158. Algimanto mokymas apie 5G ryšį, pasakytas šviesos mokymų dalyje, Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Kaune, 2020 05 17

Spausdinti
Dokumentų sąrašas

Lina paklausė – Algimantai, dabar dėl to 5G ryšio vyksta labai daug diskusijų. Ką tu apie tai manai, gal pasakysi?


Algimantas – Dėl 5G, tai suprantat, kada yra Evoliucija iškrypusi dėl to, kad nėra Kūrėjo, tuomet ir veiksmai yra savanaudiški, o savanaudiškas, gyvulinis protas, jis savo savanaudiškumo pats pažabot nepajėgus. Mes negalim na, sakykim, iš savęs išgaudyt blusų, jeigu jų yra, arba utėlių išrinkt – turi kažkas kitas tą daryt – tai štai mūsų visos ydos mums nepavaldžios, kad mes jas mėgintume išvalyti – štai kaip sako ten – pozityviai mąstykit, negalvokit blogų minčių ir panašiai – tai tu pats to padaryt negali, nes tau reikia viską iš savęs pašalint, o šalint gali tiktai Tas, kuris yra aukštesnis, kuris turi daugiau Išminties ir Galios.
Tai štai, kada visa civilizacija vystosi gyvulinio proto sumanyta, iškreipta Evoliucijos apylanka, tuomet viešpatauja noras visko siekt savo gerovei – savo – ne visumos Gerovei – bet savo. Ir būtent tas siekimas savo gerovės, pagal civilizacijos atitinkamą pakopą, suteikia tam tikras priemones. Juk pinigai – tai yra milžiniška priemonė, pavergianti žmogų, kada ją panaudoja neišmintingas gyvulinis protas. Bet kitas neišmintingas protas vertina tokius žmones – štai moka gyvent – ir jie iškeliami į tuos pavyzdžius, kurių reikia siekt. Tai, natūralu, ta civilizacija visą laiką iškrypsta, ir Kūrėjas, nesumanęs tokių krypčių, kad būtų kuriama civilizacija savanaudiškumo pagrindu – tiktai Brolystės pagrindu – ir būtent tokios Brolystės, kuri grindžiama Meilės Galia. Todėl tokia materiali civilizacija neturėtų milžiniško susvetimėjimo ir materialaus vartotojiškumo, koks egzistuoja šiandien. Tai tie, kurie turi pinigų, natūralu, jie turi siekinių dar juos padidint, ir jie turi tų priemonių, kurios dabar vertinamos gyvulinio proto, kad jie nusamdo tuos žmones, kurie panaudoja iš Kūrėjo skleidžiamus energinius virpesius ne pagal Kūrėjo sumanymą, ne pagal Kūrėjo Valią. Juk net ir tas dabartinis civilizacijos materialus išsivystymas, jisai yra pranokstantis mūsų poreikius. Mums tokios civilizacijos materialia prasme nereikia, mes turim milžinišką Meilės ir Brolystės deficitą, savitarpio supratimo deficitą, Išminties deficitą, bet mes turim perteklių intelektualių, pabirų žinių. Tai, kas iš tų pabirų žinių, jeigu mes turim gausiausią tinklą ligoninių, bet mes nežinom priežasties, kaip tas ligas išgydyt. Tai gerai, mes tada lėšas nukreipiam į vis modernesnės technikos kūrimą – buvo rentgeno aparatas, atsirado ultragarso aparatai, dabar tomografai – o ligų tik gausėja. Reiškia, mes visą laiką žengdami vartotojiškumo ir savanaudiškumo kryptimi, vis atsiliekam – atsiliekam nuo to gebėjimo šalint priežastis – o mes mėginam tarsi šalint pasekmes, nepašalinus priežasčių – mes negalim pašalint tų pasekmių. Ir dabar tie galingieji, turiu minty, materialiais resursais, jie mato – štai sukūrė Geitsas na, sakykim, visą tą Microsofto kompaniją, kur tie kompiuteriai, tai juos gi panaudojo iki Microsoft kompanijos sukūrimo – kompiuteriai buvo net ir Lietuvoje – pramoniniai kompiuteriai – buvo aukšto lygio, ir Vilniuje buvo net kompiuterių-skaičiavimo mašinų gamykla – Sigma. Tai štai, jie gamino kompiuterius tokius, sakykim, spintas, ten užimdavo kambarius. Bet kada atsiranda vienos krypties judėjimas – tiktai intelektą panaudot – taip atėjo akimirka, kada buvo sukurtas personalinis kompiuteris – sumažinta viskas – ir tada galima panaudot tas priemones jau tarpusavio ryšiui. Atsirado štai studentai, sugalvojo sujungt gyvenančius bendrabutyje – tris kompiuterius – suveikė visa sistema, atsirado tas ryšys tarp kompiuterių, paskiau atsirado internetas pasauliniu mastu. Štai telefonai – juk buvo laidiniai telefonai – karo metais buvo ryšys laidais nutiesiamas, ir per įvairius mūšius reikėjo ryšį užtikrint, tai tie ryšininkai aukodavo savo gyvybę. Bet, kaip vystėsi tas ryšys, kad mes dabar turim štai šalia gyvąsias pamaldas, kur Australijoj, Londone, kituose miestuose Lietuvoj prisijungė, ir gali mus klausyt ir patys gali gyvai dalyvaut gyvojoje komunijoje. Tai štai, kaip galima prasmingai panaudot tą ryšį. Ir kai atsiranda siekimas dar daugiau uždirbt pinigų, tada atsiranda tie ir greitesni resursai. Ir štai tas 5G ryšys, natūralu, jis pažeidžia natūralius virpesius, kurie yra generuojami iš kiekvieno planetos kampelio, iš kiekvieno objekto generuojami virpesiai – mūsų sąmonė ir pasąmonė generuoja virpesius. Tai jeigu mes dabar sakom – štai rentgenas yra pavojingas, jis teikia radiaciją, jis leidžia pažvelgt į kūno vidų, bet pavojingas yra viršijus tam tikras dozes – lygiai tas pats ir su šitais virpesiais, kada jie visą laiką kyla į aukštesnį parametrą, kuris neatitinka aplinkos energinio lauko – tai yra pavojus!
Kada aš dirbau televizijoj – tada buvo vienintelė Lietuvoj televizija – dar buvo senas bokštas, metalinis, ir jis stovėjo televizijos kieme, o televizija buvo iš tokių dviejų korpusų – senasis korpusas – trijų aukštų, ir ten radijo studijos buvo, buvo iš pradžių ir televizijos studijos, bet paskiau pastatė devynių aukštų didžiulį pastatą, sujungė tokiu koridorium abu pastatus, tai tas metalinis televizijos bokštas stovėjo prie to senojo korpuso, ir ten dirbusiems žmonėms dėl padidėjusio elektromagnetinio lauko duodavo pieno puslitrį kiekvieną dieną – mums neduodavo pieno kiekvieną dieną naujajam korpuse dirbantiems. O kada popierių imi iš viso kokio nors pako, kada vienas ant kito lapas – jie kaip magnetu sulipdyti tie lapai, kokie penki-šeši – ir susilipdo ten pirmieji labai stipriai, jau trečiasis trupučiuką pasmunka, ketvirtasis dar daugiau pasmunka, penktasis, jau vos, vos laikosi. Tai tu matai. Kai atėjau dirbt, man sako – čia pavojinga – elektromagnetinis laukas! Na, aš galvoju, na, aš nieko nejaučiu, kad jis man pavojų keltų, na, nieko – bet kelia žmonėms mieguistumą. Ir va, kada man parodė štai šitą su tais lapais, aš pradėjau atkreipt dėmesį tada vis daugiau ir daugiau. O tada buvo ta kalkė, nebuvo gi kompiuterių, tai per kalkę ranka rašai ten kelias kopijas ko nors, tai tos kalkės ten keliolika lapų tu ramiai turi kaip magnetu metalą pritrauktą, ir negali dar atskirt taip lengvai.
Tai štai, šitie virpesiai, jie pažeidžia ir kontrastuoja su bendru energiniu lauku, bet jie užtikrina televizijos, radijo bangų perdavimą. Kas nori patogumo ir vaizdo štai prašau, yra tam tikra kaina, kurią reikia mokėt. Dabar telefonai visiems yra patogumas, bet tas patogumas nutraukia evoliucinį žmonių analitinį mąstymą. Kas iš tų telefonų, jeigu nebemoka suregzt sakinio, minties žmogus? Tai jau įspėja, kad telefonais kalbėt ilgai kenkia – virpesiai kenkia. Bet tie, kurie suteikia šitą paslaugą, kurie gamina telefonus, jie yra įkinkyti į tas savanaudiškumo, beprotybės varžybas, jie negali išeit iš rinkos, tada bankrutuoja – jų pinigai bankrutuoja. Jis siekia, kad jį dar daugiau pagarbintų kaip milijardierių, ir Forbsas įtrauktų į sąrašą turtingiausių pasaulio žmonių. O dabar čia kažkokie žalieji ten šaukia, kad tai kenkia – na, atleiskit, gerbiamieji žalieji, mano pinigai, ką aš noriu tą darau, jūs toliau protestuokit, jūsų reikalas.
Tai šitas 5G, natūralu, kad jis yra dar galingesnis ir kenkiantis žmogui! Štai ir atsiras naujos ligos. – Sveiki atvykę – pasakys virusai – mes šito ir laukėm, kad jūs ten sukurtumėt mums palankią aplinką!
Bet mes ir turim tą Vektorių – Kūrėją – per kurį mes galime visa tai išlygint, ir taip, kaip Kūrėjo sumanyta, kad Evoliucija, net ir tokia iškrypusi, mūsų viduje būtų pagal Kūrėjo Evoliucinį Planą, kad ir šitas organizmas visą laiką veiktų, kaip šveicariškas laikrodis!
Tai šita prasme, mes pakeist to pamišusio pasaulio – o jūs dabar matot, kas dedasi su šituo psichozės visu tuo virusu – čia štai yra ne viruso pandemija, bet psichozės pandemija! Tokios psichozės dar nebuvo pasaulyje nė karto! Laukiniai gyveno geriau negu dabartiniai vergai, nes ten, savoj gentyje, gali būt pamišęs vadas, na, tai jį pašalina ir pakeičia kitu, o dabar pabandyk visus vadus pakeist, a, kuo juos pakeist? – tais pačiais pamišusiais?
Urantų yra va tik tiek, tai mes gi negalim visų pasaulio šalių, na, visoms šalims vadovaut. Išeina čia, sakykim, Rimtautas – Japonijos premjeras Rimtautas, va – pajuokauja Algimantas – o japonai sako – iš kur čia atsirado tas – iš ateivių? Na, o Lina – čia Šveicarijai vadovauja, bankininkai sako – palaukit, Lina, iš kur tu? – Tai štai mes turim vienintelę galimybę – Šventovę! Aš negaliu atsidžiaugt, kad tiek yra jūsų daug! Tai štai, Kelias – vienintelis!
Juk įsivaizduokit, kada Andonas ir Fonta pradėjo žmoniją, pabėgę iš savosios genties – paaugliai – sesuo ir brolis – dvyniai – jų viduje buvo toks kokybinis sprendimas, kad visos tos gentys, kurios aplinkui gyveno, ir jų pati gimtoji gentis, tėvai – nesustabdė – jie suplanavo žingsnį – kokybišką žingsnį. Mes dabar esam tokioj pat padėtyje, kaip Andonas ir Fonta, mes, kai visa aplinka suteršta – na, iš gobšumo gi visi yra šitie pesticidai, kurie naudojami, kad duotų didesnį pelną. Visi žino, kad tie skonio stiprikliai, purikliai, jie netinkami, bet vis tiek naudoja. Reiškia, gyvulinis protas nori pelno kuo didesnio, o kad išnuodija visus – koks skirtumas? – ką aš noriu, tą darau savo pinigais! Tai kada yra pasirinkimas, na, dar gali rinktis, bet, ką daryt, kai visi daro taip? Sako man – žmonės prašo, kad cukrų dėtų į duoną – kai aš sakau – kodėl kepat su cukrum juodą duoną? – sako – žmonės prašo – sako – nepirks. – Tai dėl to, reiškia, viskas yra užnuodyta, mes negalim jų pakeist, jie nori didesnio turto, bet visa tai atsisuks prieš juos, ir galu gale jiems bus pateiktas klausimas po prisikėlimo, kiek nunuodijai žmonių? Ir tada yra klausimas, kas yra blogesnis – Hitleris, Stalinas ar fermeris? Fermeris, kuris deda pesticidus – kuris žudo žmogų, bet ne taip atvirai karą skelbdamas ir gulagus, koncentracijos stovyklas įkurdamas, kur akivaizdu, reiškia, šėtoniškas blogis, bet jis atviras – o čia viskas yra kaip rentgenas – nušviečia, bet skleidžia radiaciją, kuri neturi jokio kvapo, jokio skausmo iki tam tikros ribos. Tai tai, kas yra užmaskuota, tai yra blogiau negu, kas yra atvira, nors ir viena, ir kita yra Šėtono, Liuciferio maišto šaknys, čia va, šituose fermeriuose. Ir bažnyčia yra tokia pat, nes ji užmaskuoja ritualais, tarsi jinai apramina žmogų, kuris ieško to ryšio su Dievu – jis nori kažko, bet gi apramina tais ritualais, ir jis galvoja – štai aš esu tikintysis. Nieko panašaus, ateik čia, tada tu būsi tikinčiuoju, o jeigu tu ten ritualą atlieki, reiškia tave užmigdė! Juk Kristus sakė – būkite budrūs, budėkite! Tai kaip jie – katalikai – budrūs budi? Leido save apkvailint – popiežius net valstybę įkūrė su bankais – ir jie apkvailinti visi vis tiek tiki, kad popiežius – tai yra Jėzaus vietininkas žemėje. Anas neturėjo, reiškia, jokių palocių, kad galvą galėtų priglaust – visur buvo ujamas, persekiojamas – o čia turtai – popiežius ten keičia savo skrybėles pagal ritualines šventes!
Tai va, tai tie 5G visi yra gobšuolių sumanymai, kad pajungt jus dar daugiau. Va, turėsit aparatą! Taip, kad mano mylimieji, viskas registruojama – kiek jūs kvėpuojat kartų, kur jūs kvėpuojat, kiek žingsnių nueinat, taip, nors su paklaida, žiūriu, štai mano Samsungas vienokius žingsnius skaičiuoja, Apple telefonas – kitokius žingsnius skaičiuoja – ištryniau, nereikia man tų visų programų, nes jos neturi prasmės, Tai va, bet pasiskambint reikia, tai ir turi šitaip daryt.
Europos Sąjungos pagrindinis tikslas sunaikint mažas valstybes, kad nebūtų jų, atvirai jau kalba – pasakė urantas. – Tai logiška na, tai kaip jūs manot, tai dėl to aš jums turiu pasakyt štai tyliai, pašnibždom – na apskritai, yra Dangiškieji Registruotojai, kurie registruoja įvairius įvykius planetoj, kur gyvena mirtingieji, Sistemoj, Žvaigždyne, Vietinėj Visatoj, Supervisatoj, ir kada yra kažkoks įvykis planetoje, bet kuris yra svarbus Sistemos mastu, tie Registruotojai perduoda visą vaizdinį, informaciją iš planetos, reiškia, tą įvykį transliuoja Vietinės Sistemos Vadovams. Ir jeigu tai yra poreikis paskleist tą įvykį, tada bus parodyta ir toj Vietinėj Sistemoj, jeigu yra įvykis Žvaigždyno lygmens, tada iki Žvaigždyno sostinės transliuoja, jeigu iki Vietinės Visatos lygio pakyla to įvykio svarba, tada iki Vietinės Visatos – nors iš tos pačios planetos, kur gyvena mirtingieji, arba iš aukštesnės – Vietinės sistemos architektūrinės sferos. Tai štai mūsų dabar čia, esančių materialiu pavidalu, pačiam žemiausiam asmenybės pavidale, tolimiausia nuo Rojaus, nuo Paties Kūrėjo, pačiame pakraštyje, tamsiausioje planetoje – tamsesnės planetos nėra, kaip Urantija, nes čia net nukryžiavo patį Vietinės Visatos Vieną iš Dviejų Sutvėrėjų, įsikūnijusiu mirtinguoju pavidalu iš moters įsčių bejėgiu kūdikiu – štai kaip tvarinys pasielgė su Pačiu Kūrėju – tai tame pasaulyje, kur yra maištą patyrusi planeta dėl savo dvasinio Vadovo išdavystės, 200 000-čių metų viskas yra tamsoje, 2 000-čiai metų po Vietinės Visatos Vieno iš Dviejų Sukūrėjų įsikūnijimo žmogiškuoju pavidalu vis tiek jo žinia buvo iškraipyta, neišsilaikė – ir štai tokiom aplinkybėm, kada buvo 400-tus metų mąstoma, kaip atskleist tą tikrovišką Šviesą ir Jėzaus gyvenimą, koks jisai buvo iš tikrųjų, o ne kokį čia manipuliuodami mėgina aiškint kiti, perteikė Urantijos Knygos apreiškimą, ir štai atsiranda – atsiranda Gyvoji Šventovė – kurios nebuvo per visą žmonijos 1 000 000-jono metų istoriją! Reiškia, jau įvykis yra svarbus šitai planetai tiek Vietinės Sistemos mastu, tiek ir visos Visatos mastu, ir Žvaigždyno mastu! Štai mirtingieji tokioj tamsoj, jie ne ritualais vieni kitus ten kažkur apjungia, bet Širdį atvėrę. Tai jau yra visiškai kita kokybė! Bet to dar neužtenka – jie pradeda garbint ne tik Tėvą, bet ir Rojaus Trejybę – tai šita žinia, ji, kaip žaibas persmelkė visą Supervisatą, nes niekas Supervisatoje negarbina Rojaus Trejybės, tik Tėvą, ir tik Rojuje garbinama Rojaus Trejybė. Tai šita žinia pasiekė Rojų – štai tie tamsoje esantys garbina Rojaus Trejybę, aplinkui ritualizmas, ir intelektualumas yra išvystytas, va, 5G ten jau apima savo lauką, ir dar to jiems neužtenka, jie ir Visuminę Dievybę AŠ ESU pradeda garbint – Rojuje niekas negarbina – vieninteliai – visoj kūrinijoj! Štai mes esam toji Šviesa, kuri saugoma, stebima, ir visą laiką vis klausia – tai na, kaip ten dabar sugalvoja karantiną skelbt visam pasaulyje, kaip tie urantai laikosi, kaip ta Gyvoji Šventovė? Ir sako – uu, Vilniuje tik penki buvo – ach, tik penki, sostinė, nu va, liūdna, liūdna, bet – kad išliktų, kad išliktų!
Žodžiu, aplinkybės palankios, nors ten skundė kažkas Vilniuje, tai ten dėl to mums ir neleido rinktis, tai va, ten paskambino kažkam, ir tas savininkas, ar pernuomotojas tų patalpų, tai sako – nenoriu rizikuot, nes gi čia pseudovaldžia sugalvojo baudas nuo penkių šimtų iki pusantro tūkstančio eurų, ir dar trejų metų bausmę kalėjime – na, tai čia jau kvailystė! Tai va, tai mus saugo, žinokit, saugo ir visą laiką stebi, kaip mes toliau eisim ir tarp tų 5G, ir tarp tų visų naujų ligų, kad tiktai šita Šviesa išliktų Gyva perduot kitoms kartoms. Tai įsivaizduokit, jeigu mes dabar pasitraukiam, tai ką – vėl iš naujo reikia pradėt? Juk Urantijos Knygą daug skaito žmonių, bet jie neturi Širdies atverto Vožtuvo, kad būtų Šventovėje ir jie garbintų Kūrėją – jie gali ten pagarbint pavieniui, bet nėra Gyvosios Religijos, kur galėtum prisijungt prie garbinimo. Reikia saugot Lietuvos urantus – Lietuvos – nors tas kraštas tai užspaustas iš visų pusių. Tai dėl to mes ir esam, kaip amerikonai sako – breaking news – yra tas terminas žurnalistikoj – breaking news – aktualiausia žinia – kaip su urantais – ar dar yra Šventovėje nors vienas? – yra! Ot Kaune, tai žinai jau nebe aprėpia akys – minia!
Tai dėl to, mano mylimieji, mes tų besočių, siekiančių naudos vien tik sau, apetito neapribosim, bet mes galim išlikt su Kūrėju, ir dėl to, aš jums visąlaik sakiau – neremkit nė vienos partijos. – Sako – na, už šitą gal balsuot? – sakau – tas pats vilkas avies kailyje, na, jį trupučiuką pamaliavojo, kad atrodytų vilnos tokios, žinai, gražesnės, patrauklesnės, bet tas pats vilkas. – Tai, Algimantai, tu pasakyk dabar, tai 5G bus ar nebus visu pajėgumu, ką tau sako Tėvas? – paklausė urantė. – Na tai, ką reiškia bus ar nebus, aišku, kad bus, nes visa banda reikalauja – mums tai bus patogus, daugiau greičio suteikiantis internetas jūsų labui, ir visi, reiškia, išsižioję – oi, kaip mums bus patogu! Na, tai visa tai ir bus padaryta per tą visos žmonijos bukumą, ir tiek!
Tai kam avims, avinams tiksliau, reikalingi Dvasiniai Mokytojai tada, jeigu visi degraduos, ką reikės tempt už ausų? – paklausė urantė. – Bet matai, tarp tos visos aštuonių milijardų masės bus ir tų, kurie ieško – ieško, bet jie negali eit, kaip štai atskiras dalinys gretomis, tai štai tiems tie mokymai, bet svarbiausia yra mums tie mokymai, mes jais stipriname vieni kitus – mes – esantys Gyvajame Kelyje – kaip ir Kristus gi atėjo į žemę ne vardan tų fariziejų – vardan tų paprastų žmonių, kurie ieško! Tai mes ir suteikiam galimybę ryškesne Šviesa, kad jie toj savo aplinkoje taip pat būtų šviečiantys, kiek jiems išeis per tą gyvą atsivėrimą Kūrėjui šviest, bet jie turi apie tai išgirst, sužinot! O tai, kokios bus ten gretos tų urantų, taigi pati meldeisi, ir žinai, kad nušvis planeta, reiškia, Kūrėjas vis tiek neatsisako gi Savo Evoliucinio Plano šitai planetai, kad reikėtų ją išlaisvint nuo žmonijos ir paskiau vėl pasėt naują gyvybės plazmą – ne, nes turi mus – urantus! Žodžiu, yra teiginys – darbai – mūsų, vaisiai – Kūrėjo! Mums svarbu, kad visą laiką mes save giliau atvėrę, būtume tame gyvybingame ryšyje, o jau kokie bus vaisiai – Kūrėjas ir nukreips mus vėl, kaip mes galim tos akimirkos vaisius tiek savo viduje panaudot visumos Gerovei, tiek ir šalia esančių. Taip, kad dėl to ir mes meldžiamės, ne dėl to, kad iš tikrųjų mes pakeisime juos, bet mes šviesinam tą virpesių dažnį, kad jis nors kiek būtų atmieštas. Bet iš tikrųjų ta malda reikalinga mums, kad mes stiprėtume savo atkaklumu melst, nes tai ugdo mūsų pačių vidinį charakterį atkaklumo! Ir tegu akims neatrodo, kad tai yra pagalba teikiama, bet ji iš tikrųjų teikiama pagalba mums – mūsų asmenybei, nes mes charakteriu stiprėjame – ir šitam pasaulyje, kur yra tiek daug tamsos, tai mūsų pagrindinis yra tikslas – grūdint savo charakterį – kad tas charakteris nesusiniveliuotų ir netaptų panašus į fariziejų charakterį, koks yra šiandien. Mes turime išlikt savimi, o savimi, tai reiškia Kūrėjo atvaizdu, nes tokį sumanė kiekvienam iš mūsų kaip asmenybę mūsų Tėvai Rojuje! Todėl mes ir sakom – nukreipkim žvilgsnį į save, o tada pasireikškime aplinkai, kiek mūsų viduje bus gyvo ryšio ir Išminties toje aplinkoje pasireikšt.
Kada aš vaikščiojau visą laiką be kaukės, to antsnukio, aš jo taip ir nedėvėjau niekada, ir su dviračiu važiuodamas, treniruodamasis, tai aš stebėjau, kaip tie, kurie važinėja su dviračiais, na, aš turėjau minty, kurie treniruojasi, tai ten gi reikia energiją eikvot, kaip jie gali kvėpuot? Važiuoja jauni, na, galvoju, tai – kvailumas tų jaunų, paprastai, tai tas jaunas žmogus, jis energingas, jis turi išsiliet, o čia dabar jam nurodymus duoda ir jis iškart užsideda, reiškia, degradavęs protas – jaunimas tapo savo protu kaip susenęs. O kada aš vaikštau gatvėmis, tai dar man parduotuvėj pareikšdavo visokių pastabų, sakau – tai aš gi nesergu, tai ko man sveikam užsidėt tą antsnukį? Aš taip ir sakau – čia antsnukis – aš nieko negaliu apkrėst, tai čia yra iš tikrųjų, kad tu sergi – sakau – nes tu užsidedi, kad nuo tavęs nepasklistų tas virusas, tai tu sergi, tai tu mane gali apkrėst, bet – sakau – aš tai nebijau šito, neapsikrėsiu. – Tai sargybinis prišoka visą laiką prie manęs – užsidėk, užsidėk kaukę!
Aš turiu kitą variantą – pasakė urantė – tokį, na, pamąstymui, tarkim visi baisioj baimėj, nieks neaiškina to kvailumo lygio, ir žmonės realiai matydami kitą be kaukės, jį išgeneruoja į žemo dažnio virpesius, jiems kyla baimės panika, jie į aplinką išspinduliuoja milžinišką kiekį žemo dažnio virpesių, tie, kurie turi baimę realią, kiti nešioja, kad baudos negautų, kur tas aukso vidurys tokiu atveju? – arba kentės tavo piniginė, arba virpesiais gąsdinsi be kaukės visus kitus aplinkinius, kaip Regina papasakojo, kad nuo manęs visi pasitraukė, kada jinai eina sau ramiai viduj turėdama Ramybę be kaukės. – Čia, matai, viską lemia tos akimirkos tavo sprendimas, tada tu ir priimi sprendimą, tą akimirką, kada tu esi toj būsenoj, ir tada tu galvoji. Taip, kada aš dabar į parduotuvę einu, tai užsidedu dėl to, kad nebūtų tos keliamos baimės, bet kada aš mieste ėjau, ir žiūriu prie Vingio parko pėsčiųjų tilto vaikšto daug žmonių, ir visi eina su tom antsnukių kaukėm, tai viduje man sukilo tokia būsena, kuri mato neatitikimą – važiuoja su dviračiais, važiuoja vaikai, tėvai važiuoja, visi su kaukėm – ir paskiau ėjo tokia pensininkų pora, tai aš jau nieko nesakiau, paskiau matau, ateina, na, tikras fariziejus, valdininkas sakytum toks – eisena tokia, na, povo, ir kaukė tokia mandra, ir žmona už parankės, tai aš sakau – tai ką, su antsnukiais, kaip šunyčiai? – Tai jis šalia manęs praėjo, nieko nesureagavo, kažką sumurmėjo, bet nuėjo. Tai buvo impulso reakcija. Kai buvo pensininkai, tai aš matau, kad jie yra, na, žmonės baimės pilni, bet kai aš pamačiau štai tą valdininką, ateinantį su tokia povyza, ir mandras toks lietpaltis, na, žodžiu, jau tikras biurokratas, tai ir buvo ta energinė iškrova jam pasakyta – tai ką su antsnukiais, kaip šunyčiai.
Būdama aš praktikė, dabar kyla tie virpesiai, žmogaus sąmonė virpesius labai nužemina, ir štai bitutės, jos masiškai krenta, krenta paukščiukai, tai kaip tas žydintis Sodas gali būt susietas, kada ta gamta, tie vabalėliai, kurie užtikrina tą visą gamtos infrastruktūrą, tai turės būt plika, betonas aplinkui? – paklausė urantė. – Ne, neturės būt plika, paprasčiausia, juk veikia ir Apvaizda. Štai kada aš jums sakau, kad nebijokit, Apvaizda jus saugo, tai yra, tokia aplinka, kuri na, kaip pilka masė, jinai lengvai valdoma, ir kada aš vaikštau be kaukės, tai pro mane keliskart pravažiavo policijos mašina, ir pristabdo, ir žiūri. Aš galvoju – aš gi neskaitau lietuviškos spaudos, tiktai rusišką ir anglišką, ir televizijos nežiūriu, nieko aš nežinau nei kokie ten sprendimai priimti štai, ką man ten urantai kažką, jeigu paskambina, pasako kas, tai man daugiausia Asta iš Šventosios referuoja, tai sako – aš kaip spaudos atstovė – tai aš ir vaikštau sau, tai štai policija pristabdo, galvoju, ko jie į mane taip žiūri, važiavo taip greitai, dabar pristabdė, bet taip ir nesustoja, na, aš toliau ir einu, tai taip gal kokius penkis kartus per visą šitą mano vaikščiojimą. Tai aš paskiau pradėjau galvot, kad čia ir Apvaizdos yra tas apraminimas ir tų policininkų, kad jie nepultų, kaip tie šunys plėšyt jau. Tai reiškia man sutaupė tų baudų. – Tai tave, kaip pagrindinį atstovą – Rojaus Trejybės atstovą – tai saugo Apvaizda labai stipriai – pasakė urantas. – Pagal indėlį saugo, jeigu jūs mažiau įnešit, tai atitinkamai mažesnė apsauga! O juk prisimenaet, štai Petrą iš kalėjimo gi išvedė Tarpinės Būtybės, nematant tiems sargybiniams, išvadavo iš to kalėjimo – materialaus kalėjimo. Taip kad Apvaizda veikia iš tikrųjų, na, ir visokių įdomių dalykų yra.
Dar toks klausimas kyla, Tėvas suteikė mums visiems ir aukštoms Asmenybėms laisvą valią, ir Liuciferis sukilo prieš Rojaus Tėvus, ir veikė ten 200 000-čių metų, bet ir buvo sustabdytas, tai kaip čia su ta laisva valia? – paklausė urantas. – Ne tai – jam, kaip Vadovui, ir leido priimt sprendimą, tai juk, jeigu jūs prisimenat, kaip aprašinėja patį maištą, ten vyko idėjų, nuomonių kova, kada Gabrielius pasisako su savo sampratom, o Liuciferis su savosiom sampratom, ir kokia nuostata pritrauks daugiau šalininkų? Tai toji laisva valia ir vystėsi tol, kol priėmė apsisprendimą visi! Tada buvo tie, kurie apsisprendė galutinai eit su maištininkais – jie visi buvo suimti, ir išgabenti į Tėvo pasaulį – bet laisva valia, tai nereiškia, kad tu gali pasireikšt laisvai prieš Kūrėjo Valią, kaip toje erdvėje, kuri yra Kūrėjo kūrinija – tu gali pasireikšt savyje – tu vis tiek priimi sprendimą, kad Kūrėjo nėra, ir tu atsisakai to Evoliucinio Gyvojo Kelio. Bet kadangi aukštesnė Išmintis yra perteikiama, pagal kiekvieną segmentą, tai natūralu, kad ta bacila neskristų vis tolyn, buvo įvestas karantinas. Bet toje erdvėje, kuri yra jau izoliuota, juk Liuciferis ir Šėtonas nebuvo dar visiškai nušalinti nuo valdymo, jie vis tiek skleidė – skleidė tą nepriimtiną nuostatą – ir apribojimas galėjo įvykt daug anksčiau su daug mažesnėm skaudžiom pasekmėm, bet kadangi vėl – Gailestingumas pasireiškia Kūrėjo, tai leido toliau visa tai vystytis be draudimo, tik apribotoje erdvėje tiek Vietinės Sistemos, tiek ir planetų, kurių Vadovai prisijungė prie maišto – tai štai šituo mastu. O paskiau, kada užbaigė maištą, tai galų gale buvo sulaikytas ir Šėtonas, ir jų pasireiškimas, pavyzdžiui, tame pasaulyje – Tėvo kalėjimo vadinamąjame pasaulyje – toje erdvėje jie galėjo vėl savo laisvą valią pareikšt, ir priimt atitinkamus sprendimus tik tai erdvei, kurioje jie buvo – jie galėjo veikt kitus, dėl to ir paveikė ir Kaligastiją, kad jis iki pat paskutinės akimirkos neatsisakė savo sprendimų. Tai va, ta laisvoji valia išliko, kad jie patys priėmė savo laisva valia ir atsisakymą žengt Evoliuciniu tikrovės Gyvuoju Keliu, tai dėl to jų tapatybė buvo sunaikinta! O tai, kad apribota erdvė jų veikimui, tai – natūralu, jūs gi savo vaikams, turėdami didesnę išmintį, irgi apribojate tam tikrą lauką, kur jis gali pasireikšt, ir tame lauke jūs, jeigu matot, kad tai bus pažeidimas, kuris kenks jam pačiam, jūs apribojate tą lauką. Jeigu tai bus, pavyzdžiui, pavojingi daiktai, tada jūs tuos daiktus apribojate, kad neprisiliestų, ir paaiškinat tam vaikui, kad jis suprastų – su pavyzdžiais, su tuo pačiu patyrimu, kiek įmanoma. Visa tai Liuciferis, ir Šėtonas, ir Kaligastija turėjo, kadangi jie rodė savo intelektualumo lygį, kuris atitiko tokį standartą, kad jie galėjo vadovauti atitinkamiems segmentams. Reiškia, jie nebuvo tie intelektualiai netinkami, jeigu pavyzdžiui, Liuciferis, iš dešimties tūkstančių Vietinių Sistemų Vietinėj Visatoj, pagal savo intelektą pateko į pirmąjį šimtuką, reiškia, jis yra viršuj, bet Įtikėjimo stoka, gelmė sekli neleidžia tikėt tuo, ką sako Sūnus Kūrėjas – jo Sutvėrėjas – kad yra kažkoks Tėvas, sako – nėra Tėvo, jūs čia prisidengę Jo menamu buvimu, valdote mus. – Tai va, nėra to Įtikėjimo, tada nėra atverta nuoširdžiai Širdies Vožtuvo, ir intelektas sukyla prieš tą, kas neatitinka jo paties sampratų. O jeigu būtų Įtikėjimas, tuomet būtų ir Gyvas ryšys ir su Sūnumi Kūrėju, ir su Tėvu – visą tą lemia Įtikėjimas, kuris visuomet yra nuoširdus. Tikėjimas yra intelektualus, jis nėra nuoširdus, o Įtikėjimas – tai yra gyvenimas tuo tikėjimu. O Liuciferis jau rodė tam tikrų puikybės apraiškų, kai jis save pademonstruodavo daugiau negu pačią tą Vietinę Sistemą, kaip tą darinį, kuriame turi būt kuriama Gerovė. O jam buvo akimirkos, kada jis keldavo savo asmenį, o tada tas asmuo, kai pradeda save kelt, jis pradeda kritikuot – kritikuot patį Sūnų Kūrėją arba neigt Kūrėjo egzistavimą – Tėvo egzistavimą. Tai ta puikybė, jeigu jinai neapšviečiama, ir dar, kada stinga Įtikėjimo, tuomet jinai pavirsta į savo asmenybės tapatybės griovimą. – Čia matyt buvo taip, kad buvo parodytas per daug didelis Gailestingumas – pasakė urantas. – Na, nėra per daug didelio Gailestingumo, yra Gailestingumas be apribojimų, kurį vienintelis apriboja Teisingumo nuosprendis, nes Gailestingumas – tai yra Meilės Savybė. Tai jeigu tu myli, dabar vaikui savo Meilę visą laiką skleidi, tai negi tu būsi negailestingas, su pykčiu kažką darysi, jeigu kažką jis blogai daro tavo atžvilgiu, na, dėl neišmanymo.
Na, bet jau kitos Asmenybės matė, kad jau jis vis ten blogiau, blogiau, ir niekas nekreipė kaip ir dėmesio, atseit, kad jis ten geras – pasakė urantas. – Matai, yra dar kita medalio pusė, jeigu tu prieš laiką nutrauki ir šitą kartų patyrimą, tai taip ir lieka teorinis teiginys, kad sukurstytas maištas prieš Kūrėją duoda labai daug karčių pasekmių – na, taip, tai teorinis teiginys, bet kaip jis atrodo praktikoj, niekas nežino. Čia yra praktika. Juk Kūrėjas viską žino nuo pabaigos. Jis žinojo, kad prieš Jį bus maištas, kad tokie bus maištininkai, vadovai, Jis lygiai taip pat žinojo, kad bus ir urantai. Tai kokios yra skaudžios pasekmės, jau nebe teoriškai, kai žinom mes teiginį, kad maištas duoda skaudžių pasekmių, bet patiriam patys. Mes esam toji planeta – vienintelė – kuri nukryžiavo Vieną iš Dviejų Kūrėjų, kitos maištininkės planetos trisdešimt šešios, šito nepatyrė, jos tiktai žino, kad toks faktas įvyko šitoj planetoj, bet ką reiškia gyvent planetoj, kuri nukryžiavo Vieną iš Dviejų Kūrėjų, reiškia, mes ir turim tuos virusus, tas bakterijas, tas ligas, savanaudiškumą, godumą dėl to, kad mes pasielgėm šitaip su Vienu iš Dviejų Sutvėrėjų – tvariniai būdami! Tai čia yra jau nebe samprotavimas arba klausymas, kaip kiti samprotauja – tai yra mūsų gyvenimo patyrimas – ir mes jau žinom, ką reiškia maišto pasekmės. Tai čia galima planetą palyginti, dabartinę materialią planetą, aš nekalbu apie Dvasinę Vyriausybę planetos, kaip ta degradavusi šeima, kuri savo vaikams primeta neišmintingus sprendimus, neduoda laisvos valios, ir turi pasekmes, tai mes, kaip avys nieko ir papūst negalim, kaip avinai – pasakė urantė. – Taip, aišku negalim, tai dėl to ir reikia vykdyt Kūrėjo Valią, bet ne kaip avinams vykdyt, bet kaip tiems, kurie atrado Kūrėją, kurie suliejo savo valią su Kūrėjo Valia, ir kurių plaka Širdis Kūrėjo Ritmu – tai jau nebėra kaip avinai, bet mes esam tie, kurie savo gyvenimu demonstruojame ir tiems, kurie yra avinai ir avelės, o mūsų gyvenimo veiksmus labai stebi. Juk kodėl paskundė kažkas, kai mes renkamės į Gyvąsias Pamaldas Vilniuje? Vis pamato kažkas. Tai čia karantinas, jau skundikų ugdo kartą, natūralu, iš baimės, iš noro įsiteikt – štai kaip saugo – dėl to, kad skatina tą daryt aplinka. Tai tokie avinai stebi mūsų gyvenimą, ir avelės, ir mato, kaip mes gyvenam savo aplinkoje – mato! Tie mūsų tam tikri veiksmai, kurie neatitinka visumos standarto, vienus erzins, o kitiems kels klausimų – o kodėl jie šitaip elgiasi? Tie, kurie susierzins, jie kovos prieš jūsų tokius veiksmus ir prieš jus pačius – taip!


Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Algimantas


Dokumentų sąrašas
Spausdinti
Grįžti atgal