345. Algimanto pamokomasis žodis – Būkite ryžtingi, nebijokite niekada ir nieko – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Kaune, 2020 10 04

Mylimieji, mes esam Gyvojoje Šventovėje, dabar – Kaune. Jau prasidėjo spalio mėnuo, 4-oji diena – gražus sekmadienio rytas. Kada yra aplinka neapsiniaukusi, daug lengviau ir viduje, tačiau, kada viduje aplinka apsiniaukusi, net ir išorės – saulės – skleidžiama šviesa, viduje nepašalina nerimo, įtampos, nepašalina to, kas išreiškiama kūrinijoje žemų energinių virpesių būsena. Dėl to mes esame Gyvajame Kelyje, kad mokytumėmės būtent šito Gyvojo Kelio gyvojo žengimo. Tai yra labai svarbus pradinis segmentas, nes visuomet gi priklauso statinio, konstrukcijos tvirtumas nuo pamato, o pamatas – tai yra pradinis, kuriamasis darbas. Ir jeigu mes Gyvajame Kelyje iš tikrųjų formuojam tą būseną, per gyvą atsivėrimą Kūrėjui, gyvo vedimo būsenos pajautimo ir veiksmų atlikimo išorėje būdu, mes patys stiprėjame Pasitikėjimu, nes Pasitikėjimas yra iš esmės Įtikėjimo pagrindas – pamatas. Nebus Pasitikėjimo, subliūkš Įtikėjimas.
Visada, kada aš kalbuosi su mūsų visų Tėvais – Rojaus Trejybe-AŠ ESU – visuomet aš gaunu pastiprinimą – pasitikėk Manimi, pasitikėk stipriau – Ir štai tas Pasitikėjimas ir sudaro Įtikėjimo pamatą. Jeigu Pasitikėjimas silpnėja, tuomet ir Įtikėjimas savo bures nebegali taip išskleisti – nėra Įtikėjimo, tokio, koks buvo anksčiau, prasideda problemos apskritai – visos problemos – kadangi tarpusavyje visuma yra susieta, ir mes taip pat susieti su kiekvienu savo minties virptelėjimu. Todėl kada yra Įtikėjimas, yra ir Pasitikėjimas, kad kiekviena mintis net ir gąsdinanti iš pradžių, jinai yra tikra, ir realizuojama. Aišku, mintis ateina labai anksti, kol ji bus realizuota, labai iš anksto – taip Kūrėjas sumanęs mus, čia esančius pradiniame etape – mirtinguosius – turinčius materialų kūną, kada daug minčių mes turim pasąmonėje, bet mes jų negalim iš pasąmonės pasisemt reikiamu momentu, ir kartais jos tarsi palaidos pasiekia sąmonės lygį, ir net nustebina – tokios ryškios mintys – bet jos tiek pranoksta aplinką, kad tu negali ir pagalvot, kad čia reikėtų ties tokiomis mintimis dar ką nors svarstyt, mąstyt, analizuot, nes jos neįgyvendinamos – tai troškimas galbūt sielos – galbūt kada nors tolimoj ateityje, gal po prisikėlimo, galbūt…
Štai mes dėl to, kad neturim Pasitikėjimo, Įtikėjimo, dėl to mes iš tikrųjų daug nerealizuojam savo pačių potencialų, kuriuos yra suteikęs Kūrėjas jau šitam mūsų dabartiniam, pradiniam pasauly, kad mes čia juos galėtume įprasminti mūsų kasdieniais darbais. Apskritai, kūrinijoje nėra baimės. Baimė – tai yra prieš Kūrėjo Valią pasireiškiantis žemais dažniais, mūsų spinduliuojamais, bendras Energinis Laukas. Žiūrėkit, jeigu jūs šeimoje turit Meilės aplinką, vaikas baimės nepatiria. Jeigu jūsų viduje nusmunka virpesiai, ir jūs apšaukiat vaiką, dar sušeriat jam, arba vienas su kitu – vyras su žmona – rėkia vienas ant kito, vaikas – vaikas – tampa jau potencialiu ligoniu, kai jis bus suaugęs. Visi tie virpesiai – nedingsta nė vienas. Tėvai užtikrina vaikams sveikatą – kokie jie bus suaugę – tiktai darniu, kupinu Meilės elgesiu. Jeigu elgesys yra ne toks, reiškia, neišmintingi tėvai – kentės vaikai.
Baimė – tai yra neišmintingų žmonių, žemų virpesių Laukas. Net ir mūsų Angelai Serafimai, kurie mus globoja, padeda, jie nesupranta, kodėl mes bijom, kodėl mes esam neryžtingi, jie mato mūsų baimingas akis, neryžtingumą, bet jie negali suprast – koks tai yra patyrimas, nes jie gyvenime, nuo pat savo sukūrimo per visą veiklą, nepatyrė tokio reiškinio, kaip baimė, nes kūrinijoje jos neegzistuoja. O mes gyvename vien tiktai žemuose energiniuose virpesiuose – vien baimėje. Ko tada galima tikėtis iš tokios aplinkos? – tik klaidingų sprendimų, tik klaidingų ir mums suteiksiančių skaudžias pasekmes ateities įvykių. Visa tai mūsų pačių rankomis mums patiems formuojami nauji iššūkiai. Tai mūsų rankomis jie formuojami – kaip mes gyvename šeimoje, kokius palaikom santykius tarpusavyje – mes formuojam tuos įvykius. Ir tai, kad bus vienokie ar kitokie sprendimai priimti mūsų politinės valdžios, tai priklauso nuo to, kokiu gyvenimo lygiu mes gyvename savo šeimoje, kiek mes dėvėjom kaukių, ne tų antsnukių, bet kaukių, kurios dengia asmenybę, kuri turi skleist Meilę, Šviesą – nieko daugiau – visais savo darbais. Tai štai mes savo nekaltais, atrodo, ciniškais juokeliais, pasityčiojimu iš draugų, tam tikrų draugų ratelyje laikydami net atpirkimo ožiais, jausdami pasitenkinimo tokį jausmą, kai visi kiti užsipuola – štai mes tais pačiais veiksmais jau projektavom dabartinius visus virusus. Visa tai yra mūsų rankų, Kūrėjo Šviesos griovimo pasekmės! Lygiai taip pat ir ateities įvykiai – mūsų pačių energinio, kiekvienos tapatybės, kiekvieno virptelėjimo dažnio projekcija – kokie bus įvykiai – kokia Įtikėjimo Galia mes gyvename savo dabartį, kiek mūsų dabartį pripildo mūsų būsena, kuri yra susieta su Kūrėju – sulieta su Kūrėju. Todėl, jeigu jūs sulauksite klaidingų sprendimų, žinokite, jūs taip pat turite savo indėlį asmeninį. Reiškia, jumyse stigo dar to Įtikėjimo, kad būtų užkirstas kelias tokiems būsimiesiems įvykiams, nes tą akimirką kažkas praeityje jus labiau paviliojo, ir jūs dėjot daugiau pastangų kitose sferose, ne Gyvajame Kelyje, kur prioritetas buvo, sakykim, trumpam paskirtas kitiems – kitiems – svarbiems reikalams, kurie atrodė tuo metu svarbiausi. Kūrėjas sumanė Evoliuciją – aš tą nuolat kartoju – visumos labui – Visumos – ne individo labui – Visumos. Reiškia, ir šitas pasaulis neturi išimties, čia taip pat turi vystytis žmonija visos žmonijos labui, atitinkant Kūrėjo Valią – visos kūrinijos Evoliuciją. Būtent apie tai mes turim pamąstyt individualiai kiekvienas ramybėje – kuo mes prisidedam asmeniškai – koks mano indėlis yra praeityje, šią akimirką, kiek aš prasilenkiu ar atitinku būtent šitą asmenybės tapatybės asmeninį indėlį į Kūrėjo Banką, kiek aš realiai būsena ir veiksmu paliudiju, kad aš esu su Kūrėju, kad aš esu ryžtingas, be baimės Kūrėjo sūnus ar dukra – jeigu visą laiką Kūrėjas tvirtina – nebijokit, būkite ryžtingi! Aš esu visą laiką viduje kiekvieno iš jūsų! – Kiek šitas teiginys tampa jūsų įsisavintas ir būsena užantspauduotas? Tai vienintelis teiginys, kurį jūs galite užantspauduot, kad jis neiškristų – būkite ryžtingi, nebijokite niekada ir nieko! – štai šitam teiginiui uždėkite antspaudą, kad būtų jis uždarytas po šituo anspaudu, kad jisai neišgaruotų, ir baimė vėl neįsiviešpatautų jūsų viduje, nes baimės nėra – baimę sukuria tiktai laukinio materialus protas, kuris gali būti per kartų kartas einantis šimtus tūkstančių metų kartose, kartų kartomis. Bet tai nėra Kūrėjo mums suteiktos dvasinės, amžinos asmenybės Dieviškasis Protas, kuris nesupranta, kas yra baimė, ir patyrimo – baimės patyrimo – jis nejunta, nes kada įsiviešpatauja asmenybės dvasinis Dieviškasis Protas mirtingojo gyvulinio, materialaus proto atžvilgiu, būtent baimė tirpsta Kūrėjo Meilėje – Kūrėjo Amžinosiose Savybėse – ir tada nebėra tos baimės pasireiškimo. Tai asmenybė savo Dieviškuoju Protu ir negali kaupt tokio patyrimo, kas yra baimė, nes ji yra Kūrėjo pakelta virš baimės. Kūrėjas, būdamas Meilės ir Šviesos Šaltinis ir suteikia tokias Dovanas, kas yra Jis Pats. Dėl to ir asmenybė turi visas Kūrėjo Charakterio Savybes – Meilę, Gailestingumą, Teisingumą, Tiesą. Kas yra Gėris ir Grožis – supranta tiktai tas, kuris atranda Kūrėją. Kūrėjas baimės nedovanoja, Kūrėjas ligos nedovanoja, ligą jau prisišaukia gyvulinis protas, kada atsiranda disbalansas. Iš esmės, tai turi būt tik Dieviškasis Protas savo viešpatijoj, nustelbiantis visada materialų, gyvulinį protą, bet mes gi pradedam nuo tos pačios žemiausios pakopos, kai mūsų niekas nemoko – niekas mūsų nešvietė nei mokykloje, nei šeimoje – dar gi net trukdė kalbėt apie Kūrėją – buvo draudžiama kalbėt. Ir dabar niekas nekalba apie Kūrėją – yra mokymas religinis – tikyba – bet nėra kalbos apie Kūrėją. Paima knygelę ir mėgina paskaityt, bet nėra aiškinimo, nėra pateikta evoliucinės apžvalgos, Kosminės Įžvalgos nėra atskleista tiems vaikams, kad jie galėtų suvokt, kad Kūrėjas – tai yra ir Energija, ir Energijos Šaltinis, ir viskas, kas yra – tai Energijos skirtingos formos – ir viskas yra iš Kūrėjo teikiama, kad mes galėtume tai kūrybiškai modeliuot ir modifikuot taip, kaip Kūrėjas iš vidaus mums suteikia įvairias mintis, ir labai iš anksto. Todėl ir tos mintys, kaip aš sakiau iš pradžių net ir labiausia prasilenkiančios su tamsos aplinka, jos gali būt iš tikrųjų Kūrėjo suteiktos mums tam, kad mes nebijotume tokių drąsių minčių, kad jas įprasmintume savo darbais be baimės, ryžtingai. Nebijokite, nieko niekada nebijokite. Būkite Kūrėjo Glėbyje – Meilės, Tikrovės Glėbyje – būkite savimi, ir veikite visų Šviesos labui – visų – visos žmonijos – ir kūrinijos, neužtenka vien žmonijos labui – visos kūrinijos labui būtina veikt! Amen.

jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Algimantas