337. Algimanto pamokomasis žodis – Nuo jūsų priklauso, kokia bus Lietuvos ateitis. – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje, 2020 08 29

Mylimieji, garbiname Kūrėją mes čia, Rojaus Trejybės-AŠ ESU Šventovėje, Rojaus Trejybės ir Visuminės Dievybės AŠ ESU Vardo Šventovėje, vienintelėje pasaulyje. Štai tas garbinimas ir yra ne potencialiai, bet realiai gyvosios Naujojo Visatos Amžiaus Ištakos. Štai Visatos Amžius yra potencialus dar, tuo tarpu Ištakos jau yra aktualios, nes mes gi garbiname realiai. Štai ateiname šeštadienį, susirinkę į gyvąsias pamaldas, ir garbiname ne vien tik Tėvą, bet Rojaus Trejybės Tris Asmenis ir dar Visuminę Dievybę. Štai tas mūsų galbūt prieš akimirką buvęs potencialas pavirto aktualu, kai iš mūsų Širdžių išsiveržia šitas nuostabus Meilės protrūkis, energinių virpesių protrūkis mūsų Tėvams Rojuje – Rojaus Trejybei-AŠ ESU. Bet nepaisant to, kad Ištakos jau yra aktualios – nebe potencialios – nes pagal mus mokosi visa kūrinija, kad ateities Visatos Amžiuje, kada visuomet dabartiniame darinyje – kūrinijos darinyje – įsigalės dabartinis, dar neužbaigtas, Visatos Amžius, kai žmonės atras Kūrėją savo Širdyje, Didžiojoje Visatoje – o tai yra septynios Supervisatos, tokie septyni dangaus Skliautai, skriejantys aplink Rojų – kada atras savo viduje Kūrėją, iš pradžių kaip Tėvą, štai tada bus užbaigtas dabartinis Visatos Amžius. Tai – ilgas tarpsnis, užimantis milijardus metų! O Ištakos jau dabar yra mūsų – urantų – atsivėrime, garbinant ne vien Tėvą, kai dar daugybė planetų net neturi gyvybės net ir mūsų Visatoje, o mūsų Visata dar nėra pati jauniausia, dar yra jaunesnės, kur dar mažiau planetų turi tokią, kaip mūsų gyvastį – mirtingųjų – o jiems dar reikės pereiti per istorinį, evoliucinį tos planetos etapą, kuris visuomet numato laukinių žmonių ilgalaikį etapą, ir spalvotųjų rasių atsiradimo etapą kiekvienoje planetoje – kiekvienoje planetoje gali būti šešios spalvotos rasės, o kitose gali būti tik trys pirminės – bet vis tiek pereina per tą laukinių tvarinių ilgalaikį, istorinį, etapą. Aišku, jie negarbina Tėvo. Jie taps dar stabmeldžiais, turės įvairius totemus išsipiešę ant savo kūno kaip apsaugos ženklą nuo priešiškos genties ieties ar vėzdo, nes tas ženklas saugo juos, perspėjimas kitoms gentims, kad bus atkeršyta už šitą nužudytą gentainį. Štai ta visa ilgalaikė, istorinė tėkmė vis tiek ateis prie tokio žmogaus, kuris jau bus mokomas atrasti Tėvą savo viduje. Tai yra to dabartinio Amžiaus įtvirtinimas Šviesos ir Gyvenimo etape.
O mūsų, urantų, štai čia, Lietuvoje, susirenkančių į gyvąją Rojaus Trejybės-AŠ ESU šventovę, tas garbinimas iš Tėvo peraugo prie platesnio Trijų Lygiaverčių Rojaus Trejybės Asmenų – Amžinosios Motinos ir Begalinės Motinos – simboliškai kalbant – o iš tikrųjų Trys Šaltiniai ir Centrai – Didieji Kūrinijos Šaltiniai ir Centrai – ir dar mes prie šitų Trijų Šaltinių ir Centrų garbiname ir Visuminį Šaltinį ir Centrą – AŠ ESU – kuris visus Potencialus laiko Savyje. Štai, kokios mes esame Ištakos! Dėl to į mus ir žvelgia – žvelgia – įvairios dvasinių asmenybių kategorijos, ir mokosi iš mūsų to atsidavimo, įtikėjimo – mokosi iš mūsų – kai aplinkui tokia gūdi tamsa! Mes, būdami tomis Naujojo Visatos Amžiaus Ištakomis, realiai atsiveriame, ateiname į šventovę, jausdami tą Kūrėjo trauką iš vidaus, ir toji trauka pasireiškia mūsų štai ta Gyvąja Komunija gyvųjų pamaldų metu, kada mes atveriame save, ir gimsta įprasminti ir prasmingi žodžiai padėkos, šlovinimo Kūrėjui. Mes patys stiprėjame, mes patys tampame vis ryškesni savimi – be kaukių. Turiu minty – dabar jau visą laiką reikia aiškinti, kas yra kaukė – mes žinojome anksčiau, kad kaukė tai – veidmainystė, o dabar, pasirodo, kaukės jau yra realios kasdieniame gyvenime, ir kaip kontrastas – mūsų atsivėrimas dvasinės asmenybės gelme, garbinant Kūrėją – dėl to kaukės ir yra. Bažnyčia gi negarbina Kūrėjo iš Širdies – negarbina. Ten yra ritualizmas, dogmatizmas, kurio mes neturime. Mes turime atvertą Širdį Kūrėjui, kurį mes esame atradę viduje. Tai kokybės milžiniškas skirtumas! Tai lygiai tas pats, kaip būtų nuostabus erelis, sklendžiantis savo oria laikysena aukštuose kalnuose, virš tarpeklių, ir tu gėriesi jo skrydžiu – gėriesi tuo paukščiu, koks jis stiprus, galingas! Ir erelio iškamša zoologijos muziejuje – taip pat išskleisti sparnai, tas pats galingas erelis – ta bažnyčia yra tas pats erelis – iškamša – nes nėra gyvasties! Tai kokybė visiškai kita.
Štai, ką reiškia garbinimas Kūrėjo – gyvastis iš Kūrėjo ateina energine išraiška. Ir Gimimas iš Dvasios yra realus gimimas, kada išskleidžia dvasia polėkio sparnus! Ji patiria Meilę, ji patiria Teisingumą, ji patiria Gailestingumą – tik tokia dvasia, tik tokia asmenybė gali būti teisingu prezidentu, teisingu teisėju, šviesuliu visuomenei vesti ją pirmyn. Štai tik toks gali būti Sveikatos ministras, gimęs iš dvasios, ir rodantis visiems kryptį be šitų raiščių, be šitų kaukių, kadangi jis ir Širdyje neturi tų veidmainystės kaukių, kurios dabar tiesiog viena po kitos mainosi – veidmainystė liejasi viena po kitos! Ir niekas net nesusimąsto, kad jie kertą šaką ant kurios sėdi patys. Juk kuo daugiau veidmainiauji, tuo labiau degraduoji virpesiais į dar žemesnius virpesius, tuo labiau sergi. Visi virusai tai yra didžiausia, nuostabiausia terpė – veidmainiai, įvairūs padlaižūnai, prisitaikėliai, aršūs skriaudikai – tai būtent jie kuo žemesnio energinio dažnio virpesiais ir sukuria tą terpę, kurioje kyla virusai jų pačių viduje.
Mano mylimieji, yra vienas, vienintelis būdas išlikti visoje šitoje planetoje nepažeistam – tiktai Gyvajame Kelyje atradus Kūrėją savo viduje. Nėra pakaitalo! Nėra lengvesnio būdo! Lengvesni takeliai – tai yra neišvengiama degradacija – degradacija intelekto, dvasios, ir fizinio-energinio šito apvalkalo, kurį mes gauname laikinai kaip išnuomotą, kada gimsta šitas materialus pavidalas iš moters įsčių – materialių – bet jis yra pripildytas Kūrėjo dovanos, amžinosios dovanos – dvasinės asmenybės – to tikrojo asmens, ir jo negalima teršti, ką daro tėvai, melu vaikus užteršdami, bauginimais juos užteršdami! Tik Meilę turi skleisti visiems! Bet jie tada turi turėti savyje tą Meilę – negalima iš tuščio indo ką nors įpilti. Pats tas indas turi būti pripildytas Kūrėjo Meilės virpesių. Tada tuos virpesius gali išlieti ir vaikams. O dabar visos kartos visame pasaulyje vystėsi, ir tebesivysto degraduodamos. Atrodo nesuderinami dalykai – vystosi ir tuo pačiu metu degraduoja. Taip, materiją vysto, ir mato iškart tos materijos rezultatą, bet degraduoja savo dvasiniu požiūriu. Dėl to sėja javus ir skaičiuoja pinigus kaip pelną, kokį laukas atneš pelną, o kad atneštų didesnį, pila įvairius pesticidus, kurie seniai uždrausti, bet vis tiek tą daro, o tai – nuodas ir šitam kūnui, bet jis atneš didesnį kiekį išprievartautų grūdų, tada bus didesni pelnai! O žmonėms, kad tai ne sveikata, kad tai naujos ligos, argi tai svarbu tam godžiam, neatradusiam Kūrėjo, protui? Jam svarbu nauda sau! Štai tokie dabar yra prezidentai, tokie yra premjerai, tokie yra sveikatos ministrai! Juk jie turi suprasti, kad Ramybė – tai yra pagrindinis vaistas bet kur, o dabar visi – visi – uždaryti į nerimo kalėjimą – visa planeta yra nerimo išraiška, o tai yra naujų virusų kilmės aruodas, gardas!
Taip, mano mylimieji, Energija iš Kūrėjo yra aukščiausio energinio dažnio. Jeigu mes ją iškraipome, tai ir yra ta degradavimo vis stipresnė ir labiau mus į tamsos bedugnę vedanti pakopa, ir mes negalime ant jos išsilaikyti be Kūrėjo pagalbos – niekaip negalime! Tiesiog mes slystame į tą tamsos bedugnę! Tarp kitko tą daro ir kai kurie urantai, nes jie gi žino Gyvojo Kelio prasmę, jie jau patyrė – patyrė – tą Kūrėjo realų poveikį jų asmenybei, bet jie atsisako šito Kelio – per sunku jiems yra. Ir tai pati didžiausia ne tik jų gyvenimo klaida, bet ir jų vaikams suteikiama ateities skriauda! Jų vaikai dėl to kentės, nes juos užpuls daugiau ligos, virusai, būtent dėl to, kad negaus iš savo tėvų, kurie ėjo tuo Gyvuoju Keliu, ir atsisakė Gyvojo Kelio, tų aukščiausio energinio dažnio virpesių – Meilės Galios virpesių. Mes esame susaistyti vieni su kitais Jeigu mes atsisakome šviesiausio Šviesos Kelio, Meilės Kelio, mes negalime vaikams sakyti – Aš tave myliu. – niekaip! Čia jau bus su kauke ištarta! Tai bus veidmainystė, nes, jeigu tu palikai Šventovę, palikai Gyvąjį Kelią – tu palikai Kūrėją! Sau gali surasti daugybę pateisinamų priežasčių, bet tu savo veiksmais jau spinduliuoji žemesnius energinius virpesius, ir tai atsilieps vaikams, nes jie tada nesieks aukštesnių virpesių, neturės tokio poreikio, o jie smuks veikiami dar žemesnių virpesių savo aplinkoje – mokykloje, gatvėje, tarp draugų. Štai tas sprendimo priėmimas palikti Gyvąjį Kelią, palikti Šventovę, neišvengiamai atneš graudžių, skaudžių pasekmių. Tokia yra Evoliucija Kūrėjo. Priežasties-veiksmo-pasekmės dėsnis neturi emocijų. Jis neturi Gailestingumo, kurį demonstruoja tiktai atradęs Kūrėją savo Širdyje, mirtingasis, o be Gailestingumo tai gėlės vysta. Čia tas pats kaip vanduo – jis būtinas gėlėms!
Štai mūsų Gailestingumas, mes laistome vieni kitus Gailestingumu, ir turime jį iš Kūrėjo, kada mes pajuntame Kūrėją savo Širdyje, o jeigu pajutome, ir nededame pastangų, įtikėjimas subliūkšta, ir mes atsisakome Gyvojo Kelio – be įtikėjimo negalima išlikti Gyvajame Kelyje. Tai ne ritualai, kur per bažnyčią perėjai, atidaręs duris, ir save nuraminai – Štai aš esu tikintysis, nors aš esu nepraktikuojantis – sako katalikas – ateinu per didžiąsias religines šventes. – kada į bažnyčią įsisprausti jau nebegalima, kiek prieina tokių ritualininkų! – bet Širdyje jie neturi Kūrėjo, ir iš jų vis tiek sklinda virpesiai žemo energinio dažnio, ir tada jie neišvengiamai ir serga, ir vieni kitus skriaudžia, o tas nuskriaustasis susigūžia ir sako – Kodėl Tu mane baudi Jėzau, ar Tėve?
Štai, mano mylimieji, Gyvasis Kelias – tai yra Kūrėjo sumanymas. Ir jeigu mes save iš šito Kelio išstumiame, o tai yra vienintelis būdas – išstumti – nes Kūrėjas turi milžinišką trauką iš vidaus – Jis traukia link Savęs – o mes, pasipriešinę, save tiesiog iš to Kelio išstumiame, tuomet laukite tragiškesnių pasekmių negu šiandien jas jūs matote Jungtinėse Amerikos Valstijose, konflikte tarp Izraelio ir Palestinos, Afrikos valstybėse, ir štai dabar Malyje vyksta suirutė, arba sugriautoje Libijoje, Somalyje, banditizmo šalyje, ir tas pats yra su tuo virusu.
Žodžiu, ateityje bus tragiškesnės pasekmės dėl jūsų pačių ritualizmo, ir nenoro būti su Kūrėju – Gyvu – atrastu savo viduje. Sprendimas yra jūsų, ir laisva valia. Jūs turite galimybę mano mokymus išgirsti, pamatyti Youtube, ir priimti sprendimą. Nuo jūsų priklauso, kokia bus Lietuvos ateitis.
O Naujo Visatos Amžiaus Ištakos jau yra realiai – urantai – kurie junta tą Įtikėjimą, ir renkasi į gyvąją Rojaus Trejybės-AŠ ESU Šventovę pagarbinti Kūrėją iš Širdies! Amen.

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Algimantas