164. Likimo klausiu, kodėl tokia mano dalia? − 2021 03 11

Šį klausimą išgirdau per radiją dainuojant, seną lietuvišką dainą, per Pūko radiją, kuris vienintelis Lietuvoje rytais nuo ketvirtos valandos iki septintos transliuoja liaudiškas dainas. Gal tai ne tiek liaudiškos, kiek lietuviškos senesnės dainos, arba apskritai vestuvinės, per įvairius balius už stalo sėdint dainuotos kažkada dainos, šiek tiek dainų iš tremtinių prisiminimų meto. Žodžiu, tai ne dabartinių dienų jaunimo dainos, kurių net negalima vadinti dainomis, tiesiog kažkoks garsų išspaudimas ir tiek, be prasmės, be melodijos, tiesiog, kas ant liežuvio tas ir tariamose dainose, tuo labiau, kad tariamai muzikinis fonas yra visų vienodas bumbsėjimas. Aš neįsivaizduoju, kaip jį būtų galima groti kokiu nors muzikos instrumentu. Visus tokius pseudo dainininkus gelbsti tik kompiuterio programų priemonėmis sukuriamas nepaprastai žalingas ir jiems, ir visiems − visų centrinei nervų sistemai − siaubingas triukšmas. Jis mane labai neigiamai veikia didelėse parduotuvėse − Rimi, IKI, Norfoje, Lidle. Tai tiesiog centrinės nervų sistemos žalojimas. Ypač ten nuolat dirbančiųjų. Ir garantija − depresija, silpnaprotystė, įvairios ligos, problemos šeimoje, ir visi kiti neigiami pasireiškimai. O tada ir elgesys su kitais yra ne tik apsunkintas, bet palieka ir tiems kitiems tas neigiamas emocijas, ir poveikį jau jų centrinei nervų sistemai, ir jau jų sprendimai bus klaidingi, o pasekmės palies dar daugiau žmonių, ir taip šie gyvi energinių virpesių ratilai vis plečiasi ir veikia kitus. Gyvo ciklo ir poveikio kitoms grandims besiplečianti virpesių grandinė veikia visus, ir savo asmeniniu lygiu bendrą kainą sumokame mes visi, be jokios išimties, nes virpesių bendras laukas yra visoje planetoje. Ir poveikis protui yra toks, kad mūsų visų mąstymas smunka vis žemyn ir žemyn. Sakau visų, bet yra ne visai taip − turiu padaryti išlygą tiems, kurie yra savyje atradę Rojaus Trejybę-AŠ ESU − Keturis Kūrėjo Asmenis. Ir tą padaryti esame pajėgūs, jeigu nuoširdžiai atveriame savo asmenybę, kuri ir yra dvasia, tai mes tie tikrieji asmenys ir esame būtent tie, kurie ir galime atrasti realų ir gyvą Kūrėją, ir dargi esantį savo Dvasia - Minties Derintojo buvimu - mūsų kiekvieno proto viduje − mąstymo procese, jeigu šį mąstymo procesą kaip upės tėkmę nukreipiame į Kūrėją - Rojaus Trejybę-AŠ ESU − tuomet ir atrandame Kūrėją savyje, ir Kūrėjo aukšto dažnio energinių virpesių grandinė − toji Gyvoji Upė − ir suteikia mums apsaugą nuo žemo virpesių bendro lauko neigiamo poveikio. Ir čia jau viskas priklauso nuo mūsų kiekvieno asmeniško susiliejimo savo valia su Kūrėjo valia gelmės.
Ir sprendžiant iš tos dainos teiginio − Likimo klausiu, kodėl tokia mano dalia? − man akivaizdu, kad mintis tam autoriui buvo perteikta Kūrėjo dvasios − Minties Derintojo − nors tas autorius nieko nežinojo apie Rojaus Trejybę-AŠ ESU, ir Minties Derintoją, bet pats teiginys yra teisingas − Likimas nėra tai, ką žmogus būtų pajėgus kontroliuoti, nes tai yra Kūrėjo padovanotas nustatytas Tikslas visiems planetos žmonėms per visas kartas − pasiekti Kūrėją Rojuje − Kūrėjo sutelkimo Energijos centre. Tuo tarpu net ir urantai dar pasako, kad Kūrėjas pakeičia jiems Likimą, štai jis nieko nežinojo nei apie Urantijos Knygą, nei apie Gyvąjį Kelią, o dabar jau žengia drąsiai Gyvuoju Keliu, jau ir Kūrėją atrado savyje, tai, jo supratimu, ir yra likimo pakeitimas, ir už tai dėkoja Kūrėjui. Kiekvienas gimdamas planetoje ir gauna visai planetai Kūrėjo skirtą Likimą. Tad apie jokį Likimo pakeitimą ir kalbos negali būti. O tai, kad pasikeitė žmogaus požiūris, kad jis atrado Kūrėją savyje, tai jau Rojaus Trejybės-AŠ ESU vedimo iš vidaus ir apvaizdos veikimo iš išorės poveikis tam konkrečiam žmogaus protui. Tai ir gali tuomet pavadinti lemtimi, arba dalia. Lemtį būtent ir nulemia daugybė žmogaus gyvenimo visą laiką besikeičiančių aplinkybių, net genetinis paveldėjimas, o taip pat ir šeima, draugai, moksladraugiai, bendradarbiai, kaimynai, gatvės aplinka, pasąmoniniai teršalai, patyrimai, baimė, žodžiu, visas bendras energinis planetos laukas. O Kūrėjo suteiktas Likimas mums kiekvienam yra tas pats − pasiekti Kūrėją ir stovėti tiesioginėje jo virpesių sukoncentravimo akivaizdoje Rojuje − visos kūrinijos geografiniame centre ir visos Energijos Centre.
Šiandien apie Likimą ir lemtį, ar dalią kaip apie skirtingus dalykus ne tik nekalba, bet jų net nežino, kad jie yra. O anoje dainoje yra autoriaus matomas skirtumas, nors jis ir pats nepaaiškintų šito skirtumo, kurį ką tik paaiškinau jau pasiremdamas Urantijos Knygos mums suteikto apreiškimo dėka. O jeigu tokio klausimo nekelia niekas, tai reiškia, kad protas jau tiek degradavo, jog tokio lygio klausimai neberūpi tiek, kiek rūpėjo anos dainos autoriams, dėl to ir šios dienos dainose apie juos niekas nebedainuoja.

Per kelias pastarąsias dienas daug klausiausi Dimašo Kudaibergeno iš Kazachstano dainavimo. Aš jį pirmą kartą gal prieš trejetą metų išgirdęs, buvau sužavėtas jo balso virpesiais, ir akimirksniu pajutau − auga naujas pasaulinio lygio talentas. Dabar jis jau užbūrė daugybę klausytojų visame pasaulyje, visų amžiaus grupių, savo neprilygstamu balsu, didžiulio diapazono − nuo baritono, tenoro, ir aukštyn, iki mecosoprano. Ir youtube pasiklausiau vieno Rusijos muzikos analitiko, dainininko, ir kuris nagrinėjo Dimašo dainavimą. Man patiko pats analizavimas − pateikiamas teiginys, paaiškinamos jo priežastys, kodėl taip yra, kaip jis sako, pateikiamas pagrindimas pavyzdžiu, ištrauka iš dainavimo. Ir man įsiminė jo pasakyta mintis − dabartiniai dainininkai yra ligoniai iš psichiatrinės ligoninės, imbecilai, silpnapročiai. Ir čia pat jis internetu leido paklausyti įvairių interneto forumų renkamų populiariausių dainų, o kad nepažeistų autorinių teisių, tai leido tik po kelias sekundes kiekvienos dainos, bet to pakako, kad pajaustum − jos visos yra nužmogėjusių ir autorių, ir atlikėjų pateiktos − balsai − kraupūs, tembrai − siaubingi, dainavimas − žemiau bet kokios kritikos, melodija − žemiau nulinio lygio. Žodžiu, nei apie muziką, nei apie dainą nėra ko čia ir kalbėti. Bet tai buvo populiariausios dainos tarp dabartinio degraduojančio jaunimo − tiksliau tarp nesubrendusių paauglių. Ir ši bacila sąmoningai platinama. Melodingos senos dainos tiesiog užgožiamos, jų nebetransliuoja nei radijas, nei televizija, dėl to jų ir nebeišgirsi, nebent tik specialiai ieškodamas tokių atlikėjų. Jis čia dar pridėjo − aš jau nekalbu apie tekstų lygį, kuris apskritai neturi nieko bendro net su kultūra, kuri tiesiog griaunama kalnais keiksmažodžių. O kodėl tokia yra dainų ir dainavimo padėtis Rusijoje? Todėl, kad visi vis bando pamėgdžioti Ameriką. O ten irgi viskas ritasi vis labiau žemyn, o bet koks pamėgdžiojimas yra blogiau už bet ką savo, nes Amerikoje yra visai kita aplinka, kitokios rasės, kitoks mentalitetas, ir mechaniškai to perkelti negalima į Rusijos areną, o tą mėgina daryti, todėl ir yra dar blogiau negu Amerikoje. Rusijos visa kultūra akivaizdžiai žlunga. − Kada aš pradėjau kalbėti apie visų žmonių proto degradavimą planetoje, nes jie nėra atradę savo viduje Kūrėjo, dėl to jie tiesiog negali nedegraduoti, kai augimą į ryškesnę ir kūrybinę Išminties Šviesą užtikrina vienas ir vienintelis Gyvasis Kelias tik savyje atradus Kūrėją − tegu Jis bus Tėvas, ar Rojaus Trejybę, ar kaip urantų dabartiniu lygiu − Rojaus Trejybė ir Visuminė Dievybė AŠ ESU, nes būtent tik Kūrėjas vienintelis ir yra augimo ir vystymosi į vis ryškesnę Šviesą − Evoliuciją − Autorius ir Režisierius, o mes esame Kūrėjo vaikai ir įgyvendinantys Kūrėjo Evoliucinį Planą. Be Kūrėjo, atrasto savyje, degradacija ir yra neišvengiama. Bet man tuoj pat paprieštaraudavo − štai, kiek pasiekta besivystančio žmogaus proto dėka − kokia sukurta aukštai išvystyta civilizacija. − Degradacija žmonėms dėl to ir nematoma, net nejuntama, būtent dėl tos prigamintos tokių kalnų materijos, kuri ir užgožia visą žmogaus mąstymą, kuris tapo nebe laisvas, nes, atsirėmęs vien tik į materiją, jis mano, kad tokia prigamintų prekių bet kokiems poreikiams patenkinti, mašinų, namų apyvokos daiktų, kompiuterių, kamerų, telefonų, ryšio, video priemonių gausa rodo proto aštrumą ir aukštą išsivystymą. Kada tai nuolat reklamuojama, nuolat kemšama tų radijo ir televizijos kompanijų klausytojams ir žiūrovams, tai toks protas ir nesiekia nieko aukščiau, nes jam taip ilgą laiką bukintam, dėl to jis ir nesuvokia to, ką aš nuolat kartoju beveik trisdešimt metų − visa politika, ekonomika, mokykla, šeima, visuomenė klaidingai vystosi be Kūrėjo, pelno, išnaudojimo ir apgaulės savanaudiškumo era naikina pati save naikindama religinę laisvę, filosofiją, literatūrą, pakeisdama tai vien tik negyvais kamšalais, o muzikos dabar niekas nebekuria, nes buvę kompozitoriai išsilakstė, o kitų niekas neparengė, nes jie staiga tapo niekam nebereikalingi, kai gali dabar kurti bet kas, kas tik netingi, ir kas moka pasinaudoti kompiuterio programa, ir šitaip nori pasidaryti sau pinigų, ne užsidirbti, bet pasidaryti pinigų. Apskritai ir žodis − kurti − čia netinka, tinkamesnis būtų žodis − išprogramuoti − nes tai ne kūryba, nes viskas yra daroma prieš Kūrėjo Valią iš gyvulinio proto gobšumo − nepasotinamo ir nepažabojamo. − Toks kamšalo proto degradavimas visame pasaulyje ir pasireiškia visose sferose, kur tik žmogus prisiliečia, dėl to visa materiali civilizacija yra kaip suverstas materialus metalo laužynas − atrodo tiek visko daug, bet viskas − kaip tikrame laužyne − sulaužyta, sujaukta, užgrūsta, aštriais ir pavojingais kampais į viršų, kad net ištraukti tinkamą kokį daiktą pavojinga, nes galima ne tik susižeisti, bet ir gyvybę prarasti, neatsargiai žengus žingsnį, prarasi pusiausvyrą, kada jau užlipai ant aukštos laužyno krūvos − netgi kalno − ir pargriuvęs gali pasismeigti ant kokių nors styrančių aštrių kaip peiliai ir smailių kaip ietys ar strėlės kažkokių gelžgalių. Bet visą šitą laužyną mato tik Kūrėjo dvasios suteikiamas dvasinis kosminės Įžvalgos asmenybės protas. Gyvulinis protas mato dailius namus, gražias ir blizgančias mašinas, įvairų spalvingą maistą, gražius ir madingus aprėdus, linksmas draugijas, aukštą karjerą, gerus telefonus, draugų kompanijas, pajūrį, keliones, dabar kažkieno galios uždarytas visame pasaulyje, net viskas buvo suvaržyta iki žmogaus laisvės atėmimo ir įkalinimo bute be nusikaltimo ir teismo nuosprendžio nenusikaltusiam. Tai − degradacijos viršūnė, kurią pasiekė gyvulinis protas per praėjusius dvylika mėnesių, besivartydamas valdžios melo ir apgaulės sąžinės purve. O juk šis proto degradavimas be Kūrėjo, atrasto savyje, nesustabdomas, tai ir jo priimamų vis kvailesnių sprendimų įgyvendinimo pasekmės tik žiaurės ir sunkės visam pasauliui, kol Rojaus Trejybės-AŠ ESU neatras žmogaus protas − kiekvieno asmeniškai. Štai kur yra tikrasis ir pavojingiausias virusas − jo net nustatyti jokiais materialiais testais neįmanoma. Jis nustatomas tik Rojaus Trejybės-AŠ ESU teikiamais gyvais virpesiais asmenybės kosminės Įžvalgos protui, kai jis yra pilnas Kūrėjo aukštų dvasinių virpesių. Ir tokį virusą kaip realų užkratą platina žemi virpesiai − visas bendras laukas, pripildytas baimės, savanaudiškumo, išnaudojimo, melo, korupcijos, kyšių, paleistuvystės, nusikalstamumo, melo, narkotikų, alkoholio, tabako-nikotino, tatuiruočių, elektrinių cigarečių, auskarų-žiedų vėrimo į kūną, astrologijos, ir ritualų, dogmų, ideologijos ir propagandos paveikti jaunimo protus pseudopatriotizmo idėjomis, tautas supriešinant ir paverčiant normalų mąstymą ekstremistiniu, kai būtent gyvulinio proto nuostatos visos ir yra iš to laužyno aštriais ir pavojingais kampais mąstymo laisvei. Tai tokia dabar laužyno materiali civilizacija, kurios kurstytojai yra turčiai ir besmegeniai, ir vis labiau degraduojantys savo protu finansų, naftos, dujų magnatai, kurie trilijonus dolerių gauna užgrobę visos žmonijos natūralius gamtos išteklius ir jiems jokiu būdu nepriklausančius, ir sukonstravę visų žmonių pavergimo ir kontrolės sistemą − pinigus, kompiuterius, telefonus, ir internetą.
Vakar per Pūko radiją išgirsta žinia mane pritrenkė − Vokietijoje siekiama, kad norint patekti į parduotuvę, turi užsiregistruoti, pateikti savo asmeninius duomenis ir parašyti, kokiuose skyriuose reikia apsilankyti, ir tik gavus iš parduotuvės patvirtinimą, kuriame bus nurodytas konkretus laikas, ir galėsi tuo laiku patekti į parduotuvę, ir būti joje tik tiek laiko, kiek paskyrė parduotuvė. Laisvė pirkti ir mąstyti tampa kaip tolimas aidas iš kažkokios praeities.
Kaip ir Dimašo atveju, kai nuostabų balsą pastebėjo ir verslininkai, kaip galima su juo užsidirbti ir sau riebų kąsnį. Ir žiūrėdamas jo pirmo koncerto Niujorke vaizdo įrašą pamačiau jau kitokį dainininką, jis jau aprengtas taip, kad atitiktų Amerikos jaunimo aprangą − juoda oda, batai ant milžiniško pado, ant juodos odinės striukės nugaros baltomis grubiomis − satanistinėmis − raidėmis įstrižai nugaros iš viršaus į apačią užrašas − Dimash − ir jis jau atlieka ir roko stiliaus dainas. Žodžiu, Dimašas jau smunka žemyn nuo to laiptelio, ką jis darė anksčiau, kada įvairiose pasaulio salėse į jo balsu skleidžiamus aukšto dažnio virpesius susirinkusieji į koncertą reaguodavo ašaromis akyse − net X faktoriaus komisijos nariai, NBC televizijos kompanijos studijoje įrašo metu, ir būtent man akyse taip pat buvo ašaros. Štai taip veikia virpesiai ir Japonijoje, ir Kinijoje, ir Amerikoje, ir Rusijoje, ir Kazachstane, ir Lietuvoje − veikia savo aukštu dažniu. Ir nieko panašaus nejauti klausant roko dainų, nuo jų tik nuovargis ir nori tuoj nustoti jų klausytis. Tačiau girdėdamas jo balsą dainuojant roko stiliaus dainas, jutau, kad Dimašas neatsilaikys prodiuserių spaudimui, kuriuos motyvuoja ne Dimašo Širdyje pulsuojanti Kūrėjo Meilė, bet pinigai, ir jis toks dar jaunas, nepajėgs atsispirti visai sistemai. Ir sistema jį panaudos savo ideologijos skleidimui, jeigu pamatys iš jo naudą sau, panaudoti jį tarp paauglių ir jaunimo, kad jų protą galėtų valdyti, nuo ko jaunesnio amžiaus, ką Rusijoje padarė su milžinišką potencialą irgi turėjusiu Nikolajumi Baskovu, kuris tiesiog iš niekur nepritapusiu tapo juokdariu ir prarado operos dainininko Šviesos Talentą, kurį jam padovanojo Pats Kūrėjas. Bet kaip jis tuo nemokamai Kūrėjo jam suteiktu Talentu pasinaudojo savo protu ir laisva valia, tą ir turi dabar tokių plėšrių, tokių savanaudiškų pseudodaininkų ir prodiuserių aplinkoje.
Taigi, tas klausimas − Likimo klausiu, kodėl tokia mano dalia? − išdainuotas senoje lietuvių dainoje, šiandien visiškai išnykęs dabartinėse dainose. Proto degradacijos kaina brangi ne tik Lietuvai, Rusijai, brangi ji ir Amerikai, kuri irgi nebeturi nei Lui Armstrongo, nei Sinatros, nei Iglesijo vyresniojo melodingumo poveikio jaunimui. Proto degradavimas nebeprisileidžia jokios melodijos, reikia tik negrų kvartalų stripinėjimo, ir stebinimo fizinio kūno akrobatika. Minties gelmės nereikia nė iš tolo, melodija − kaip atgyvena − nė iš tolo jaunimo nebetraukia. Beprotybė tęsiasi...

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Algimantas