165. Mano patyrimai Vilniaus Kalvarijų turguje ir grįžtant iš jo, 2021 06 24
Mielieji, vakar - 2021 m. birželio 23 dieną - buvo puikūs patyrimai Vilniaus Kalvarijų turguje. Atvažiavau dviračiu braškių ir laikrodžiui apyrankės, kuri yra milžiniško dydžio deficitas, nes jokioje parduotuvėje jų neparduoda, tad vienintelė galimybė pirkti pas laikrodininką turguje. O tai kokia toji apyrankė, tokia unikali, kad niekur niekas nepardavinėja? O gi paprastas juodas odinis dirželis. Prieš metus nusipirkau tokį dirželį - irgi pas laikrodininką, tik Mados prekybos centre, tai per metus visas suskilinėjo ir suplyšo, mat iš dirbtinės odos, kuri nelanksti ir apgaulinga. Reiškia, visai netinkamas gaminys, ir tokį pardavinėja laikrodininkas.
Kalvarijų turguje žinojau, kad yra toks kampelis, kur senus laikrodžius pardavinėja tie, kuriems jie nereikalingi, tad pamaniau gal jie turės ir tokių dirželių. Deja, nė vienas tokių apyrankių neturėjo, bet vis tik vienas man patarė užsukti pas laikrodininką, ir paaiškino, kur jį surasti. Taip ir padariau. Ir gavau tą dirželį, kol kas negaliu suprasti, ar jis odinis, ar dirbtinis. Matysiu gal vėliau aiškiau, kada panešiosiu. Įtariu, kad irgi dirbtinis. Deja, kito pasirinkimo neturiu, nebent atsisakyti tarybinio laikrodžio Slava, eksportui gaminto ir pavadinto Seconda. Šiandien jis per vieną parą gali pabėgti nuo oficialaus - dabartinės Lietuvos, bet ne manosios Lietuvos - laiko pirmyn ir visa valanda, nors būna ir tokių dienų, kada jis pamalonina ir palūkuriuoja per kokias dvi-tris minutes priekyje, visada priekyje. Matyt puikybės pilnas, jokiu būdu nenori temptis iš paskos, tarsi koks pavargėlis. Tad man vis tiek reikia laiką tikrinti ir su dabartinės Lietuvos laiką rodančiu laikrodžiu - tam panaudoju telefono laikrodį. Tai kam man toks laikrodis iš viso? O gi iš mandrumo, ką aš prastesnis už tuos, kurie ant rankų turi roleksus už keliasdešimt tūkstančių dolerių, bet net ir jie neturi tokio, kaip mano - tarybinio, ir dar paauksuoto ir visiškai mechaninio, kasdien dar turiu prisukti mechanizmą.Štai taip...
Taigi, nusipirkęs net už tris eurus dirželį, pajaučiau viduje laimės būseną ir nuriedėjau prie braškių. Pamačiau didelėmis raidėmis ant balto lapo užrašą - Lietuviškos braškės iš Labanoro girios. - Oho, iš pačios didžiausios Lietuvoje girios. - Pardavinėja vaikinas. Veidas doras. Tad man patiko jo veido atvirumas ir šviesumas. Patikimas vyras. Štai iš jo ir pirksiu. Braškės jau sudėtos į plastmasinius indelius, visos nuostabaus grožio ir dydžio, matosi, kad gerai prižiūrėtos, sultingos. Iškart panorau pajuokauti su šiuo vaikinu ir paklausiau - Gera radiacija Labanoro girioje, puikios braškės. - Nėra ten jokios radiacijos. - Taigi šalia Ignalinos atominė elektrinė. - Kad Labanoro giria ne Ignalinoje. - O tai kur gi ji yra, jeigu ne Ignalinos rajone? - Taigi Molėtų. - Bet pasiekia ir Ignalinos rajoną, tai gi didžiausia Lietuvos giria. - Tai, kad ji tik Molėtų rajone. - Aš tai iš pa Utenas. - Aš irgi gyvenu Utenoje, o Labanore gyvena draugas, jis ir augina braškes, o mane paprašė padėti jas parduoti, tai ir atvažiavau čia. O kur jūs gyvenate Utenoje. - Dabar gyvenu Vilniuje, o kai mokiausi mokykloje, tai gyvenau, gal žinai, Klebonžemyje, netoli senosios bažnyčios. - Aha, žinau, ten privačių namų kvartalas. - Taip, taip, ten nedideli privatūs namai. O tu kur gyveni? - Krašuonoje. Tai gal jūs Saulės gimnaziją baigėte? - Būtent tą pačią? - Aš irgi baigiau Saulės gimnaziją. - Na, va, net tą pačią mokyklą lankėme. Tikrai puikus susitikimas. Dabar retai tenai nuvažiuoju. Buvau neseniai, praėjusį sekmadienį, štai ir maišelis - Utenos prekyba. Palinkėjau jam geros prekybos. Kadangi karšta ir jau šiek tiek užsikalbėjau, dar panorau lietuviškų agurkų, ir kaip tik netoli pamačiau man tinkamus ir agurkus, ir pardavėją. Paklausiau jos ar pati augina agurkus. - Pati auginu, skanūs. - nuoširdaus veido pagyvenusi moteris atsakė. Nusipirkau kilogramą. - Vienas euras šešiasdešimt centų.
Prie kitų stalų pamačiau gražią merginą, tokią gražią, kokios niekur nematau Vilniuje. Tačiau mane nustebino jos tatuiruotė ant rankos - koks kontrastas su jos grožiu veide - subjaurota ranka. - Ko tu šitaip sumenkinai save, kam ta tatuiruotė? - Man gražu. - Tai nėra grožis. Grožis yra tada, kada jis pakylėja dvasią, sukilnina ir sutaurina vidų. - O man gražu. - Tau gražu, nes tavo viduje daug baimės, kuri gimdo žemus virpesius viduje. O tai jau palanki terpė ir virusui kilti, ir ligoms atsirasti. Ir tai ne dėl to, kad išsitatuiravai, o dėl to, kad tu nori tatuiruotis, kad tau gražu natūralų ir švarų kūną suteršti tatuiruote. Būtent tavo tokia vidinė būsena ir atves ligas į tavo vidų. Atsidaryk svetainę urantija.lt ir paskaityk, ten daug informacijos, kuri tau padės. - Neskaitysiu, nenoriu. - Štai, toji baimė ir neleidžia tau susidomėti, kodėl tu gyveni šitoje planetoje. - Man šito nereikia, ir nieko aš neskaitysiu. - Renkiesi tu pati. Kūrėjas sumanė Evoliuciją - o tai paprasta suprasti - kiekviena karta turi palikti naujai kartai geresnį gyvenimą negu gavo iš ankstesnės kartos. - Man tai nereikalinga. Aš nieko neskaitysiu. - Geros tau prekybos braškėmis. Sudie. - Viso gero. - Jos veido grožis išbluko, veide atsirado aštrumo išraiška, tiesiog veido visi raumenys įsitempė, ir jos išorinis grožis išgaravo - vidinis turinys neatitiko išorės, o juk galėjo jis būti ne tik sustiprintas, bet ir sutaurintas papildoma grožio išraiška veide, kada įsivyrauja Kūrėjo Meilės Galia teikiama Palaima. Būsena - gyva - su atrastu savyje Kūrėju. Pati save dvasiškai izoliavo dvasiniame karantine ir savo laisvos valios sprendimu.
Važiuodamas atgal iš turgaus pamačiau jauną juodaodį vyrą, stovintį prie sienos šešėlyje ir valgantį uzbekišką gatvės maistą - šurmą - į blyną įvyniotą daržovių ir mėsos gabaliukų troškinį. Tai karštas patiekalas, pardavinėjamas turguje, ar net šiaip kokiame kioske prie turgaus. Jis populiarus buvusioje Tarybų Sąjungos teritorijoje, ir Vilniaus Kalvarijų turguje ir šalia jo. Pravažiavau pro šį vyrą. Ir viduje pajutau impulsą apsisukti ir sugrįžti prie jo, užšnekinti. Pasisveikinau ir pasiklausiau, ar jis kalba angliškai - Taip, šneku. - atsakė labai švaria literatūrine anglų kalba, ir Londono arba literatūrine tarsena, ne amerikoniška. - Ar galiu tau pateikti vieną klausimą? - Taip. - Kokia yra priežastis visos tos netvarkos Jungtinėse Amerikos Valstijose? - Ką jūs turite omeny? - Turiu minty Juodųjų Gyvybė Svarbi - BLM - demonstracijas, kada nusiaubiamos parduotuvės, sumušami žmonės - vien tik baltieji nei iš šio, nei iš to? - Aš nesu iš Amerikos, bet aš žinau, kodėl taip vyksta. Žmonės yra įskaudinti ir išvarginti rasistinio ir diskriminuojančio elgesio iš baltųjų pusės, ir tai vyksta nuolat ir šiandien. Taip pat jie prisimena savo ankstesnių kartų vergovės kančias. Ir nors dabar tai gali atrodyti, kad toks elgesys yra blogas, bet tolimesnėje perspektyvoje visa tai bus kaip teigiamas postūmis visoje visuomenėje. - Aš tokį oficialų paaiškinimą žinau, tačiau kodėl jie daro nusikaltimus, o policija bijo tam užkirsti kelią, tai nėra šiaip protestai dėl rasinės diskriminacijos, bet atviras ir akivaizdus nusikaltimas, ir kurio negalima niekaip užmaskuoti ar vertinti kaip nors kitaip, o ne nusikaltimu, prisidengus praeities kančiomis ar šios dienos neigiamu požiūriu ir elgesiu juodųjų atžvilgiu. Ar tu pats patyrei savo asmens atžvilgiu kokią nors diskriminaciją? Iš kokios tu šalies? - Aš atvažiavau iš Švedijos, čia studijuoju mediciną. Ir čia, kur yra baltųjų šalis, aš irgi patyriau rasinę diskriminaciją. - O kaip konkrečiai, kur tą patyrei - tarp draugų, tarp pažįstamų, tarp studentų, ar tiesiog kur nors gatvėje? - Taip, gatvėje. Kada einu gatve, man sako jauni nepažįstami - nigeri - mums tai yra didžiulis įžeidimas, nes tai reiškia vergą. O mes nesam vergai, mes esam tokie pat žmonės, kaip baltieji. Yra tokių kalbų, kur žodis - negro - reiškia juodą spalvą, bet būtent tas pavadinimas nigeriu reiškia vergo statusą. O aš nesu vergas. Man tai sukelia skausmą. - Jo kilnių bruožų veidas apsiniaukė, akys už akinių tamsokų stiklų rodė, kad jis tarsi persikėlė į vergovinę praeitį. Jis gyveno ta kančia savo viduje. Mane užplūdo gailestingumo jam banga iš vidaus. - Yra Kūrėjas, kuris neturi jokio kūno, o tai reiškia Jis neturi jokios spalvos išraiškos, ir Savo Meilę Jis išlieja visiems mirtingiesiems, kokios rasės jie bebūtų, be jokių privilegijų, be jokios diskriminacijos, tik reikia atrasti Kūrėją savo viduje, kad pajaustum tą Gyvą Meilę ir Ramybę savo viduje. Meilė yra vienoda visiems, ir jos neįmanoma skirstyti vienokia žmogui, kitokia gamtai, dar kitokia žvėriui, paukščiui. Kada gimsti iš dvasios, tada Meilė iš Kūrėjo apima visą tave ir ji teka iš tavęs visiems. Bet prieš tai būtina atrasti Kūrėją savo viduje. Kūrėjas visiems skleidžia apraminimą, o ne agresiją ir prievartą. Ir tas stiprėjantis chaosas Jungtinėse Valstijose. ir propaguojamas juodųjų rasės yra prieš Kūrėjo Valią ir Evoliuciją. Tai reiškia, kad tie juodieji netiki į Kūrėją. Jie renkasi kerštą baltiesiems ir griovimą, vietoje evoliucinės kūrybos drauge su Kūrėju. - Įdomu, ką jūs aiškinate. Aš esu krikščionis, evangelininkas, aš tikiu į Jėzų. Aš ne tik mediciną studijuoju, bet domiuosi ir filosofija, aš labai noriu daugiau sužinoti ir apie gyvenimą, ir Kūrėją. O kokią religiją išpažįstate jūs? - Aš nesu krikščionis, aš pats įkūriau Gyvąją Šventovę ir Gyvąją Religiją, Jėzaus paprašytas, ir šis prašymas man buvo perteiktas per žmogų. Vedu pamaldas ir Vilniuje, ir antrame dydžiu mieste - Kaune - ir dar viename mažame mieste, o iš tikrųjų net miestelyje. Ir tai yra vienintelė Gyvoji Šventovė visoje planetoje, ir neturinti jokių išorinių ritualų. Aš jam aiškinau ir apie atsivėrimą savais žodžiais Kūrėjui, ir gyvąją maldą iš Širdies. Aiškinau ir apie Kūrėją iš Rojaus Trejybės Trijų Asmenybių, bet apie Visuminę Dievybę AŠ ESU neužsimindamas, nes jam tai būtų buvę per sudėtinga suprasti. Aiškinau ir apie kūrinijos kūrimą, ir apie įvairias apgyvendintas planetas, kuriose gyvena žmonės, ir apie prisikėlimo kelią į Rojų, apie Urantijos Knygos epochinį apreiškimą, apie Jėzaus apreiškimų knygą - Kalbu jums vėl - apie Jėzaus ir jo Partnerės - Dukros Kūrėjos Vietinės Visatos kūrimą ir jos paskleistą Šventąją Dvasią, ir Sūnaus Kūrėjo paskleistą Tiesos Dvasią, aiškinau apie Sūnus Kūrėjus ir Dukras Kūrėjas ir jų veikimą savo sukurtose Vietinėse Visatose, aiškinau, kuo skiriasi Vietinė Visata nuo Vietinės Sistemos, nuo Supervisatos, aiškinau apie Liuciferio-Šėtono maištą prieš Tėvą, apie Kūrėjo fragmentą mūsų prote - Minties Derintoją - atsakinėjau į daug klausimų. Ir visada jis pritardavo mano nuomonei. Klausė, kodėl Kūrėjas negali niekur pajudėti iš Rojaus, kodėl Amžinasis Sūnus nėra tas Jėzus - vienintelis Dievo Sūnus, kaip teigia Naujasis Testamentas?
Jam besiklausant mano aiškinimų, jo vidus atsipalaidavo, kad jis vis įterpdvo, kaip jam tai įdomu išgirsti. Aš jam aiškinau ir apie šios dienos aplinką visame pasaulyje, kur šiuo metu viskas yra apversta aukštyn kojomis iš esmės visose sferose - politikoje, ekonomikoje, šeimoje, mokykloje, visoje švietimo sistemoje, apskritai visuomenėje yra visiškai viskas sujaukta, ir toliau proto degradavimas tik stiprės ir prievarta augs. Ir tokią aplinką sutvarkyti įmanoma tik pradėjus ruošti Dvasinius Mokytojus. Tai - vienintelis kelias. Kitos alternatyvos tiesiog nėra, ir niekada nebuvo. Be Dvasinio Mokytojo Evoliucija neįmanoma. Todėl manoji misija, Kūrėjo man suteikta ruošti Dvasinius Mokytojus visam pasauliui - visoms rasėms visoms tautoms. Tą aš ir pradėjau daryti dar nuo 1994 metų. - Aš kaip tik gimiau tais metais. O kaip jūs ruošiate Dvasinius Mokytojus? - Aš jam pasakojau apie Urantijos Knygos studijas Urantijos grupėje, apie Gyvosios Šventovės įkūrimą, apie urantų mokymąsi sakyti savo mokymus ir melstis savais žodžiais, ir siekiant Kūrėjo atradimo savyje, apie mano sakomus mokymus per gyvąsias pamaldas ir anglų kalba sakomus kur nors miesto gatvėse ir talpinamus YouTube, aš neįvardiju, kas konkrečiai turėtų būti Dvasiniu Mokytoju - tai kiekvieno asmeninis pasirinkimas, bet aš suteikiu visą informaciją, kuri ir yra būtina Dvasiniam Mokytojui, o jau savo vidumi priimamas asmeninis sprendimas - kas ko nori.
Mūsų pokalbis jau tęsėsi daugiau kaip valandą, ir man jau reikėjo važiuoti, todėl aš pats jam pasakiau, kad turiu šį susitikimą užbaigti, nors jis dar būtų noriai klausęsis mano aiškinimų ir toliau. O šis susitikimas gatvėje buvo ne atsitiktinis, bet Kūrėjo organizuotas. Jis manęs paklausė, ar sutikčiau jam pasakyti savo telefono numerį, ir ar galėčiau su juo susitikti dar kartą, nes jis nori daug ką sužinoti. Aš pasakiau, kad galėsiu susitikti dar kartą, ir pasakiau savo telefono numerį ir vardą. Jis užsirašė, dar pasitikslino. Taip pat pasitikslino svetainės adresą ir tuoj pat ją atsidarė telefone. - O koks tavo vardas? - Gabrielis. - Aš net aiktelėjau iš nuostabos - Gabrielis - labai įpareigojantis vardas. Būtent pirmoji asmenybė, kurią sukuria Vietinėje Visatoje Sūnus Kūrėjas ir Dukra Kūrėja yra Ryškioji ir Ryto Žvaigždė, o mūsų Vietinės Visatos Ryškiosios ir Ryto Žvaigždės vardas yra Gabrielis. Būtent jis yra pagrindinis Vietinės Visatos tvarkytojas, o kada Sūnus Kūrėjas išvyksta iš savosios sostinės, Salvingtono, tuomet kaip tik Gabrielis vadovauja Vietinei Visatai drauge su Dukra Kūrėja. Ir Jėzaus įsikūnijimo atveju, kada jis buvo mūsų planetoje, tuo metu Gabrielis ir vadovavo Nebadono Vietinei Visatai.
Štai kodėl šis vardas yra labai prasmingas. Ir tai ne šiaip atsitiktinis dalykas, nes vardus mums duoda irgi ne atsitiktinai, o prasmingai. Aš tikiu, kad ir tu gali tapti savosios rasės didžiu Dvasiniu Mokytoju. - Ačiū jums už tokius žodžius ir palinkėjimus. - Jo akyse buvo, panašu, ašaros - Gėrio.
Ištiesiau jam ranką atsisveikinti, paspaudėme rankas, jis vėl pakartojo, kad norėtų dar kartą susitikti, ir man paskambins dėl konkretaus laiko. - Pasimatysime ir dar kartą. Ramybės tau.
Važiavau namo pakylėtos būsenos, mąsčiau apie susitikimą, ir mintyse vėl sugrįžo mano tarti žodžiai, kad jis gali būti Didžiu Dvasiniu Mokytoju savosios rasės. Aš tuos žodžius ištariau, nors jie nebuvo mano sugalvoti. Tai buvo Kūrėjo žodžiai, ir jam suteikta Žinia. Kaip ją įgyvendins, tai jau priklausys nuo Gabrielio asmeniškų ir nuoširdžių pastangų, kurių potencialą jo viduje aš pajutau didžiulį.
Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.
Algimantas