet jie sako – man nemoka, aš nedirbsiu – kadangi dvasios nėra atvertos Kūrėjui, kad ji suprastų, jog visuomenė turi veikt visumos Gerovei – ne vardan pinigų, bet iš Meilės – jausdama Meilę iš vidaus. O pinigai yra tiktai priemonė – ne pelną didint, bet patenkint savo poreikius.
Štai dėl to, kad yra neteisingumas, nes nėra atverta Kūrėjui Širdis, tada ir yra siekinys turtas – tada – propaguot tuos žmones, kurie turi ypač turtingą materialų gyvenimą, kaip tuos galimus vedlius – štai jie moka kaupt kapitalą, reiškia, jie geriau nusimano, ir mes juos rinkime į prezidentus, premjerus, ministrus. Bet tai yra didžiulė klaida. Jie neturi viduje Meilės, dėl to ir grobia tuos turtus, kurie priklausyt turėtų visumai. Labai gerai, jeigu turi gabumų, uždirbi turtus – dalinkis – dalinkis su visais, kurie nėra tokie pajėgūs uždirbt tuos turtus. Juk kada Karlas Marksas rašė savo veikalą – Kapitalą – taigi iš tikrųjų – tai yra milžiniškas veikalas – jis kalbėjo apie tą neteisingumą, jis kalbėjo apie kapitalą, apie gamybos priemones, apie gamybines jėgas, apie pelną – bet jis nekalbėjo apie Kūrėją, kurį reikia atrast Širdyje, kad atsirastų Teisingumas, kad atsirastų lygiateisiškumas – ne išnaudojimas – bet lygiateisiškumas – kur tas, kuris vadovauja, kuris yra aukščiau stovintis tuo materialiu statusu, kad jis su Meile žvelgtų į tą, kuris jam uždirba tą kapitalą – ir tada jis iš Meilės dalintųsi su kitais, o ne atimtų iš jų, jų pačių uždirbtus pinigus.
Kas nustatė, kad dabar pensija gali būt keturiasdešimt procentų anksčiau uždirbo atlygio? Kodėl ne šimtu procentų, kas nustatė, kur tie pseudo ekonomistai, kodėl jie sugalvojo tokį neproporcingą padalinimą? Nėra jokių argumentų tai pagrįst. Kels aukščiau – iki šešiasdešimties procentų – o kodėl iki šešiasdešimties, kodėl ne iki šimto? Todėl, kad nėra Teisingumo, ir jo nebus.
Štai taip galima tada žmones pavergt – pavogt iš jų pinigus uždirbtus – juk visi pinigai yra sumokėti į biudžetą per daugybę dešimtmečių – o dabar gauna tuos centus, ir dar drįsta tie valdininkai sakyt – kodėl jūs nepatenkinti? Štai tie pinigai ir yra didžioji, skiriamoji properša – arba bedugnė – kuri neturėtų būt, jeigu būtų dvasinis Pamatas visur. Ateis akimirka, kai pinigų nebeliks – bus dvasinis Pamatas kiekvieno Širdyje, ir kiekvienas veiks iš Meilės – ir tada bus iš tikrųjų vertinama, ką žmogus pateikia visuomenės labui – Kosminė Įžvalga! Juk Vedlys, tai turi vadovautis Kosmine Įžvalga, o ne ten pseudo sugalvotų ekonomistų kažkokiais buhalteriniais išvedžiojimais – tais skaičiais – kuriuos paverčia pinigais, ir neteisingumu, kuris yra pasklidęs per visą pasaulį.
Milijardinės korporacijos, gaunančios milijardus dolerių pelno, jos gi išnaudoja žmones kaip vergus – visame pasaulyje, net ir jų centrinėse buveinėse dirbančius – jiems sumoka didžiulius pinigus, bet juos išnaudoja kaip vergus. Todėl dabartinis pavergimo pagrindinis, sunku pasakyt – variklis – variklis – tai aš suprantu turėtų būt tam, kas šviesu, o čia gal pagrindinis bizūnas – sakyčiau – veikt, dirbt yra pinigas. Ir keista, kai ant dolerio parašyta – In God We Trust – Dievu mes pasitikime. – Na kaip tu gali rašyt ant pinigo šitą, kai tu vis tiek pasitiki ne Dievu, o doleriu tu pasitiki – tau doleris yra Dievas. Jeigu tu pasitikėtum Dievu, tada Amerikoje būtų Teisingumas, būtų dvasinis Pamatas, tada ir paliudytų – iš tikrųjų štai ir ant pinigų parašyta dėl to, kad mes turim dvasinį Pamatą – pas mus nėra neteisingumo – ir tie, kurie tuos pinigus uždirba, jie iš tikrųjų bendrauja su Kūrėju, ir dalinasi tais sukaupiamais turtais, ir nelygybės – visuomeninės nelygybės – nelieka.
O ateis ta akimirka, kada pinigų nebereikės – mes turėsim tą Energiją iš Kūrėjo – iš Energijos pasidarysim viską, ko mums reikia. Tai bus tiktai priemonė tam, kad mes galėtume dar ryškiau įgyvendint Kūrėjo Evoliucinį Planą šitame pasaulyje. Jeigu pinigai būtų reikalingi visam laikui, tai tuos pinigus turėtų ir Angelai. O juk mes ir esam dvasios, kaip ir Angelai – dvasios – tik šito pasaulis nežino, dėl to jie materijoj ir skęsta, kaip liūne – neteisingume skęsta dėl pinigų – o pinigų siekia ne vardan visų Gerovės, o iš baimės, kad jie nesaugūs be pinigų.


Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Algimantas


Dokumentų sąrašas
Spausdinti
Grįžti atgal