162. Apie kvėpavimo mechanizmą, organizmo rugštingumą-šarmingumą, hemoglobiną, ir kaukių dėvėjimo keliamus pavojus organizmui. 2020 11 04

Spausdinti
Dokumentų sąrašas

Visą mokslinę dalį paėmiau iš iraniečio gydytojo, dirbusio Londono ir JAV ligoninėse 30 metų, Faraidūno Batmangchelidžo knygutės, o pabaigoje pateikiau savo nuostatas, nes jums labai svarbu suvokti patį kvėpavimo procesą, ir tą mechanizmą, kurio dėka mūsų organizmas kvėpuoja. Aš pats šį tekstą verčiau iš rusų kalbos, tad galėjau pavartoti kokių nors terminų, kurie nevisiškai tokie, kokius vartoja medikai, nes aš neturėjau specializuoto medicinos terminų žodyno.
-----------------------------------
Tam, kad būtų suprastas astmos pasireiškimas, pirmiausia reikia nors kažkiek suvokti plaučių ir krūtinės ląstos anatomiją.
Vidutiniškai mes per minutę įkvėpiame ir iškvėpiame maždaug 12 kartų, ir kiekvieno įkvėpimo-iškvėpimo metu pasikeičia maždaug 500 cm3 oro. Vidutiniškai per minutę, esant normaliam kvėpavimui, oro apykaita siekia apie 6000 cm3. Žmonės, kuriems oro trūksta, gali kvėpuoti 50 kartų per minutę dažniu, įtraukdami į save nuo 3000 iki 4000 cm3 oro kiekvieno kvėpsnio metu. Tokį oro įtraukimo tempą palaikyti ilgą laiką neįmanoma. Iškvėpimo fiziologija nenumatyta tokiam greičiui, ir oro apykaitos apimtis greitai sumažėja.
Krūtinės ląstos išsiplėtimas sukuria vakuumą ir padeda orui patekti į plaučius. Krūtinės ląstoje yra penkios plaučių dalys. Dvi kairiosios dalys užima krūtinės ertmės kairiąją pusę. Trys dešiniosios dalys – viršutinė, vidurinė, ir apatinė – užima krūtinės ertmės dešinę pusę. Plaučius nuo krūtinės sienelės skiria plona, švelni membrana – pleura – kuri leidžia plaučiams išsiplėsti ir susitraukti neprilimpant prie krūtinės sienelės. Širdis yra tarp dešiniojo ir kairiojo plaučio, pasislinkusi į kairę pusę.
Apverstas bronchų medis su savo smulkiomis šakelėmis (bronchiolėmis), nukreiptomis žemyn ir išorėn, sudaro karkasą daugybei orinių maišelių (alveolių), kuriose vyksta dujų apykaita. Kremzliniai žiedai, apimantys bronchinį medį nuo viršaus iki apačios, formuoja jo kietą vamzdinę struktūrą ir tuo pačiu užtikrina elastingumą. Apatines bronchiolių galūnes sudaro minkšto raumens ir pluoštinio skaidulinio audinio žiedai, neturintys kremzlių. Vaikų orą perduodantys vamzdeliai yra mažesni, ir jų kremzlinis apvalkalas yra ne toks tvirtas. Štai kodėl vaikų amžiuje kvėpavimo takų pilno uždarymo pavojus yra daug didesnis.
Prie bronchiolių yra pritvirtinti oriniai maišeliai, alveolės. Jie primena vynuogių kekes, pritvirtintas prie stiebo koteliais, skirtumas tik toks, kad “stiebais ir koteliais” plaučiuose yra orą perduodantys vamzdeliai, per kuriuos oras įeina į alveoles ir išeina iš jų.
Astmos atveju, bronchiolės susitraukia ir blokuoja oro judėjimą į viršų ir į išorę. Oriniai maišeliai lieka išsipūtę.
Įsivaizduokite, kad jūsų plaučiai – tai vynuogių kekės, tiktai “uogos” plaučiuose yra pripildytos ne sulčių, bet oro. Jeigu alveolių “odelė” neteks vandens, jos suplyšinės, sulips, ir nustos funkcionuoti. Štai kodėl esant vandens stygiui oriniai maišeliai išsipučia, ir “hermetiškai užsilydo”, kad oras iš išorės nepaveiktų jų formos ir drėgnumo. Tiktai esant pakankamam vandens prisotinimui visi oriniai maišeliai atsidaro ir dalyvauja oro apykaitos procese. Vandens spaudimas priverčia alveoles susitraukti ir išstumti orą.

Apačioje krūtinės ertmė yra uždaryta ir atskirta nuo pilvo ertmės raumens kupolu – diafragma. Susitraukiant diafragma tampa plokščia ir paskui save žemyn tempia apatinius šonkaulius. Tuo pačiu metu diafragma stumia žemyn viską, kas yra pilvo ertmėje. Oras yra įsiurbiamas į plaučius veikiant susidarančiam vakuumui. Štai taip mes įkvėpiame orą į plaučius.
Kvėpavimo pobūdis, kuriam esant į plaučius oras yra įsiurbiamas vien tik diafragmos pagalba, vadinamas pilviniu. Pilvinis kvėpavimas yra negilus ir plaučius “vėdina” ne iki galo.
Tokiam kvėpavimui padeda pilvo raumenys, kurie atsipalaiduoja, tuo metu, kada diafragma pilvo ertmės turinį stumia žemyn.
Užbaigus dujų apykaitos procesą, kada orą iš plaučių reikia išstumti atgal, diafragma atsipalaiduoja, ir vėl įgauna kupolo formą. Apatiniai šonkauliai pakyla į viršų į ramybės padėtį, o “plaučių elastinis traukimas” priverčia oro pripildytus plaučius susitraukti. Oras yra išstumiamas tol, kol pasibaigia iškvėpimo procesas.
Oro apykaita esant ramiam kvėpavimai, paprastai sudaro 500 cm3, kuomet bendras plaučių tūris siekia maždaug 5500 cm3.
Gilų kvėpavimo procesą sudaro pačios krūtinės ląstos sienelės išsiplėtimas ir susitraukimas. Šonkauliai pakyla į viršų, kad padidintų krūtinės ląstos apimtį. Esant labai giliam kvėpavimui oro apykaitos apimtis gali siekti nuo 3500 iki 3500 cm3.
Vien krūtinės ląstos ir diafragmos judėjimo neužtenka tam, kad tolygiai būtų išstumiamas oras iš “orinių maišelių” (alveolių) visoje plaučių erdvėje. Tokių “orinių maišelių” plaučiuose yra šimtai tūkstančių. Ir kiekvienam iš jų būtina išsilaisvinti nuo oro, kuris pateko įkvėpimo metu. Bet čia yra viena paslaptis. Kada mes įkvėpiame, kartu su oru į alveoles patenka ir mažytės vandens molekulės. Turėdamos savyje savybę šlietis vienai prie kitos, jos susijungia ir sudaro vandeninį apvalkalą, kuris uždengia “orinių maišelių” vidinį paviršių.
Toji jėga, kuri pritraukia vandens molekules vieną prie kitos, vadinasi “vandens paviršiniu įtempimu”. Jis veikia alveolių sieneles, priversdamas jas susitraukti.
Vandens paviršinio įtempimo jėga “orinių maišelių” viduje papildo elastinės traukos jėgą, kuri atsiranda dėl paties plaučių audinio susitraukimo, ir priverčia visas alveoles tolygiai išstumti dalį jose esančio oro.
Sportininkams, kada būna nepaprastai didelė įtampa, ir sunkiai sergantiems ligoniams labai smarkiai padidėja kvėpavimo aparato apkrovimas, ką rodo sunkus kvėpavimas ir krūtinės ląstos judėjimo padidinta amplitudė. Ligoniams, turintiems tokių problemų, panaudoja deguonies kaukes, kad būtų palengvintas deguonies gavimo procesas. Jaunus sportininkus paprastai gelbsti ištreniruotų plaučių didesnis tūris.

Kosulys, kai žmogus turi kvėpavimo problemų, prasideda nuo greito maždaug dviejų litrų oro įkvėpimo į plaučius, o po to su balso stygų susiglaudimu ir oro vožtuvo (antgerklio), esančio trachėjoje virš “kvėpuojančiosios gerklės”, gerklų, užsivėrimu.
Tuo pačiu metu pilvo raumenys ir raumenys, sujungiantys šonkaulius, staigiai ir smarkiai susitraukia, dideliu spaudimu išstumdami iš plaučių orą. Staiga balso stygos ir antgerklis plačiai atsiveria, oras iš plaučių išsiveržia laukan, ir bet kokios kvėpavimo kelyje laisvos dalelės pavirsta į “reaktyvinius sviedinius”, išlekiančius iš burnos 90-160 km/val. greičiu.
Kosulys – tai plaučių audinio, kuris nuolat kontaktuoja su dalelėmis, esančiomis per nosį patenkančiame ore, apvalymo mechanizmo dalis.
Plaučių infekcijos ir orą perduodančių vamzdelių (bronchų ir broncheolių) suerzinimas suaktyvina kosėjimo refleksą, priverčiant žmogų kosėti iki visiško išsekimo. Tokio tipo kosulys paprastai būna sausas ir gali sukelti rimtų nepatogumų.
Toks sausas kosulys paprastai astmatikams kyla prieš tai, kada jie pradeda patirti oro trūkumą ir dusti. Būtent tokį kosulį reikėtų laikyti pagrindiniu išankstinio pavojaus signalu, jog artėja astmos priepuolis.
Matyt, kosulio priežastimi yra tas pats procesas, kuris stimuliuoja gleivių sekreciją, užkemšančią bronchioles.

Koks turi būti rūgštingumo-šarmingumo idealus balansas (pH), ir kaip jį pasiekti? Ląstelės viduje idealus pH turi būti 7,4, o kraujyje jis turi būti tarp 7,3 ir 7,2. Šie skaičiai – tai rezultatas tų matavimų, kurie buvo atlikti pagal specialią skalę, sukurtą organizmo rūgštingumo laipsnio nustatymui. Šioje skalėje atkarpa nuo 1 iki 7 rodo rūgštinę aplinką, ir “1” reikšmė rodo atitinkamai didesnį rūgštingumą negu “7”. Nuo 7 iki 14 skalėje yra išsidėsčiusi šarminė atkarpa, o skaičius “7” reiškia mažesnį šarmingumą negu “14”. Skalėje pH skaičius “7” atitinka neutralią terpę. Trumpai kalbant, organizmo sveikatą užtikrinančios funkcijos turi būti griežtai tarp aukščiau nurodytų ribų ląstelės vidaus terpėje ir šalia ląstelės esančioje terpėje.
Didėjant kraujo rūgštingumui organizmas pradeda signalizuoti apie iškilusį pavojų. Žemutinė riba, kai žmogaus organizmas tegali išgyventi vos keletą valandų, siekia maždaug 6,8, o viršutinė riba – apie 8.0.
Organizmas turi daug būdų, užtikrinančių jo apsaugą nuo rūgšties ir reguliuojančių rūgštingumo-šarmingumo balansą. Vienas iš svarbiausių tokio pobūdžio mechanizmų tiesiogiai yra susietas su kvėpavimo procesu.
Dujų apykaita plaučiuose reguliuoja organizmo rūgštingumą. Hemoglobinas – tai labai sudėtinga molekulė, kuri atgabena į plaučių audinį anglies dvideginį, kad juo prisotintų orą, kuris turės palikti organizmą, ir pasiimtų iš to oro deguonį, kuris turi patekti į kraujo apytakos sistemą. Kiekvieną hemoglobino molekulę sudaro keturios turinčios geležį grandys, viena su kita sujungtos kaip keturi apskritimai dobilo lapo panašumu. Kiekviena kraujo raudona ląstelė gauna tam tikrą skaičių hemoglobino molekulių – priklausomai nuo kraują gaminančių mechanizmų darbo efektyvumo.
Kiekviena hemoglobino molekulės grandis sukasi aplink savo ašį ir numetą į vandeningą terpę, kraujo raudonos ląstelės viduje, jo pasigautą tolimosiose organizmo dalyse angliarūgštę, o į jos vietą paimą raudonos ląstelės užimtas keturias deguonies molekules. Išlaisvinto anglies dvideginio koncentracija raudonųjų ląstelių viduje padidėja, ir ji išsiveržia iš ląstelių, patekdama į orą, pripildantį “orinius maišelius”. Po to, kada anglies dvideginis palieka plaučius, skystieji organizmo komponentai tampa šarmingesni – ideali situacija sveikatai.
Hemoglobinas atlieka dar vieną labai svarbią funkciją. Jis surenka reikalingą kiekį viršijančius deguonies atomus – sudarančius labai didelio rūgštingumo faktorių – ir juos prisijungia prie savo baltyminės struktūros, šitaip neutralizuodamas jų pavojingą rūgštingumą. Pavyzdžiui, astmos priepuolio metu reikalingą kiekį viršijančių deguonies atomų pašalinimas iš nedidelės apimties iškvėpiamo oro gali padidinti jo rūgštingumą. O tai reiškia, kad normalus kvėpavimas gyvybiškai būtinas norint užtikrinti organizmo rūgštingumo-šarmingumo balansą. Tiesioginis ryšys yra tarp oro apykaitos plaučiuose ir veiksmingo pH reguliavimo. Būtent dėl to tai ir sudaro vieną iš priežasčių, kodėl yra rekomenduojamas giluminis kvėpavimas bet kokių fizinių pratimų ar jogos pratimų atlikimo metu.
Astmatikų, kurių plaučiai nesugeba atlikti oro apykaitos didele sparta, šis rūgšties pašalinimo mechanizmas yra neefektyvus ir yra pavojaus gyvybei pagrindinė priežastis. Kasmet daugybė tūkstančių astmatikų miršta dėl fiziologinio balanso pažeidimų.
Iš tiesų smegenims suduodamas “mirtinas smūgis”, kuomet jos ištinsta dėl nepakankamo aprūpinimo deguonimi, o pH reguliacijos mechanizmo sutrikimas sukelia padidintą rūgštingumą aplink smegenų ląsteles esančioje terpėje iki fatališko lygio.
Taigi, jūs dabar įsivaizduojate, koks svarbus yra vanduo kvėpavimo ir oro išstūmimo iš plaučių procese. Be šito, jūs dar turite žinoti, jog vanduo yra gyvybiškai būtinas tam, kad būtų užtikrintas raudonųjų kraujo ląstelių sugebėjimas pasigriebti kiek įmanoma daugiau deguonies joms pereinant per plaučius. Taip pat vanduo vaidina reikšmingą vaidmenį reguliuojant rūgštingumo-šarmingumo balansą inkstuose: kada inkstai išskiria daugiau šlapimo, jie išsilaisvina iš reikalingą kiekį viršijančių deguonies jonų, kurie priešingu atveju galėtų sukelti gaminančių perteklinį deguonį ląstelių kai kurių svarbių komponentų rūgštinius nudeginimus.
Taip pat pagal svarbą, labai reikšmingą vaidmenį, užtikrinant rūgštingumo-šarmingumo reguliavimo balansą kūne, ir ypatingai smegenų ląstelėse, vaidina druska. Druskos sudėtyje esantis natrio elementas dalyvauja pasiimant iš ląstelių radikalus, kuriuos išskiria inkstai.
Be to, natris dalyvauja formuojant natrio hidrokarbonatą (natrio hidrokarbonatas – tai geriamoji soda) skrandžio gleivinėje, kad apsaugotų jo vidinio paviršiaus ląsteles nuo skrandžio ertmėje esančios rūgšties. Kitas natrio hidrokarbonato gamintojas yra kasa, kuri išskiria jį pradiniame žarnyno skyriuje tą pačią akimirką, kai tik rūgštinis skrandžio turinys pasiekia žarnyną.
Norite tikėkite, norite netikėkite, bet žemas natrio (druskos) kiekis maisto racione gali turėti neigiamo poveikio šioms funkcijoms. Ypatingai noriu perspėti dėl pražūtingų pasekmių, kurias astmatikams sukelia mažadruskė dieta. Aš priėjau išvados, jog astma – tai, iš esmės, nepakankamo druskos vartojimo papildomo poveikio rezultatas, kuris apsunkina vandens stygiaus pasekmes.

------------------------------------
Taigi, iš to, ką jūs perskaitėte, matote, kaip svarbu laisvas be jokio suvaržymo kvėpavimas, be jokių kaulių, be jokių užtvarų, nes tai veikia visą kvėpavimo ritmą, ir gelmę, o tuo pačiu užtikrina pakankamą švaraus oro įkvėpimą, kad būtų pamaitintos visos ląstelės deguonimi, o anglies dvideginis būtų pašalintas, ir tuo pačiu būtų užtikrintas ir reikiamas organizmo rūgštingumo-šarmingumo balansas. Ir tai nėra šiaip sumanyta Kūrėjo, kad toks kvėpavimas – laisvas ir be jokių kaukių ant burnos, o tuo labiau dar ir ant nosies. Kaukės – bet kokios – tai kaip peilis įsmeigiamas į visą organizmą, Ypač jos pavojingos vaikams, kurių visa bronchų, broncheolių ir alveolių sistema nėra subrendusi, todėl bet koks kvėpavimo apsunkinimas ne tik sukurs vaikui kvėpavimo takų ligas, bet susilpnins visą imuninę sistemą, nes nuo kaukių ne tik bakterijos vėl susiurbiamos atgal į plaučius, bet jos gi dar ir sustiprinamos tuo deguonimi, kuris per kaukę patenka iš oro į burną. Tad žmogus, ir ypač vaikas, visą laiką silpnės, o bakterijos ir virusai, vėl sugrįžę į vidų nuo kaukės, bus tik pamaitinti ir sustiprėję.

Taigi, šitoks sprendimas tariamų daktarų, o iš tikrųjų nieko neišmanančių apie žmogaus sveikatos apsaugą – visiems ir visur dėvėti antsnukius yra Šėtono-Liuciferio-Kaligastijos maišto prieš Tėvą suaktyvėjęs tęsimas, keliantis pavojų žmonijos, kaip biologinės gyvybės rūšies išlikimui planetoje apskritai. Jis visiškai paneigia Rojaus Trejybės-AŠ ESU Evoliuciją, kuri numato tik vieną kvėpavimo būdą, užtikrinantį sveikatą šiam materialiam kūnui – LAISVĄ, be jokių SKUDURŲ, apsunkinančių kvėpavimo procesą.
Dar daugiau, kiekvienas turi Rojaus Trejybės-AŠ ESU padovanotą laisvą valią. Ir laisvos valios negali pažeisti niekas, jos negali pažeisti net Pats Kūrėjas. Tad kiekvienas tik savo laisva valia ir turėtų priimti sprendimą, o ne pseudovirusologai ir pseudodaktarėliai, drauge su policija, primestų vykdyti visiems prievartinį ir vienintelį jų iškreiptu mąstymu priimtą klaidingą ir labai sveikatai pavojingą sprendimą.

Tie patys pseudovirusologai seka pasakas apie vakcinos sukūrimą, kurios apskritai sukurti neįmanoma, nes virusas nuolat kinta. Tad vienintelis būdas virusą išguiti apskritai – atsiverti Rojaus Trejybei-AŠ ESU Širdimi ir Širdyje, ir ATRASTI Rojaus Trejybės-AŠ ESU Asmenis ir Asmenybes savyje, tik tokiu atveju pakils energinis dažnis viduje, ir tokioje aukšto dažnio energinių virpesių terpėje virusai TIESIOG NEEGZISTUOJA. Bet šito nežino nė vienas virusologas, nė vienas daktaras – net ir labai nuoširdus – visoje planetoje. Kaip tik šis virusas – ir nauji ir dar pavojingesni virusai – suteiks progą ir jiems išgirsti apie mane ir kreiptis į mane pagalbos.

Tokia ateitis laukia visų – ir politikų, ir daktarų, ir eilinių mirtingųjų – arba sužinos apie mane, ir kreipsis į mane, arba kris kaip pakirsti rudens šalnos lapai. Tokia Evoliucija dabartiniam žmonijos raidos etapui Urantijoje, kai planeta vystosi nebe karantino sąlygomis, bet kaip ir visos kitos evoliucinės planetos – kiekvieno asmeninių pastangų dvasiniu Gyvuoju Keliu drauge su Kūrėju, atrastu savyje.

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.
Algimantas


Dokumentų sąrašas
Spausdinti
Grįžti atgal