Algimanto pamokomasis žodis – Ir Lietuva iš tos (Europos) pseudosąjungos išeis, pati pseudosąjunga subyrės, nes ji yra prieš Kūrėjo Valią – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje, 2019 12 14

Spausdinti
Dokumentų sąrašas

Mylimieji, kada jūs klausote mano mokymų, pateikiamų gyvojoje šventovėje, tai matosi aplinka, matosi, kad čia yra šventovė, yra susirinkę mano broliai ir sesės dvasioje garbinti Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU. Tačiau tie, kurie nelankote gyvosios šventovės – Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvosios šventovės – ir žiūrite mano mokymus Youtube, jūs nematote, kad čia mokymai gimsta šitą pačią akimirką, kada aš juos sakau – gimsta po Kūrėjo pagarbinimo, nes tai yra pamaldų metu pateikiamas šitas pamokomasis žodis.
Man nuostabu, ši savaitė Širdyje – nuostabi, kad galų gale mano žodžiai pradeda pildytis – ir Britanija turi puikų premjerą, Borisą Džonsoną, kuris nori Britaniją išvesti iš tos kloakos, iš to pelkyno, kuris vadinasi Europos Sąjunga. Aš ją vadinu pseudosąjunga, nes ten didesnės valstybės yra pavergusios mažąsias, tokias, kaip Lietuva.
Kad būtų sąjunga, turėtų būti kiekvieno tos sąjungos nario vienovės atstovavimas, nesvarbu, ar didelė šalis ar maža, turi būti vienas balsas visai šaliai. Gali būti tai Vokietija, turinti aštuoniasdešimt milijonų gyventojų, ir Lietuva – jau dviejų milijonų gal ir nebeturi čia, šitame žemės lopinėlyje – bet balsas – irgi vienas – lygus Vokietijos balsui, ir sutarimas būtų ne didžiąja dauguma priimant, o absoliučiai kiekvienam pritariant vienam ar kitam sprendimui – nors vienas pats mažiausias, pats silpniausias sako – ne – negalima priimti tokio sprendimo. Tada būtų lygiateisių narių Sąjunga. Dabar yra pseudosąjunga, kai diktuoja visus sprendimus kažkoks pseudobiurokratas kažkokiame Briuselyje. Nežinau, kas tas Briuselis, gyvenime nesu buvęs, ir nenoriu ten būti, bet tai yra blogio irštva – aš tą matau, koks gyvenimas yra – pusbadžiu gyvena Lietuvoje, gaunantys mažas pensijas, mažus atlyginimus – tokioje sąjungoje, kur manipuliuoja kapitalas, negali būti teisingumo, negali būti lygybės pasireiškime. Dėl to visa mokesčiu sistema Lietuvoje yra klaidinga, pavergianti žmogų, visiškai neleidžianti pasireikšti žmogaus asmenybei, išsiskleisti savo iniciatyva dėl to, kad mokesčių sistema yra policinė – policinė – parazituojanti – viską atimti iš žmogaus kažkokiai pseudovalstybei. Nėra tos valstybės, yra tiktai atitinkamos funkcijos, ir tai yra tos pseudosąjungos visokios direktyvos, kurios paralyžiuoja žmogaus mąstymą.
Tarybų Sąjungos laikais mane žavėjo – žavėjo – žmogaus moralinis kodeksas. Buvo puoselėjamos vertybės – tiesa, teisingumas, dora, moralė, šeima. Tos vertybės buvo aukštinamos. Moralinių vertybių buvo mokomi mokyklose, darželiuose vaikai, šeimoje tas buvo skatinama. Dabar – viskas dingę. Kaip gali būti be moralinių vertybių žmogus? Jis tampa žvėrimi. Bet dar aukščiau pakreipus savo Širdies vektorių – ir atradus Kūrėją savo viduje – Moralės Šaltiniu tampa Kūrėjas, ir nieko nėra svarbiau – nei motina, nei tėvas nėra svarbiau negu Kūrėjas. Jūs niekada neturėsite gerų santykių ir su tėvu, ir su motina, ir su vaikais, neatradę Kūrėjo savo viduje. Tai yra aksioma.
Kūrėjas, sumanęs Evoliuciją, kurią iš dalijęs patvirtino Darvino teiginiai, bet jis atmetė, kad gali būti iš Kūrėjo pradžia, kad Evoliucijos Šaltinis yra Kūrėjas – savaime Evoliucija neprasideda. Religija iškėlė dogmatinį, ritualinį dievo idėjos pasireiškimą per įvairius pamaldų ritualus – jie atmetė Evoliuciją, kurią sumanė Kūrėjas. Štai šitie abu, atrodytų nesuderinami milžiniški klodai – evoliucinis ir Kūrėjo sumanytas – jie yra viena dvasioje darni materinė energija, dvasinė ir intelektuali, suvienyta asmenybėje. Štai tik tokia asmenybė turi gyvą, tikrą, toli numatantį požiūrį. Tik tokia asmenybė gali vadovauti kitoms asmenybėms, ir kitos asmenybės iškart pajunta tą Kūrėjo Meilės, Tiesos, Teisingumo racionalų grūdą, ir tada siekia, kad būtų geriau visumai – visiems.
Tai štai, dabartinė Europos pseudosąjunga siekia gerovės tiktai toms viršūnėlėms, kurios sau kaip su grėbliu grėbia šieną-milijardines sumas, ir niekam neatsiskaito, kur tos sumos panaudojamos.
Ir aš nustebau išgirdęs, kaip britų fermeris pergyvena, turintis du šimtus penkiasdešimt hektarų – kas dabar bus, išeisime iš Europos Sąjungos ir mes bankrutuosime, turėsime parduoti visą milžinišką technikos parką, nes – sako – mes jo neišlaikysime, nes dabar mums eurosąjunga moka už kiekvieną hektarą išmokas – išmokas, kad jie turi tą hektarą! Kokia tai absurdiška tvarka – mokėti už tai, kad tu turi žemės, nes kitaip tu bankrutuosi.
Ir štai, mano mylimieji, kada konkurencija egzistuoja, jinai ir suvalgo visus pinigus. Tada kelia kainas, iš baimės kelia kainas, kad tik pelną gautų didesnį. Kiekviena kompanija šitaip kelia kainas, siekdama naudos sau kitų sąskaita, o turi būti bendradarbiavimas visų labui. Bendradarbiavimas neįmanomas be Kūrėjo. O ta Sąjunga neigia Kūrėją, net savo toje pseudokonstitucijoje išbraukė Dievo sampratą – nereikia Jo –viską daro prieš Kūrėjo Valią, viską daro prieš Evoliucinį vystymąsi į ryškesnę Šviesą, nes Kūrėjo Evoliucija sumanyta, kad geriau būtų kiekvienai kartai, ir šita karta paliktų geresnį gyvenimą ateinančiai kartai – visumos labui.
Ir aš džiaugiuosi, kad britai – ką aš sakiau visą laiką – jie turi savo mąstymą, jie nepasiduos tam, kas ateina iš klaidingų nuostatų, iš tų sujauktų protų, godžių, ir gūdžių protų, savanaudiškų protų iš Briuselio. Ir mane stebina, kad Lietuvos politikai yra padlaižiai. Padlaižystė buvo Kremliaus laikais, padlaižystė yra Briuselio laikais. Mane stebindavo ir televizijoje, kada dirbau, stebino padlaižystė, kai viršininkams padlaižiauja mažesni – eiliniai žurnalistai. Padlaižystė – tai yra yda, ir jos negali būti, bet ji viešpatauja. Kyšininkavimas – tai irgi padlaižiavimo forma, kai tu sieki naudos sau. Ir tik atradus Kūrėją savo Širdyje, kada Jis tampa Šaltinis ir Centras iš tikrųjų, ir su Juo tu veiki, dirbi, mokaisi, studijuoji, ir gyveni savo gyvenimą, skirtą Kūrėjui, ne šeimai, ne žmonijai, Kūrėjui skirtą, bet tada tu ir gyvensi gyvenimą šeimos labui, žmonijos labui, Kūrinijos labui – tik tada – ne tada, kada liežuvis sako, kad manoji valia sulieta su Kūrėjo Valia. Tą reikia sakyti tada, kada yra sulieta, kada tu savo gyvenimą esi pašventęs tam, ir gyveni su Kūrėju.
Štai, mano mylimieji, Evoliucija – tai yra ne tuščias tauškimas, plepėjimas įvairiose dabartinių technologijų sferose, bet savo Širdimi pašvenčiant save Kūrėjui, nesvarbu, kokį darbą bedirbtum. Tada tas darbas tampa šventu – ir tu tampi šventu – tiesiog tikru savimi – bet Kūrėjo atvaizdu – veikdamas visų Gerovei.
Todėl, mano mylimieji, aš žinau, kad ir Lietuva iš tos pseudosąjungos išeis, pati pseudosąjunga subyrės, nes ji yra prieš Kūrėjo Valią, prieš visą Evoliuciją.

Džiaugiuosi tuo, kad pirmoji Kregždė kyla – pakils, parodys kitiems Laisvą Skrydį, ir, žodžiu, Pavasaris ateis į tą gūdžią žiemos tamsą – Europos pseudosąjungą.


Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Algimantas


Dokumentų sąrašas
Spausdinti
Grįžti atgal