318. Algimanto pamokomasis žodis – Žmogus bijo būti nuoširdus. Kodėl bijo? – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje, 2020 06 06

Mylimieji, kada mes esame Gyvajame Kelyje, ta gyvybė, kurią mes patys turime štai šitame fiziniame kūne, yra mums suteikta iš Kūrėjo Energijos. Tik kūnas yra padovanotas tų žmogiškųjų tėvų, bet gi gyvastis – gyvybė – yra iš energijos, Energija yra iš Kūrėjo, kadangi visa aplinka, net ir tos saulės, kurios teikia šilumą, šviesą, yra pakeista Energijos forma. Ir mūsų viduje širdis plaka taip, kaip sumanė Kūrėjas. Nėra kito kelio, kad būtų kitoks kūnas.
Kada žmogus gyvena be Kūrėjo, jis pradeda manipuliuoti kitų valia, protu, ir tas manipuliavimas visuomet nukreiptas savanaudiška kryptimi – savosios naudos, savo labui, savo gerovei, na, dar galbūt savo šeimos narių – bet dažnai tuos šeimos narius apgaudinėja – savos grupuotės labui – bet ten irgi įsiplieskia kova, kas yra svarbiausias, todėl ir ten atsiranda intrigos. Ir jeigu jūs mėginsite pažvelgti į praeitį – istorinę praeitį – kada buvo vergovė, kada buvo feodalizmas, kada jį pakeitė kapitalizmas, o pastarąjį – imperializmas, štai atėjo toji akimirka, kada apgaulės dėka buvo kuriamos įvairios fantazijos, ir iškreipta iliuzinė tikrovė. Ir prie ko mes atėjome? Kada yra gausa materialių turtų, žmogaus vidinis, žemiškasis, iš gyvūno kilęs, protas – gyvulinis protas – yra nepaprastai savanaudiškas. Jis yra pilnas ydų – pavydo, pykčio, susierzinimo, nepakantumo, neapykantos, agresijos, keršto – daugybė yra ydų – ir žmogus yra nepajėgus atsikratyti šitų ydų. Jas galima tiktai ištirpinti Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – Meilėje, bet tam būtina Kūrėją atrasti savo viduje. Atradimas – tai yra milžiniškos pastangos – ilgalaikės, nuoseklios, nuoširdžios, atkaklios. Retas, kuris tą patiria – labai retas. Yra tokių patiriančių tarp septynių milijardų ir beveik aštuonių šimtų milijonų planetos gyventojų, bet net ir patirti šitą mūsų Dangiškųjų Tėvų Meilę neužtenka, reikia atrasti Juos viduje. Patyrimas Meilės – tai yra graži jausmo būsena, bet ji nesuteikia ryžto, nesuteikia drąsos, nesuteikia tvirtumo, pasitikėjimo, nes visa tai atsiranda tik atradus Kūrėją savo viduje. Kol neatrandi Jo, nuoširdumas vos rusena kaip drungnas vandenėlis. Žmogus bijo būti nuoširdus. Kodėl bijo? Bijo, kad kiti jį nuskriaus, jeigu jis bus perdaug nuoširdus, ir atsivers, gali tą atsivėrimą panaudoti prieš. Tuo labiau, kad žmonės, besivadovaudami savo gyvulinio proto ydomis, jie daro nusikaltimus, skriaudžia kitus, išnaudoja, apgaudinėja. Žmogus turi aplinkoje tokį patyrimą, kurio jis nenorėtų, nes jį tai kankina, tuo labiau, kad pasekmės būna labai skaudžios – žmonės netenka pinigų, jie yra sumušami, nužudomi. Štai ta gyvybės forma materialia išraiška – fizinio pavidalo išraiška – yra prarandama. Esant tokioms aplinkybėms, žmogus bijo – bijo išsižioti, bijo būti savimi, o baimėje žmogų labai lengva kontroliuoti. Ir šiandieninė aplinka tą demonstruoja.
Žmonės apgaulės būdu sukurstė tą pseudopandemiją – sukurstė – iš baimės. Visi tie, kurie įvedinėja karantiną bet kurioje šalyje, jie tą daro iš baimės. Jie nejaučia Meilės. Jie nenori jūsų apsaugoti, apginti. Jie bijo kitaip pasielgti negu pasielgė pačių didžiausių, stambiausių valstybių vadovai, o jiems pradėjo nurodinėti –įsivaizduojate kas? – daktarėlis – daktarėlis – iš Pasaulinės Sveikatos Organizacijos. Štai tie daktarėliai nurodinėja politikams, kurie neturi Meilės, ir iš baimės juos priverčia pažaboti visus sveikus žmones antsnukiais, kaip šunis, kad neįkąstų, tai yra, kad neapspjautų. O kur dingo mandagumas? Kada aš buvau vaikas, mus mokydavo mokykloje, mokytojai mokė įvairių dalykų. Sakė – jeigu kosti, užsidenk burną, žiovauji, užsidenk burną, čiaudai, užsidenk burną, ir viskas. Tos, net ir lašeliniu būdu perduodamos, užkrečiamos ligos, jos negali plisti, jeigu tu uždengi burną, tai – daugiau ir patikimiau, negu antsnukis uždėtas. Kitą akimirką, kai tu nečiaudai ir nekosti, net ir turėdamas virusą, tu negali užkrėsti žmogaus.
Mano mylimieji, visa tai, kas dabar vyksta, tai rodo, kokia milžiniška yra žmonių baimė, ir ta baimė sustabdo mąstymą. Pasakė viršininkas apsauginiams įvairiose parduotuvėse žmones sulaikyti, kurie be antsnukio vaikšto. Nėra įstatymo leidžiančio sulaikyti be teismo. Net policijai suteiktas įstatymo galia sulaikymas vos porai parų, o tada reikia arba kaltinimą pareikšti dėl baudžiamosios bylos kėlimo, ir tai dar turi būti teismo keliu nustatyta, kad tas žmogus yra pavojingas, jeigu jis nebus sulaikytas, o gyvens laisvėje, kad netrukdytų bylos nagrinėjimui. O dabar apsauginiai sulaiko žmones parduotuvėje! Policininkai atvažiuoja – jie nežino įstatymų. Tai – Rusijos kopija. Aš jums visą laiką sakau – Rusijoje policininkai irgi nežino įstatymų, irgi sulaiko žmones. Lietuva kopijuoja Rusiją. Tai yra Putino Lietuva, bet tokią Putino Lietuvą padarė ne kas nors kitas, patys žmonės – patys lietuviai. Lietuviai gi trėmė lietuvius į Sibirą. Nebuvo čia atvažiavusių kitų – lietuviai tą darė, Ir šiandien yra tų lietuvių palikuonys. Jie daro dabar nusikaltimą, sulaikydami žmones be teismo. Policija negali būti nežinanti įstatymų! Reiškia, policininkai turi būti mokomi Lietuvos konstitucijos, ir Lietuvos įstatymų. Jeigu juos išleidžia užtikrinti tam tikrą viešąją tvarką, jie prieš tai turi būti teoriškai parengti.
Juk kūrinijoje visa Evoliucija vyksta iš pradžių gaunant teorinius mokymus. Mes – po prisikėlimo – būsime mokomi, o paskiau tie mokymai taikomi praktikoje.
Tai ir policininkai turi gauti teorinį parengimą įstatymu pagrindu. Nėra jokio įstatymo, kuris kalbėtų apie karantiną – nėra įstatymo. Tai – ne juridinė kategorija, nes jeigu būtų įstatymas, tada apibūdinamas, koks karantinas, kokius antsnukius reikia dėvėti, kokie turi būti sluoksniai, kodėl jie turi būti dėvimi. Tai nėra marlės ar medžiagėlės gabalėlis kaip skutelis uždėtas – jis nieko neapsaugo! – o kosėjimui ar čiaudėjimui užtenka ranka prisidengti.
Žodžiu, visa tai, kas vyksta dabar pasaulyje – tai baimės pasireiškimas žmogaus viduje. Iš tikrųjų iš pasąmonės ateina į sąmonę per smegenų veiklą, ir centrinė nervų sistema yra apimama baimės. Sąmonės lygiu tas mirtingasis negali mąstyti gilumine prasme, ir štai iš tokio baimės sukaustymo milžiniško gniaužto įmanomas vienintelis kelias – tiktai atradus Rojaus Trejybę-AŠ ESU savo Širdyje.

Manoji Evangelija yra – Kūrėjas yra realus, tikras, gyvas, yra kiekvieno viduje, ir Jį galima atrasti. Tai yra nuostabioji geroji naujiena dabartinių laikų žmogui – galima atrasti savo viduje – bet žodis galima, nereiškia, kad kiekvienas ir atras, nes jie nežino, pirmiausia, manosios Evangelijos, kad Kūrėjas yra kiekvieno viduje ir Jį galima atrasti, bet net ir šitą sužinojus, neužtenka kantrybės. Gyvulinis protas yra labai nekantrus, ir, jeigu jisai ir pamokytas, kaip gi atrasti Kūrėją savo viduje, per dieną-dvi neatranda, jis atsisako tų pastangų, reikalaujančių Gyvojo Kelio – jam per sunku, jo niekas neišmokė nuo vaikystės.
Štai kodėl labai svarbu dvasinių mokytojų rengimas. Tą aš darau dabar jau dvidešimt su viršum metų, bet tų dvasinių mokytojų rengimas – tai nėra programų mokymasis, tai yra asmenybės valymas – pasąmonės ir sąmonės – per gyvą atsivėrimą, per gyvąsias pamaldas. Tai yra gyvasis procesas, kuris trunka visą gyvenimą, ir ne tiktai šitame pasaulyje, per visą amžinybę, nes dvasinis mokytojas – tai yra pagal Kūrėjo sumanymą Evoliucinis procesas, kuriame kiekvienas iš mūsų dalyvauti turi. Jeigu jis nori būti kūrinijoje, ir nebūti sunaikintas, tai turi dalyvauti nuolat, kaupdamas žinias, jomis pasidalindamas su kitais, pajausdamas Kūrėją iš vidaus, ir taikydamas tuos dvasinius mokymus praktinėje gyvensenoje, ir ne bet kaip – Meilės Galia, Širdies balsu – ir dar ne bet kaip – tą Širdies balsą pajaučiant, bet taip, kaip Kūrėjas veda iš vidaus, nes Jis yra Išminties ir visos Energijos Šaltinis. Ir jeigu tu atsiduodi tam vedimui, pajautęs, prieš tai atradęs Kūrėją savo viduje, baimė palaipsniui ištirpinama Kūrėjo vis stiprėjančioje Meilėje – viduje. Organizmas, jeigu jis turėjo negalavimų, jis pradeda stiprėti. Net ir virusą turintis žmogus, jeigu jis eina su Kūrėju, jis sukelia aukštesnio energinio dažnio virpesių energinį lauką viduje, kuris nepriimtinas virusui, ir jis tiesiog ištirpsta.
Štai – vienintelis Kelias, kad baimė būtų ištirpinta Kūrėjo Meilėje, kad žmonės ne engtų vieni kitų, nesulaikytų parduotuvėje einančio žmogaus be antsnukio, duonos nusipirkusio. Štai – vienintelis Kelias! Kiti keliai veda į diktatūrą, į koncentracijos stovyklas, veda į persekiojimą, kitos nuomonės draudimą, ir – tiesiogine prasme – laisvos valios atėmimą visam laikui, nes tampa gyvulinis protas tiek pajungtas baimei, kad su juo gali daryti bet ką tie, kurie šitaip mąsto, kaip žmogų panaudoti tiesiog savo malonumui, panaudoti piktam. Visą visuomenę – sveiką visuomenę – įkalinti – įkalinti izoliacijoje, kad nebūtų visuomenės bendrumo. Nusikaltimas vaikus laikyti uždarytus namuose, kai mokyklose turi būti mokymasis kolektyve, tai yra ugdymas visuomeniškumo, mokymas bendradarbiauti, bendrauti Meilės Galia, ir patiriant Kūrėjo vedimą iš vidaus – šito turi būti mokoma. Mokytojai turi šitą patys jausti, perteikti vaikams. Todėl apie jokį izoliavimą ir kalbos negali būti. Čia yra nusikaltėliai, kurie yra valdžioje – jie yra nusikaltėliai, ir jų neturi būti! Valdžioje turi būti patys šviesiausi žmonės, kurie mąsto Amžinųjų Vertybių sampratomis, kuriomis jie gyvena. Dabar aplinka pilna baimės, o baimė – tai yra naikinanti jėga visas žmoguje esančias žmogiškąsias savybes – Gailestingumą, Gėrį, Grožį, Meilę. Dėl to, kad viduje kyla milžiniška įtampa, stresas, jis negali vertinti Grožio, negali pajausti Gailestingumo. Visa tai, tik esant Meilės būsenai, pasireiškia gyvai. Štai kodėl visuomenės vedliai turi būti atradę Kūrėją savo viduje, patys nušvitę Kūrėjo Meilės Galia, ir charakterį suformavę Amžinųjų Vertybių išraiška ant Kūrėjo Pamatų – Rojaus Trejybės-AŠ ESU Pamatų – šitų Keturių Šaltinių ir Centrų visai kūrinijai – Rojaus Tėvų. Be šito visuomenė yra pasmerkta – pasmerkta dėl to, kad jinai netenka net ir materialaus pagrindo. Lietuvos kaimo netenka. Kaimas – tai yra moralės šaltinis. Miestai yra ydų irštva. Štai Europos pseudosąjunga reikalauja, kad būtų ne daugiau penkių procentų gyventojų kaime, ir moka, kad nedirbtų tų hektarų – įsivaizduokite, moka pinigus, kad jie nedirbtų žemės! Kokį rodo pavyzdį vaikams! Tai – ne pavyzdys, tai yra nusikaltimas – ir Europos pseudosąjungai vadovauja nusikaltėliai!
Ir štai jūs, mano mylimieji, lietuviai, balsavote už tuos, kurie sugalvojo pseudoparlamentą ir pavadino Europarlamentu. Jiems reikia turėti tam tikrą darinį, kurį galėtų kontroliuoti, bet to darinio nėra, yra pseudosąjunga, bet pseudovalstybės nėra, tai jie direktyvomis valdo. Ir susitraukė Lietuva, pripažindama direktyvas svarbesnes nei Lietuvos įstatymai, įsivaizduokite, direktyva svarbesnė, negu įstatymas. Tai – absurdas! Bet bijantis protas – gyvulinis protas – jis negali analizuoti, jis nesupranta, kad pseudopolitikai nebus politikais, nes jie atidavė visą savo valdžią tiems biurokratams ir pseudoparlamentarams. Ir aš visą laiką sakiau, kad ta Europos pseudosąjunga subyrės, ir ji byra. Britai vieninteliai, pajutę tai, praregėjo – jie paliko šitą pseudosąjungą. Ateis akimirka ir Lietuva paliks šitą sąjungą, nes Lietuva turi būti Šviesulys – Kūrėjo – spindintis Šviesulys visam pasauliui! Ji negali būti jokioje sąjungoje – nei Rusijos, nei Europos! Ji turi būti savarankiška! Kūrėjo nuostabus kraštas, iš kurio pasklis – jau dabar sklinda – dvasiniai mokymai! Ir mano šitas mokymas yra skirtas visam pasauliui, ne vien tik jums, mano mylimieji, lietuviai!
Žodžiu, aš jus apglėbiu Kūrėjo Glėbiu, Meilės Galia, ir sakau – mes esame Šviesa, Šviesa iš Kūrėjo. Jos negalima niekuo uždengti! Jos negalima užkloti! Jos negalima sunaikint! Sunaikinamas tiktai šitas kūnas, bet ne Šviesa.
Jūs iš manęs girdite Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – gyvosios Šviesos ir Meilės žodį.

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Algimantas