Algimanto pamokomasis žodis – Tikrovė yra tokia, kokią jaučiate Širdimi, ne protu – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Kaune, 2019 12 08

Spausdinti
Dokumentų sąrašas

Mylimieji, turim iš tikrųjų nuostabų mūsų kiekvieno ir visų – Tėvą ir Motiną – Rojaus Trejybės Tėvus. Kokia tai mums Galia suteikiama, kada mes žinome – Širdimi patiriam – atrastą mūsų viduje ir Tėvą, ir Motiną. Štai toji vidinė Meilės Galia mums leidžia bet kur būti savimi, nesvarbu, kur – Lietuvoje, Europoje, Amerikoje, Afrikoje – bet kur – net nesuprantant kalbos, nepažįstant žmonių, nesuvokiant papročių, mes galim išlikt visą laiką kupini Meilės. Štai ta kūrinijos kalba virpesiais yra Gyvas ryšys su Kūrėju, atsidavimas Jo vedimui iš vidaus, ir Meilės veiksmai visų labui.
Mūsų viduje yra milžiniška pasąmoninė baimė, kuri įvairiom, neįprastom aplinkybėm labai greitai pasiekia iš pasąmonės sąmonės lygį – ir mums atima ryžtą, drąsą – mes bijom būt savimi, kokį sumanė Kūrėjas, kaip asmenybę, pilną Meilės, Šviesos, Gailestingumo, Gėrio, Grožio. Mes šito meldžiam, šito Širdyje trokštam, bet šitais nuostabiais Kūrėjo Charakterio bruožais bijom pasireikšt – o juk tai yra ir mūsų bruožai. Tada mes siekiam naudos sau, ne visų labui, bet tiktai sau – o čia jau nebe Kūrėjo Charakterio bruožas. Ir jeigu mes savuoju patyrimu fiksuojam, patvirtinam, kad iš tikrųjų mumyse yra Gėrio Pagrindas vis stiprėjantis ir pasireiškiantis nuolat, tada mes iš tikrųjų surandam tą artimą ryšį su tais žmonėmis, kurie su mumis bendrauja.
Man buvo malonu nueiti į banką. Banke vargu, ar gali būti daug dvasinės Šviesos, bet aš ten praleidau apie valandą laiko, kalbėdamas apie dvasinius dalykus. Bankininkė – jauna, labai imli Šviesai, ir iš tikrųjų, mes kalbėjom daugiau apie tai – aš daviau lankstuką, ir ji sakė būtinai skaitys svetainę. Kada aš jau išėjau iš banko, taip mąsčiau – gera, kada žmogus net nieko nežinodamas apie Gyvąjį Kelią, apie Kūrėją, pasireiškia Kūrėjo Nuoširdumo bruožu. Tai nėra gyvulinio charakterio savybė, tai jau yra Kūrėjo suteiktos asmenybės dieviška savybė – Nuoširdumas – ir tada yra iškart nuoširdus abipusis ryšys – noras išgirst, noras išklausyt, ir noras sužinot daugiau. Ir jeigu ta jauna bankininkė, jeigu jinai atsivers, skaitydama tuos Šaltinius – aš sakiau ten labai daug informacijos yra – ir jeigu jinai tais Mokymais pradės vadovautis, natūralu, kad ji savo darbą atliks visiškai kitokiu žvilgsniu ir būsena – tą matys kiti dirbantys drauge su ja – jos požiūris į darbą bus visiškai kitoks, nes su Kūrėju dirbant atsiranda ta galia, kokios neturi visi kiti, kurie dirba be Jo. Tegu tai ir bus sąžiningai atliekamas darbas, bet būsena bus ne ta – nebus varginimo – kada mes dirbame su Kūrėju – nebus Energijos švaistymo kokiems nors bereikšmiams juokams, laisvalaikio švaistymui be prasmės.
Aš šiandien važiuodamas traukiniu, tarp kitko, nuo pat pavasario traukinys iki Palemono važiuodavo į Kauną, o paskiau tu turi nuo Palemono pats ieškot, kaip nuvažiuot iki Kauno centro, tai štai šiandien, jau po ilgos pertraukos, važiavau vėl su traukiniu iki pat Kauno stoties, tai buvo malonu gaut mažytį pasveikinimą su sugrįžimu – taip geležinkelio kompanijos darbuotojai po ilgos pauzės – po ilgos pertraukos – pasveikino tuos keleivius, padovanodami mažytį šokoladuką, ir uždėtą ant išpjauto – iš kartono išpjauto – traukinio vaizdo.
Tai štai, jie net nežinodami daro tą Gėrio veiksmą – jie dėkoja šitaip, apdovanodami vėl sugrįžusius važiuot į Kauną iki pat geležinkelio stoties. Bet motyvas čia yra ne Meilės, veiksmas yra Gėrio, motyvas yra pelno siekimas – štai mes jums dovanojame, bet mes iš jūsų tikimės sulaukti pinigų, perkant bilietą, reiškia, važiuojant šituo būtent transportu, ne autobusu. O kada mes atrandam Kūrėją viduje ir gimstam iš dvasios, savaime atsiranda motyvas daryt visus darbus Meilės Galia, Meilės Pojūčiu – virpesiais juntant – ir tada tas yra troškimas – troškimas milžiniškas – kad visur viešpatautų Meilė – visuose kontinentuose.
Aš šiandien traukinyje skaitau, kad ėjo žmogus gatve naktį, Vilniuje, parvirto į važiuojamą dalį, ir kaip tik pasirodė greitai lekianti mažina, pervažiavo – lavonas. Toliau skaitau, kažkur jau kitame Lietuvos pakraštyje, prie Druskininkų, moteris pervažiavo gulintį naktį ant kelio vyrą – lavonas. Dar kitame krašte – vyras guli ant kelio, pervažiuoja automobilis – lavonas. Ar tai yra Meilė? Tie jauni vyrai, apsvaigę nuo alkoholio, taip praleido laisvalaikį, kad galėtų pasidžiaugt prieš draugus – štai kaip penktadienio vakarą, naktį šventėm, siautėm. Ir viskas baigėsi Likimo pakeitimu – jau tas mirtingasis po prisikėlimo nebebus įtrauktas į Ribinių Mirtingųjų Užbaigtųjų Rojaus Korpusą tikruoju nariu – štai – Likimas – dėl to, kad nėra dvasinių Mokytojų, niekas nemoko nuo mažumės, kokia yra Gyvojo Kelio prasmė.
Bet dar liūdniau, kada ir tuos, kuriuos šita gyvybinga Kūrėjo Meilės virpesių gama paliečia, bet ir tai jie neištveria, palieka Gyvąjį Kelią – palieka, nes jiems kiti klystkeliai yra patrauklesni – mažiau – mažiau – jaučia tos pasąmoninės baimės, pasiekusios sąmonės lygį dėl įvairių kitokių aplinkybių pasireiškimo, dėl savo pačių susimąstytų įvairiausių šmėklų.
Tai štai, Kūrėjo Gyvajame Kelyje baimės nėra – nėra – yra Meilė, ir buvimas – kaip asmenybei – savimi, pasireiškiant Kūrėjo Charakterio Savybėmis – Meile, Gailestingumu, Šviesa, Gėriu, Grožiu, Išmintimi, Kosmine Įžvalga, Ryžtu, Drąsa. O kada šitos Savybės nėra puoselėjamos, apsiblausia visas charakteris, ir žmogus gali būt Gyvajame Kelyje, ir palikt jį – ir tada jis tampa iš esmės pačiu didžiausiu kliuviniu tiems, kurie norėtų žengt Gyvuoju Keliu, bet jie gi pateiks atsiliepimus, jau iškreiptus tiem, kurie bus jų aplinkoje ir kurie klaus – taigi tu kažką ten patyrei? – Ir numos ranka – ne, ten nieko nėra tikro. – Dėl to, kad reikės sau pasiteisint prieš save, o tuo pačiu ir prieš kitus – tai dėl ko gi aš ten buvau ir neištvėriau – tada reikės sumenkint tą Kelią, tuos žmones – savo brolius ir seses dvasioje. Ir štai kiti tikrai patikės tokiais, kadangi jie irgi bus nieko iki tol negirdėję apie Gyvąjį Kelią, apie Šventovę, nepatyrė, o dabar klausysis to arba tos, kuris ar kuri patyrė – tada tikės, sakys – taip, ten gi žmogus buvo, jis žino, ką sako. Ne, jis nežino, ką sako – tai yra baimės žemo energinio dažnio virpesių motyvuojami žodžiai, kurie iškreipia Tikrovę – iškreipia Kūrėjo Meilę – todėl tikėkite – tikėkite tik Kūrėju, kuris beldžia į jūsų Širdį Meilės virpesiais. Ir kada patirsite Meilės Galią, štai tada jūs patirsite Kūrėjo vedimą iš vidaus, ir atsiduosite Jam iki paties asmenybės gelmės, arba bekraščio, to nesibaigiančio, amžino, ir vis stiprėjančio pojūčio, kad jūs esat sūnus arba dukra orus arba ori. Ir tada jums niekas negalės nuneigti šito Gyvojo Kelio, kad ir ką jums besakytų, nes aš dabar dažnai susiduriu – susiduriu, kaip pradeda paneigt Gyvąjį Kelią, Šventovę – ir liūdna tai, kad kuo daugiau tu atsiduodi tam Keliui, Kūrėjui, tuo stipriau tau kiti pradeda neigt šito Kelio prasmę. Atrodytų, taigi turėtų kaip tik šviesėjant pažangai, vis stiprėjant – tai atsivert proto galia, kad iš tikrųjų priplūst turėtų į Šventovę mūsų brolių ir sesių dvasioje – o čia – tarsi atvirkštinis reiškinys. Jis yra laikinas – ateis ta akimirka. Mūsų charakteris stiprėja, kada yra tie išmėginimai. Todėl Tikrovė yra tokia, kokią jaučiate Širdimi, ne protu. Protas – tai yra ta logika, kurios moko mokykla, kurios moko universitetas, kurios moko aplinka, bet kurios nemoko Kūrėjas. Tai kas yra galingesnis, tikresnis – ar kūrinijos Tikrovės Šaltinis – Meilės Šaltinis ir Centras – ar aplinka, gyvenanti be tokio Meilės Šaltinio ir Centro, atrasto savo Širdyje?
Štai mano mylimieji, turėkite Kūrėją, ir vien tik Kūrėją savo Širdyje, pajauskite Jį Širdimi, ir atsiduokite tik Jam, niekam kitam – neturėkite antraeilių kokių nors sumanytų tikslų, kurie tiesiog uždengtų Kūrėjo švytėjimą jūsų Širdyje – visą laiką valykite tą Širdies pojūtį per gilesnį atsivėrimą, per dvasinių Šaltinių nuoširdžias studijas, ir per veikimą visų Šviesos labui Meilės motyvu – nebus nors vieno iš šitų trijų aspektų, pradės jūsų protas degraduot – niekas nesustabdys degradavimo. Patikėkit tais žodžiais, kuriuos sakau jums šią akimirką, nes aš žinau, ką sakau. Amen.


Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Algimantas


Dokumentų sąrašas
Spausdinti
Grįžti atgal