283. Algimanto pamokomasis žodis – Kada bus įgyvendintos manoji ir Kristaus Evangelijos, tik tada šventovė taps Centru – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje 2020 01 04

Spausdinti
Dokumentų sąrašas

Mylimieji, Gyvajame Kelyje mes turime daugybę savo sampratų, kurių, kol kas, mes negalime patikrinti savo patirtimi. Visas mūsų ikišiolinis Kūrėjo patyrimas mums leidžia paliudyti – taip, Įtikėjimas yra milžiniška Galia, teikianti mums ryžto, drąsos, ir tuo pačiu Išminties, kada mes esame gyvame ryšyje su pačiu Išminties Šaltiniu – su Rojaus Trejybe-AŠ ESU. Tada mes ryžtingai, drąsiai, išmintingai pateikiame ryškesnę Šviesą savo aplinkoje savo gyvenimu, veiksmais, savo sprendimais ramesne būsena, nes jeigu mes turime gyvą ryšį su Kūrėju, Jo gyvi energiniai virpesiai įteka į mūsų vidų. Mūsų vidus nurimsta, nebėra tokių stresų, kurie anksčiau tiesiog sukeldavo galbūt ir pykčio proveržius, kerštą, dėl kažkokių kito atliktų mums nepriimtinų veiksmų, būdavo galbūt nerimas, baimė. Ir kada mes atveriam save Kūrėjui, štai per šitą gyvą nuostabų mums padovanotą Kūrėjo gyvąjį tiltą, Minties Derintojo vardu pavadintą – ne šiaip sau pavadintą Minties Derintojo vardu, nes būtent jis pasąmonėje derina mūsų mintis, kad jos būtų atkreiptos į Kūrėją, į Šviesą, Meilę, Gėrį. Tik su Kūrėju, kuris yra Meilės Šaltinis, mes galime ir patirti, kas yra ta tikroji Meilė – ne tai, ką pasako žmogus, bet kas yra iš tikrųjų Kūrėjo sumanyta visai kūrinijai, Jo paties Meile visiems, visai visumai, visai kūrinijai.
Kai mes tokia būsena gyvenam kasdienį gyvenimą, mūsų visiškai kitokie yra sprendimai. Motyvas kiekvieno sprendimo yra Meilė – Meilė ir Gerovė visiems. Štai kokie sprendimai yra sumanyti Kūrėjo, visumos labui, visumos Gerovei, visos kūrinijos Gerovei.
Kūrėjas sumanė taip, kad kūrinija nėra kaip viena plokštuma. Ji yra suskirstyta į daugybę segmentų, ir kiekvienas segmentas turi savo atitinkamą Šviesos laiptelį. Mes esame pačiame žemiausiame apgyvendintos planetos laiptelyje, ten, kur gyvena mirtingieji – žmonės. Tai yra pats žemiausias laiptelis Kūrėjo Evoliucinių kopėčių išraiška. Ir kuo mes aukščiau lipsime tais laipteliais į viršų, artėdami link Kūrėjo, tuo stipriau mes jausime Patį Kūrėją. Mūsų Kūrėjo patyrimai, sumanyti kaip iššūkiai, visą laiką stiprės, augs. Visą laiką mes jausime vis stiprėjantį pasitenkinimą, kada tuos iššūkius priimam.
Aš urantams esu daugybę kartų tvirtinęs, kad šitas pradinis pasaulis, kurį mes nugyvename materialiu pavidalu, yra skirtas mūsų pirminiam sprendimui – Įtikėjimui – Įtikėjimui, pasinaudojant tomis suderintomis – Minties Derintojo suderintomis – mūsų mintimis, kad galėtume priimti teisingus sprendimus, kad paklaidos būtų kuo mažesnės. Įtikėjimas mums leidžia iš tikrųjų tuos sprendimus įgyvendint.
Labai sunku priimt sprendimą visumos labui, nes žmonija negyvena visumos labui. Jie gyvena – kada aš sakau – jie – aš turiu omeny žmones – visą žmoniją – ne urantus, kurių yra tik saujelė, bet tuos, kurie dar nieko nežino apie urantus, nieko nežino apie Kūrėją, dėl to jie užsiima visiškai priešingai negu yra sumanęs Kūrėjas – Evoliucinio Plano įgyvendinimu, užtikrint Gerovę visumai, kada visuomet visumos labui sprendimus priima kiekvienas žmonijos narys.
Šiandien net ir urantai, ne visi priima sprendimus visumos labui – ne visi, nes ne visų Širdis yra atverta – daugiau atvertas yra intelektas, kuris valdo, Širdis dar nėra tokia ryškiai pulsuojanti tos asmenybės viduje gyvais Kūrėjo energiniais virpesiais.
Todėl yra nepasitikėjimas, nerimas, didžiuliai pergyvenimai. Štai kada Širdis vis daugiau prisipildo Kūrėjo Meilės, nerimas, baimė išnyksta – yra vienintelis troškimas – gyvent visumos labui – visumos – ne savo, buitine prasme, šeimos labui – visumos.
Štai kada mes patiriam tokią būseną, mes pradedam suprast, ką reiškia žvelgt Kūrėjo žvilgsniu, kada tu apimi visą kūriniją, apimi Širdimi. Ir toji kūrinija yra tikra, reali, tau pažini. Dar nepatirta, bet ji jau yra pažįstama ir artima. Ir tada, buitine prasme, šeimos samprata yra daug suspaudžianti, atimanti laisvą mąstymą, erdvę veiklai – jinai varžo. Šeima, buitine prasme, yra, aš sakyčiau net trukdis Gyvajame Kelyje, nes visi interesai suformuoti tiktai kelių asmenų atžvilgiu, ir tada nebėra energijos, nebėra dvasinio ir Meilės pakrovimo ir užtaiso veikt visumos labui, visos žmonijos labui.
Štai dabar Trampas ėmė ir sugalvojo, Irake nužudė generolą – Irano. Ot tai, sėdi, sugalvojo – nužudo. Ar tai yra veiksmas visumos labui – aišku, ne! Kūrėjas nežudo nė vieno! Net ir sukėlusio maištą prieš patį Kūrėją! O sukelt maištą prieš Kūrėją – tai yra daug daugiau negu nužudyt fizinį kūną - tai pastatyt į pavojų dvasinę asmenybę. Taip, sukelt maištą prieš Kūrėją, arba gyvent gyvenimą, pažeidžiant Kūrėjo Valią, ne visumos labui, tai rizika pastatyt savo dvasinę asmenybę į pavojų, kad ji gali tame maištingame kelyje prieit tos akimirkos, kada ji atsisakys tolimesnio kelio, nes ji nesupranta, kas yra gyvenimas visų Šviesos Gerovei, ji nesupranta, kaip veikia Kūrėjas visumos labui. Kūrėjas neveikia kiekvieno atskirai labui, visumos labui Jis veikia. Gėrį, Šviesą, Meilę Jis siunčia visumos Gerovei, o jau kiekvienas individualiai, kiek atvėręs savo Širdį, tiek tos Meilės ir prisipildo. O Kūrėjas, suteikęs Meilę visumai, Jis kiekvienam nesiunčia Meilės atskirai, bet kiekvienam suteikia laisvą valią, kad jis iš to fontano galėtų tos Meilės atsigerti tiek, kiek pajėgus, kiek yra jo dvasinė burna atverta tam Gyvajam dvasiniam Kūrėjo teikiamam Meilės energiniam Vandeniui.
Štai kada tu geri vis giliau ir daugiau to Gyvojo Vandens, Įtikėjimas stiprėja, tada tu matai visą žmoniją kaip vientisą dalelę milžiniškoje kūrinijos Šeimoje, ir tada tau minties nebekyla, ką nors nužudyt.
Atsiminkit, bet kokia bloga mintis – pagalvota – jau žudo, žudo pirmiausia jus, kiekvieną, žudo jūsų fizinio kūno ląstelę, ir asmenybės laisvos valios pasireiškimą visumos labui - mintis. O mes galvojam, kad tiktai mes galim nušaut, papjaut materialų pavidalą, žmogų. Ne, žmogus yra minčių vienovė, kad mintys būtų iš Kūrėjo ir skirtos Kūrėjui, kaip jos yra įprasminamos įgyvendinant Kūrėjo sumanytą Evoliuciją, kad Šviesa viešpatautų šitoje planetoje. Meilė taptų motyvu gyvenimui. Štai tik tada bus šita planeta Brolystėje, bet vis tiek šita Brolystė bus įtvirtinta kiekvieno individualiai atvertoje Širdyje. Nebus taip, kad visumoj bus Brolystė, o kiekvieno širdyje bus nerimas, depresija, kerštas, savanaudiški sprendimai savanaudiškais motyvais – ne. Tiktai atsivėrimas Kūrėjui ir tėkmė kiekvieno Širdyje užtikrins visumos Brolystę. Štai tada bus įgyvendinta Kristaus Evangelija – Tėvo, vieno – o aš dabar sakau – ir Motinos – visuotinė Meilė apims kiekvieno Širdį, pasklis iš kiekvieno Širdies, ir Brolystė pasireikš gyvenimu. Bet iki tos akimirkos dar turi būt įgyvendinta manoji Evangelija – Kūrėjas – Tėvas ir Motina – yra realūs, tikri kiekvieno viduje, ir juos reikia Širdimi atrast, nes jie – atrandami. Štai kada bus įgyvendinta manoji Evangelija, tik tada galės pasireikšt Kristaus Evangelija – niekaip kitaip. O kada bus šios Evangelijos įgyvendintos, tada šventovė taps Centru – pačiu tyriausiu Centru kiekvienam. Be šventovės nebus įsivaizduojamas gyvenimas nė vieno Širdyje, nes tokia yra Kūrėjo sumanyta Evoliucija visų Gerovei, visų Šviesos labui, ir kiekvieno labui. Amen.


Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Algimantas


Dokumentų sąrašas
Spausdinti
Grįžti atgal