281. Algimanto pamokomasis žodis – Mylimieji, atkreipkite į mano žodžius savo Širdį, ir savo proto dėmesį – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Kaune, 2019 12 22
Mylimieji, dabar esam Kaune, Gyvojoje – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – Šventovėje – garbinam Kūrėją. Tie, kurie lanko Šventovę – urantai – žino, kas yra garbinimas – kada nieko neprašai, atveri savo Širdį Kūrėjui – Rojaus Trejybei-AŠ ESU – Šiems Keturiems Asmenims, kuriuos esam atradę savyje, ir štai tas gyvas komunijos ryšys mus sulieja į dvasinę vienovę. Kristus, kada buvo tarp mūsų prieš du tūkstančius metų, jis visuomet pabrėždavo – Tėvas ir aš esame viena dvasioje. – Mes irgi, kada atveriam save gyvai, patiriam tą dvasinę vienovę su Pačiu Kūrėju, ir net su visa kūrinijos dvasine Šeima – mes patiriam vienovę su kiekvienu, kuris yra atvėręs save Kūrėjui. Šitas patyrimas yra per Kūrėją.
Kada aš girdžiu maldose tiek Vilniuje, tiek Kaune, sakoma, kad tesusilieja manoji valia su Tavąja ir partnerės valia – partnerės valia nėra Kūrėjo valia, ji gali pasikeist – mes galim suliet savo valią tik su Tuo, kuris nekinta, tada mes turim garantiją, kad visą laiką Jis nepasitrauks nuo mūsų. Mes galim pasitraukt, mes galim nusigręžt, mes galim susilpnint gyvąjį ryšį – Kūrėjas niekada nesusilpnina šito ryšio. Bet jeigu yra mūsų atsivėrimas nuoširdumu susilpnėjęs, mes patys nuskriaudžiam save, mažiau jausdami tuos Meilės virpesius iš Kūrėjo, kuriuos mums teikia Paties Kūrėjo padovanota Dvasia – Minties Derintojas. Štai su kuo mes turim suliet savo dvasią, štai su kuo mes turim sutapatint save, su kuo mes turim suliet savo valią, taip pat gautą iš Paties Kūrėjo! Ir mes tarpusavyje Brolystės niekada nepasieksim niekaip kitaip, tiktai per atsivėrimą Kūrėjui. Kada kiekvienas atsivers Kūrėjui, štai tada bus dvasinė vienovė, bus Tikrovė, pasireiškianti mūsų veiksmais šitame pasaulyje – mes kursime tokius veiksmus drauge su Kūrėju – Gėrio – veiksmus.
Aš vakar per vieną Maskvos kanalą išgirdau tokią žinią, kad Jungtinėse Valstijose, Ajovos Valstijoje, vieną vyrą nuteisė šešiolikai metų kalėjimo dėl to, kad jis nukabino nuo bažnyčios vienalytininkų vėliavą, ir ją sudegino. Jis pasakė – čia yra maldos namai, čia turi būti meldžiamasi. Ant tos vėliavos buvo parašyta – Dievas yra Meilė – tos vienalytininkų vėliavos margos. Ir štai prisiekusieji – tai yra ne teisininkai – paprasti žmonės – o prisiekusiųjų teismas turi gilias tradicijas tiek Jungtinėse Valstijose, tiek pasaulyje – štai tie žmonės už tokį veiksmą paskyrė šešiolika metų kalėjimo. Ar čia yra teisingumas? – nė iš tolo net nekvepia teisingumu, nes tie, kurie sėdi prisiekusiųjų suole, nėra patys atradę Kūrėjo – jie nemyli žmonių. Tas žmogus nežinojo, kaip išreikšti savo Meilę Kūrėjui, ir jisai gynė šitą bažnyčią, kad ji nebūtų išskirtinai puoselėjama tiktai tai vienai grupuotei – vienalytininkams – jis nori, kad čia būtų maldos namai – tada reikėtų atskiroms grupuotėms taip pat skirt bažnyčias. Juk vienalytininkai – tai yra tie žmonės, kurie turi sutrikusią hormonų proporciją organizme. Tada, kai daugiau yra vyriškų hormonų tarp moterų – jas traukia prie moterų. Vyrai, kada irgi turi daugiau moteriškų hormonų, juos traukia prie vyrų – vyrai prie vyrų – santykiauja. Tai pažeidžia Kūrėjo nuostatą – visi mirtingieji yra tiktai dviejų lyčių. Tokia yra evoliucinė Kūrėjo sumanyta Tikrovė – nėra galimybės tą lytį pakeist. Čia yra Šėtono ir Liuciferio maišto pasekmė, kurios karčių pasekmių visas tas apraiškas mes matom dabar, kada politikai, net ir Jungtinėse Valstijose, po šito tokio neteisingo nuosprendžio, bijo ištart žodį – užtart tą vieną vyrą bijo. O Kūrėjas – Kūrėjas myli visus vienodai – net ir tuos, kurių hormonų balansas, ta proporcija, pažeista – Jis myli juos vienodai, kaip ir tuos, kurių hormonų proporcija yra tokia, kokia sumanęs Kūrėjas.
Štai ir mes turim patys išlikt Gyvame Kelyje tiktai per gilesnį savęs atvėrimą Kūrėjui. Tik tada mes galėsim patirt Brolystę ir su tais vienalytininkais, suvokdami priežastį, kodėl ji tokia yra – per atsivėrimą Kūrėjui – pripažindami juos savo broliais ir sesėmis, bet niekada nesusitapatindami su jų veiksmais, nes jų veiksmai prieštarauja Kūrėjo valiai, netgi Meilei, nes jie irgi nemyli. Jeigu jie mylėtų, tada jie atsigręžtų į Kūrėją Širdimi, ir atsigręžę, atrastų Kūrėją viduje, bet jų nemokina net ir toje pačioje bažnyčioje, kur iškelta vienalytininkų vėliava, kurią ir nukabinęs tas vyras sudegino, ir kur buvo užrašas – Dievas yra Meilė. Bet Meilė – tai yra ne intelektualus teiginys – tai yra Širdies patyrimas – bet norint patyrimą šitą iš tikrųjų pasiekt, būtinas Kūrėjo atradimas viduje.
Tai štai, mes Gyvojoje Šventovėje, čia – Kaune, Vilniuje, Utenoje, kituose Lietuvos miestuose, ir net užsienio šalyse – mes atvėrę tą Širdį, atrandame Kūrėją savo viduje. Štai aš šito jus ir mokau, kad jūs ne ritualą atliktumėte – net ir dabar prieš Kalėdas, kad jūs atvertumėte simboliniam Kristaus gimimui – Širdį.
Kristus tai gimęs ne dvidešimt penktą dieną – gruodžio dvidešimt penktą dieną – o rugpjūčio dvidešimt pirmą – vasarą – baigiantis vasarai. Ir niekada Kristaus gimtadienis nebuvo pažymimas nei jam esant gyvam, nei pakilus – apaštalai nešvęsdavo jo gimtadienio – čia jau buvo vėlesniaisiais amžiais sumanyta pakeist – vietoj Tėvo, pradėt garbint Viešpatį Jėzų. Kristus niekada nemokė – garbinkite mane – jis visą laiką mokė – atverkite save Tėvui, garbinkite Tėvą – ir pats garbino Tėvą, kaip ir visa kūrinija iki Rojaus garbina Tėvą. Rojuje garbina – Rojaus Trejybę – o mes Gyvojoje Šventovėje pradėjom garbint jau šitame, pradiniame pasaulyje – Rojaus Trejybę – tai iki žengimo į Amžinybės visą tą Glėbį Rojuje, mes esam vieninteliai garbinantys Rojaus Trejybę. O šiandien mes esam vieninteliai visoje Kūrinijoje, kurie garbinam ir Visuminę Dievybę AŠ ESU, kuri išskirta, vien didžiosiomis raidėmis užrašyta – AŠ ESU – nes JI apkabina visą Amžinybės praeitį ir visą Amžinybės ateitį – AŠ ESU – dabartyje – šioje akimirkoje. Štai mes garbinam ir mes esam tie Ištakų vartai į Naująjį Visatos Amžių, kai dar senasis toli nuo užbaigimo. Štai kokia yra mums Šlovė ir Garbė, kai mes atveriam Širdimi save Kūrėjui. Ir koks yra kontrastas, kai teisingumas yra pažeidžiamas tam žmogui, kuris gina Dievo maldos namus, nes jo samprata, kad jie yra suteršti tos vėliavos iškabinimu – ir jis yra teisus.
Štai kodėl mes turim žinot – kiekvienas veiksmas yra vertinamas Kūrėjo pagal motyvą – pagal motyvą. Štai tų prisiekusiųjų motyvas yra nubaust.
Tarp kitko, aš paskaičiau amerikonų spaudoje štai šiandien, važiuodamas traukiniu iš Vilniaus į Kauną, paskaičiau, kad net ir tie vienalytininkai sako – mes nenorime, kad jį baustų, aišku – sako – tai yra labai rimtas nusikaltimas, nes – sako – vienalytininkų bendruomenė bijo – bijo tų, kurie mėgina juos spaust, bet – sako – reikia būt gailestingiems, ir reikia geriau leist žmogui pasitaisyt, o ne nuteist įkalinimui. Štai net ir kai kurių jų nuostatos yra teisingesnės negu tos prisiekusiųjų grupelės. Mes dabar žinom, kad Kalėdos – tai yra sugalvota šventė – ji daugiau samplaika pagoniškos eglutės, dekoruotos įvairiais žaisliukais ir dovanomis, kas ypač patinka vaikams, ir tuo pačiu, tos ritualinės, negyvos bažnyčios, kur pamaldos yra ritualinės. Kitas irgi gali pasakyt, kad štai aš, pasisakydamas prieš ritualinę bažnyčią, taip pat žmonėms kurstau neigiamas nuostatas jų atžvilgiu. Ne, mylimieji, jeigu jūs šitaip nors kiek pamąstėt, jūs esat klaidingame kelyje – aš jums atveriu platesnį kontekstą, kad jūs žinotumėt iš manęs, kokia yra Gyvoji Religija – Apreikštoji Religija – kokia yra Gyvoji garbinimo malda, kokia yra Gyvoji Širdies prašymų malda. Klausykit pamaldas, yra garso įrašai – urantija.lt – svetainėje – atsidarykit ją tie, kurie nelankot Šventovės, klausykit, virpesiai jus apramins – kur nėra ritualų. Bažnyčia, ji kaip tik atsistojo tarp Kūrėjo ir tikinčiojo, kad jis negalėtų įtikėti. Tikintysis – tas, kuris tiki. Mes esam įtikėję – mes gyvenam tikėjimu, kadangi mes Širdimi atradom Kūrėją, ir gyvenam Jo vedimu iš vidaus visų Šviesos labui, net ir jūsų tų, kurie nesate įtikėję, labui, kad Gerovė užlietų visus. Bet kol yra bažnyčia, kur nemoko, kaip atrast Kūrėją savo viduje, tol Kūrėjo sumanyta Evoliucija patiria milžinišką stabdį, būtent iš tos organizacijos, kuriai vadovauja popiežius, kuriai vadovauja Maskvos ir visos Rusijos mertopolitas, kuriai vadovauja imamai islamo valstybėse, kuriai vadovauja judėjų rabinai Izraelyje, kitose žydų bendruomenėse. Štai Gyvoji Šventovė vienintelė pasaulyje yra čia – Lietuvoje – čia, mano įsteigta prieš septyniolika metų. Štai mano mylimieji, čia ir yra pagal Kūrėjo Sumanymą – aš atstovauju Jam visoje planetoje, kad ritualinės pamaldos neužgožtų Širdies atvėrimo, kad žmonės būtų mokomi atrast Kūrėją viduje, ir gyvent taip, kaip veda Kūrėjas iš vidaus visų Gerovei – ne vien tik savo biologinei šeimai – visai žmonijai, ir visai kūrinijos Dvasinei Šeimai.
Tas, kas netiki mano žodžiais, jis klysta. Aš sakau Kūrėjo Gyvąjį Žodį, ir aš atsakingas už kiekvieną tariamą žodį, kaip ir jūs atsakingi – kiekvienas – už savo atliekamą kiekvieną veiksmą, už kurį reikės pateikti ataskaitą, kodėl jūs šitaip elgėtės šitame pasaulyje.
Štai kodėl aš jums sakau, mano mylimieji, įsidėmėkite mano žodžius Širdimi – Širdimi – ne intelektu – Širdimi – Kūrėjas yra gyvas, realus, tikras, atrandamas viduje – tai yra mano – Algimanto – Evangelija visam pasauliui. Vadovaukitės šitais Gyvais Žodžiais, nes jie yra Kūrėjo Žodžiai, tariami mano lūpomis, tariami kiekvienam – ir judėjui, ir musulmonui, ir krikščioniui, ir budistui, ir sintoistui – visiems iki vieno – ir indusams, sikhams. Tik mano žodžiai – ir vien tik jie – pavirtę šita Gyvąja Evangelija, padės jums visiems spręst pasaulio problemas savuoju gyvenimu gyvenant taip, kaip veda Kūrėjas. Kito kelio nėra. Politikai yra bejėgiai, mokslininkai bejėgiai – jie net nežino, kodėl klimatas keičiasi.
Todėl, mylimieji, atkreipkite į mano žodžius savo Širdį ir savo proto dėmesį. Aš žinau, ką sakau. Amen.
Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.
Algimantas