Algimanto pamokomasis žodis – Dvasinio Mokytojo svarba pasauliui – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Kaune, 2020 08 23

Spausdinti
Dokumentų sąrašas

Mylimieji, gera būt mūsų gyvojoje šventovėje. Džiaugiuosi, kad ta šventovė Kaune, tiesiog pulsuoja gyvu ritmu. Vilniuje – kaip išsekusi sausros upė. Kaune yra visiškai kita atmosfera.
Ir dar, kada šiandien, dvidešimtųjų metų rugpjūčio dvidešimt trečią dieną, kada garbinom mes Rojaus Trejybę-AŠ ESU – Kūrėją iš Keturių Asmenų – ir kada įsijungė Vilius savo garbinimu Australijoj, jūs jautėt, kaip paukščiai atsiliepia, tiesiog, kad momentais jie skardžiau už Vilių jau garbino – Algimantas juokiasi – ir jis teisingai pastebėjo, kad tai net dėmesį jo veikia. Įsivaizduokit, jo šalia būnant ausiai šalia paukščių, tai mes jau turim sumažint tą garsą, bet ir po to jo pageidavimo, kad jį blaško paukščių garsai, apvaizdos buvo jie prislopinti. Jie taip pat čiulbėjo, bet buvo jau daug ramesniu tonu.
Augmenija, gyvūnija jaučia virpesius daug stipriau negu žmogus. O žmogus yra per daug kupinas baimės, kuri kaip apklotas neleidžia pajausti tų virpesių, ir dėl to žmogus gyvena nežinodamas, kad egzistuoja tokie virpesiai, kad jis pats skleidžia virpesius. Todėl jam labai sunku šitoje aplinkoje orientuotis, nes visi orientuojasi virpesių dėka. Juk kvapas, kurį jaučia žvėrys, tai irgi yra virpesiai, kuriuos užfiksuoja jų uoslė. Mes to nesusiejam, kad tai yra virpesiai. Mes jaučiam kvapą, bet kad čia virpesiai, mes to visiškai neatskleidžiam, mes sakom – taip, kvepia. Ir vieno uoslė yra labai subtili, kitų – ne tokia. Žiūrėkit, kurie kuria kvepalus – yra tie žmonės, kurie labai atskiria tuos kvapus – tai virpesiai. Jie išlavina savo uodimo visą tą impulsą, kad jis gali daug ką pasakyt apie tuos kvepalus, bet jis nežino esminio dalyko – kad tai ir pasklinda energiniais virpesiais, tiek iš tos sukurtos medžiagos, tiek ir jo viduje tapatybės, sugebėjimo tuos virpesius priderint savo virpesiais prie šitų virpesių, kad pajaustų tą subtilų kvapą – tai suteikta Kūrėjo. Juk ne visi gali tokį darbą ir dirbt – kurt kvepalus. Čia Kūrėjo suteikta tokia savybė šitam fiziniam organizmui, bet viskas yra iš virpesių.
Ir kada mes matom, koks yra sutrikdytas pasaulis, ypač pastaruoju metu – bet kuriam pasaulio krašte apskritai žmogus kaip tikrasis Kūrėjo vaikas nepasireiškia. Jisai pasireiškia kaip tas baimės apimtas mirtingasis, kuris siekia neprarast savo kažkokio jam suprantamo šeimos, veiklos, karjeros mažyčio plotelio, kad tame plotelyje jisai nors kokį vaidmenį atliktų ir už jį gautų atitinkamą užmokestį. Ir kada yra stipresnių daug jų dvasinių brolių ir sesių, taip pat gyvenančių baimėje žemais energiniais dažniais, tada jie panaudoja tą jėgą pajungt silpnesnius, nuskriaust juos. Štai, visa tai yra virpesiai, ir virpesių galia nepaprastai pasireikšt ima sunkiomis aplinkybėmis, ir tos aplinkybės be Kūrėjo tiktai sudėtingėja, ir tuo pačiu jomis sunkiau priimt Šviesos sprendimus, klausyt Šviesos teiginių, nes žmogus dar daugiau pajunta viduje nerimą, kuris pavirsta į baimės pasireiškimą, ir tada jam tas mažytis, komfortą teikiantis koks nors plotas, sakykim, vienam šeima, kitam darbas, trečiam – draugai, jis tampa dar mažiau stabilus. Ir ten jis jau praranda tą visiškai neseniai buvusį apsiraminimą, komfortą, nes ten irgi sutrikdyti virpesiai, ir tas laukas yra kaip sujudintas raibuliuojantis ežero paviršius, kada įmeta kokį nors akmenėlį. Kuo didesnis akmuo, tuo didesnės sukeliamos bangos ir toliau nuo epicentro plinta ratilais vis platesniu skersmeniu. Štai taip tie net įprasti tarpusavio ryšiai tarp žmonių dabar yra sutraukyti. Sutraukyti jau nebe vieną kartą. Turiu omeny kartą kaip gyvenimo pratesimo atitinkamą tęstinumą. O išeitis tai yra viena – tie, kurie yra šitame Gyvajame Kelyje, žino, kad be Kūrėjo visų šitų pažeistų energiškai aplinkos segmentų sulipdyti į atskiras kažkokias kaip lopinėlius atplaišas, kad susiūt jas būtų galima, ir kad tai teiktų kažkokį nusiraminimą tai pačiai aplinkai – neįmanoma tiesiog, nes gyvulinis, protas apimtas baimės, negali mąstyt blaiviai. Net ir politiniai sprendimai – neišmintingi, jie yra saviapgaulė. O degradavimas be Kūrėjo vyksta visada. Dėl ko, sakykim, Izraelis su arabais nesutaria su Palestina? Jau lyg susitarė ir vėl pažeidinėja tą susitarimą – šaudo vieni kitus, riaušes kelia. Žodžiu, visa tai pavirsta į pasikartojančius ir dar žemėjančio dažnio virpesių antplūdžius, kurie pavirsta tada materialiais veiksmais, kurie diktuoja žmonėms apsunkintą gyvenseną.
Kūrėjas sumanė palaimą brolystėje Meilės Galia, o jeigu žmogus neigia patį Kūrėją, arba Jį supranta kaip ritualinį, Širdis nėra atverta, o ritualas atliktas – viduje nėra pokyčių, virpesiai vis tiek neišvengiamai krenta į žemesnį energinį dažnį.
Evoliucija sumanyta paties Kūrėjo tiktai su Kūrėju, su tuo pačiu Energijos Šaltiniu. Štai mes ir turim tą aplinką, kurioje matydami kaip pradeda vis stipriau putot toji aplinka, išeitis lieka ta pati – Kūrėjo atradimas savo Širdyje – Kūrėjo – ne ritualinio, Gyvo Kūrėjo atradimo savo viduje išeitis. Ir jeigu dabar atrandančių, ir atradusių, Kūrėją savyje skaičius yra, na, sakykim dešimtys, tai jie neturi tokio galingo energinio poveikio visai tai aštuonių milijardų žmonijai. Tai reiškia, jūs logiškai mąstydami žinot, kad tada įvykiai bus tokie, kaip sprendimus priiminės degraduojantis politikas, ir jie bus nukreipti prieš žmones, prieš jų brolius ir seses, kad apgintų savo siauro mąstymo politinius interesus, asmeninius interesus, grupės interesus, ekonominius, finansinius interesus, bet jokiu būdu nekurtų Gerovės visumai, ką numatė Evoliuciniu Planu Pats Kūrėjas. Reiškia, jie eina prieš Kūrėjo Valią, reiškia, jų kuriama aplinka – tai yra civilizacijos griovimas. Net ir tai, kad sakykim, dar dirba kai kurie fabrikai, kuria naujus modelius, automobilių ar kokių nors kitų įrengimų, ir tie, sakykim, naujieji automobiliai, kam jie bus parduodami, jeigu sprendimai bus tokie, kad žmonės negalės ramiai gyvent, dirbt, uždirbt tų pinigų, jie neturės pinigų už ką pirkt tuos automobilius. Bet tuos žingsnius reikia numatyt, nenumačius tada taip ir gamins tuos automobilius, o perkančiųjų nebus.
Žodžiu, energiniai virpesiai be Kūrėjo smunka. Tik su Kūrėju jie kyla į viršų. Ir tada žmogus supranta, kad visa ko pradžia yra ne politika – Dvasinis Mokytojas. Tik Dvasinis Mokytojas yra visa ko pradžia iš šito vis stiprėjančio, sutraukyto visos visuomenės ir žmonijos tarpusavio ryšių voratinklio. Tiktai Dvasinis Mokytojas gali pradėt pateikt žmonėms Kūrėjo sampratą ir tuo pačiu mokyt Kūrėjo atradimo ir gyvo komunijos ryšio su Pačiu Kūrėju, be baimės, bet pajuntant Meilę. Tai yra vienintelis būdas, nėra antro būdo. Ir jeigu jūs negirdit Dvasinio Mokytojo žodžio – nieko negirdit, tuomet jūs žinokit, kad degradacija stiprės, pagreitis augs, nes kuo labiau daiktas įgyja kritimą, tas pagreitis vėl, nuo to padidėjusio greičio dar labiau sustiprina tą kritimą. Ir štai tas pagreitis vis stiprina tą degradavimą. O mastas – tai tas pats, kaip tiesiog neremontuodamas žmogus negali išlaikyt bet kokio namo, buto – vienam greičiau reikalingas remontas, kitam ne taip, kelių negalima išlaikyt. Jie visi yra, taip yra ir žmogus, be atrasto savyje Šaltinio - smunka fizinė galia, prasideda ligos. Negali žmogus būti sveikas neatradęs Kūrėjo savo viduje, nes virpesiai visąlaik smukdami į žemesnį energinį dažnį gimdo baimę ir žmogus apkrauna centrinę nervų sistemą papildomai nerimu, įtampa, stresu. O kadangi priima klaidingus sprendimus, jis dar ir kitiems primeta tų sprendimų ir pasekmes, o galbūt, priklausomai nuo to, kokius sprendimus priima tie žmonės, jeigu tie sprendimai privalomi daugumai, tuomet paveikia ir kitų žmonių virpesius. Viskas yra susiję tarpusavyje. Nėra izoliuotų virpesių, jie sklinda, dėl to jūs galite pajaust – ten, kur būnate atskirai, vieni, gamtoje, jūs pajuntate nusiraminimą labiau negu kokiame nors šurmulyje, nes gamtos ramybės aplinkoje yra aukštesnio energinio dažnio virpesiai, nėra to chaoso, kuris egzistuoja kokioje nors sambūrio aplinkoje, kur yra susibūrę žmonės be Kūrėjo, atrasto savyje.
Štai, mano mylimieji, energija yra viskas, iš energijos yra viskas. Ir Kūrėjas Pats yra Energija, ir net Energijos Šaltinis. Branginkit Kūrėjo Energiją, kuri yra jūsų viduje, o pirmiausia tai yra jūsų viduje patalpinta pati Kūrėjo dvasia – Minties Derintojas. Tai irgi Energinis Jo Pasiuntinys. Branginkite Kūrėjo dvasią – Minties Derintoją. Branginkite save kaip asmenybę, neterškite jos proto, sąmonės, pasąmonės žemo energinio dažnio virpesiais – baime, nerimu, blogais žodžiais, blogais teiginiais. O visa tai galite gert Šviesos aukšto energinio dažnio virpesiais tiktai atverdami save Kūrėjui ir atradę Kūrėją savo viduje. Ir tada pajausite ir Palaimą, ir Ramybę, ir vedimą, kokį suteikia Kūrėjas iš vidaus – ir jam stipriau atsiduosite. Štai – tas vienintelis Kelias tiek jums žengt kaip Dvasiniams Mokytojams, kurie bus prisipildę Kūrėjo Šviesos aukšto energinio dažnio virpesių, tiek kaip ir savo aplinkoje esantiems jums kaip tėvams, kaip vaikams, kaip broliams, sesėms, savo biologinėse šeimose, tiek darbe kaip bendradarbiams, mokyklose, mokytojams, kaip gydytojams ligoninėse, poliklinikose. Štai – vienintelis kelias yra Kūrėjas, visiems be išimties – ir politikams, ir policininkams – visiems! Amen.

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Algimantas


Dokumentų sąrašas
Spausdinti
Grįžti atgal