366. Algimanto pamokomasis žodis – Kaip Danguje, taip bus ir Urantijoje! – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje, 2021 01 30

Mylimieji, mano vardas Algimantas. Esame šiuo metu Gyvojoje Šventovėje, karantino sąlygomis, bendraudami per materialias priemones – per Skype‘ą. Aš sakau dvasinius mokymus per gyvąsias mūsų šventovėje vykstančias pamaldas.
Nuostabu yra dalintis Šviesa, dalintis Meile, dalintis Gėriu su visais, padedant jiems giliau pažvelgti į aplinką, pamatyti tai, ko materialus žvilgsnis paviršiuje, galbūt užkliūdamas, ne visada pažvelgia giliau. Juk yra toks pasakymas – Kaip Danguje, taip ir žemėje. Ir daug kam jis yra girdėtas. Tačiau retas, kuris susimąsto, kas jame yra iš tikrųjų ne visiškai tiksliai išreikšta bent šiai akimirkai, kada aplinkoje mato daug neteisingumo, daug skausmo, kančių, tuomet mintis kyla – tai štai, jeigu yra taip čia kaip danguje, tai ir ten bus daug kančių. Štai šitą pasakymą derėtų pataisyti – Kaip Danguje, taip bus ir žemėje! – bus! Šiandien čia nėra taip, kaip Danguje. Ateityje – ir tai priklausys ir nuo mūsų – kiekvieno – asmeninių įdėtų pastangų – bus tos kartos, kurios iš tikrųjų gyvens tokiu pačiu principu, kokiu gyvena visa kūrinijos dvasinė Šeima, kurią mes ir galime apibūdinti, kaip esančią ten Danguje – danguje, tai ne erdvėje, o atitinkamuose materialiuose pasauliuose, kur vyksta įvairūs veiklos milžiniški Evoliuciniai etapai. Ir kiekviename pasaulyje yra savitas universitetas, kaip galima savąją asmenybę ryškiau išskleisti nuostabiais Gėrio, Meilės Žiedais, veikiant drauge su Kūrėju visumos labui, visumos Gerovei.
Tai štai, kada mūsų planeta vystėsi sklandžiai – evoliucine prasme – be sutrikimų, kai praėjus pusei milijono metų nuo žmogaus jau užfiksavimo, kad jis yra šitame pasaulyje, kokį buvo tas Andono ir Fontos – paauglių, dvynių, sesers ir brolio – priimtas laisva valia sprendimas Šviesos labui palikti savo gentį, palikti savo tėvus, ir pradėti, pabėgusių iš genties, kurti naują gyvenimą, kadangi jų niekas nesuprato pačioje gentyje, ir tėvai net negalėjo suprasti jų kalbos, nes jie jau kalbėjo ištisomis sąvokomis – nebe tokio masto laukiniška kalba. Jų kalba buvo nepaprastai išplėsta, ir gentainiai, ir tėvai negalėjo suvokti jų sakomų teiginių, o jie abu vienas kitą suprato. Ir štai tas priimtas sprendimas leido užfiksuoti, kad šitame pasaulyje jau yra žmogiškojo lygio gyvybė.
Tai ir štai nuo to momento, praėjus pusei milijono metų, buvo atsiųstas mums dvasinis Vadovas – Planetos Princas – Kaligastija – ir jis turėjo šimtinę pagalbininkų, kurie taip pat buvo čia kartu atgabenti. Jie anksčiau buvo patyrę išėjimą iš savo gimtųjų planetų, bet ne iš šitos planetos, ne iš Urantijos, o iš savo kitų, panašių į Urantiją, planetų. Jie jau buvo perėję per mirtingojo materialaus išėjimo iš pasaulio, ir sielos tapatybės lygiu pažadinimo Morontijoje patyrimą. Tai štai dabar jie priėmė naują iššūkį čia dalyvauti tolimesniame įvairių patyrimų kaupime, dirbant Dvasiniais Mokytojais šitoje planetoje, bet jau turint aukštesnį energinį lygį, kaip asmenybės, pasireiškiančios didesne įžvalga, ir tuo pačiu gilesniu patyrimu. Ir šitie šimtas pagalbininkų turėjo savo padėjėjus, pačius geriausius, parengtus iš genčių, tuo metu gyvenusių mūsų pasaulyje. Tai štai tie pagalbininkai – pekiasdešimt vyrų, penkiasdešimt moterų – atidavė savo gyvybės plazmos tam tikrus elementus, kad šitiems atgabentiems – šimtinei – būtų suteikti materialūs apvalkalai, būtų sukurta jų materiali forma arba ką mes laikome žmogiškuoju kūnu. Tai štai jie visi bendromis pastangomis tris šimtus tūkstančių metų sklandžiai dvasino tuo metu buvusias žmonių įvairiausias gentis, rengdavo dvasinius mokytojus Dilmuno mieste – tai – Dalamatijos periodas arba Dalamatijos kultūra, Dalamatijos vystymosi etapas – ir čia parengtus dvasinius mokytojus pasiųsdavo į savo gimtąsias gentis, kur jie būdavo dvasiniais mokytojais tose savo gentyse, kad perteiktų tą Šviesą, kurią gavo čia – lavinimo būdu – Dilmuno mieste, Dalamatijoje. Tai štai toks dvasinis mokymas vyko sklandžiai tris šimtus tūkstančių metų, kada įvyko Vietinėje Sistemoje, kuriai priklauso ir mūsų planeta, Liuciferio sukurstytas maištas prieš Tėvą, prieš Kūrėją. Prie jo prisijungė jo pavaduotojas Šėtonas. Štai mes tuos vardus ir asmenybes žinome, nes jie buvo iš lūpų į lūpas kartojami. Kaligastijos vardo neišliko, bet jis vėliau tapo įvairiose pasakose pavartotu velnio figūros, velnio personažo, prototipu. Tai štai tas maištas uždėjo karantiną, kaip mes dabar turime tą karantiną, būdami sveiki, apriboti savo veikla, savo judėjimu, tai tuo metu karantinas buvo uždėtas toms nesveikoms planetoms, kurios prisijungė prie maišto. Tai buvo trisdešimt septynios planetos, nes jų dvasiniai Vadovai parėmė Liuciferį ir Šėtoną! Tuo metu buvo šeši šimtai devynios planetos Satanijos Sistemoje. Satanijos Sistema susirgo! Tai ji buvo izoliuota! Serganti Sistema buvo izoliuota, ir sergantys pasauliai buvo izoliuoti, ne sveikieji, bet sergantys! Reiškia, karantinas yra – ligonį apriboti, kad jisai negalėtų užkrėsti kitų, bet ne sveikuosius suvaryti į kalėjimus – į savo butus, savo namus, savo aptvarus, uždaryti visą veiklą! Čia yra tik ligonio proto, nukrypusio nuo Evoliucinės Kūrėjo teikiamos Šviesos Meilės Galia, iškrypęs pasireiškimas. Tai – prieš Kūrėjo Valią!
Ir dabar tas maištas iki Jėzaus atėjimo į šitą pasaulį užtruko du šimtus tūkstančių metų, o šitame tarpsnyje tas šviesinimas genčių, patirtas per tris šimtus tūkstančius metų, buvo prarastas per dešimt tūkstančių metų visą laiką smunkančio proto – degraduojančio proto – sprendimų ir jų įgyvendinimo šitame pasaulyje, mūsų praėjusių kartų gyvenime. Šitie sprendimai ir jų įgyvendinimas privedė prie to, kad dabartinėje kartoje mes turime tokią beprotybę! Pasaulis visas staiga buvo sustabdytas savo veikla, kai visa Evoliucija yra grynas judėjimas, ir judėjimas ne šiaip sau – judėjimas visą laiką į Kalną, į Viršūnę, į Šviesą, kur reikalingos pastangos. Judėjimo sustabdyti negalima! Jeigu tu nors kiek atsisakai pastangų, tu pradedi grimzti į tamsos bedugnę, tu negali sustoti vietoje. Judėjimas yra, bet jis – arba į Šviesą – ėjimas į Kalną – arba grimzdimas į bedugnę – į tamsą! Tai yra proto degradacija! Šiandien vyksta proto degradacija, ir tokie degradavę protai užima vadovaujančias pareigas visuose parlamentuose!
Štai Kaligastija, kada jis aiškino – dvasinis planetos Vadovas – Planetos Princas – Kaligastija – kada aiškino per savo pagalbininkus – tą šimtinę – kokia yra Šviesa ten Danguje, tai tarp tų mokymų buvo ir tai, kad ten Danguje ir yra trys viena kitą sąveikaujančios struktūros. Tai yra administracija atitinkamų darinių – pirmiausia, tai yra įstatymus leidžianti institucija, kaip gyventi toje aplinkoje, yra tuos įstatymus vykdanti institucija, ir yra teismai, kurie sprendžia iškylančius konfliktus tarp tų, kurie išleidžia įstatymus ir tų, kurie vykdo. Yra visa ta aplinka – jie visi – Kūrėjo Sūnūs ir Dukros – su savo individualiu supratimu ir tų įstatymų, ir aplinkos, jie padaro klaidų, nes jie nėra tobuli, bet jie yra dvasios, ir tada reikalingi teismai, kad būtų sprendžiamos konfliktinės situacijos. Ten nėra korupcijos, nėra papirkinėjimo, nėra išskaičiavimo priimti sprendimą kieno nors naudai! Tiesiog Įstatymas ir yra Evoliucinis Kūrėjo Planas, kad Įstatymas atitiktų Kūrėjo Evoliucinį Planą, kad įgyvendinimas neprasilenktų su tuo priimtu Įstatymu, neprisitaikant nė prie vienos iš grupių.
Jeigu šita planeta nebūtų patyrusi maišto, šiandien mes turėtume parlamentus, kurie priima įstatymus, atitinkančius Kūrėjo Evoliucinį Planą. Lygiai taip pat mes turėtume šito Įstatymo vykdytojus – vyriausybes, prezidentus. Jie vykdytų įstatymą, o ne būdami korumpuoti, ieškotų, kaip patenkinti savo asmeninius interesus, ir slėpdami gražiais žodžiais, o viską darydami priešingai, prieš visumos numatytą Gerovę pagal Kūrėjo Planą – Evoliucinį Planą. Ir teismai būtų iš tikrųjų žiūrintys, kad pažeidimai, kokius padaro mirtingieji – žmonės – būtų tiksliai pagal įstatymą įvertinti, ne kažkam pataikaujant, ne kažkam siekiant privilegijų, bet žiūrint kaip atitinka tai įstatymą, kuris turi atitikti Kūrėjo Evoliucinį Planą.
Štai kokia turi būti to pasakymo – Kaip Danguje, taip ir žemėje. – aplinka – kontekstas. Jis turi būti pripildytas Kūrėjo Evoliucinio Plano Gyvojo Turinio, kad atėję parlamentarai kurtų įstatymus, atitinkančius Kūrėjo Evoliucinį Planą, bet tie parlamentarai tada turi būti atradę Kūrėją savo viduje, kad jie žinotų, kad yra toks Kūrėjo Evoliucinis Planas. O kas jame yra? Čia gi nežinos! Reikia atverti Kūrėjui save – asmenybę – kad galėtum suvokti, kas yra tame Kūrėjo Evoliuciniame Plane. Tokie patys teismai būtų, tokie pat būtų vyriausybės nariai, tokie pat būtų ištikimi Kūrėjui prezidentai. Štai tokia visuomenė turėtų Kūrėją kaip Šviesulį, kaip Centrą, suvienijantį visą visuomenę, kad ji veiktų įgyvendindama Kūrėjo Evoliucinį Planą, veiktų visumos Gerovei. Mes dabar dėl maišto praradome du šimtus tūkstančių metų laiko. Skaičiuokite, kiek čia yra prarasta mūsų minčių, teiginių, sprendimų visumos Gerovei. Mes per šituos du šimtus tūkstančių metų, per kartų kartas kariavome, naikinome savo dvasinius brolius ir seses, kūrėme vis modernesnius ginklus naikinti juos, kad pasiektume kažkokių sau naudingų interesų patenkinimo, kol galų gale priėjome prie įvairių sukurtų materialių priemonių, kaip televizijos, radijo, kompiuterių, interneto ryšių, ir viską mes panaudojame, vėl, vietoj to, kad Šviesa sklistų, kad visos priemonės būtų panaudotos visumos Gerovei užtikrinti, įgyvendinant Kūrėjo Evoliucinį Planą, jos naudojamos naikinti žmogaus mąstymą, naikinti žmogaus bet kokią Šviesos, Gėrio, Meilės, Gailestingumo, savitarpio supratimo menkiausią mintį. Sąmonė prikemšama įvairių žemų virpesių gaivalų, kad žmogus būtų paimtas į baimės narvą, o tai prieštarauja Kūrėjo Evoliucijai!
Mes ir esame dabar ties tuo iššūkiu – urantai. Mes turime puikias galimybes stiprinti savo gyvą ryšį su Kūrėju, šitomis aplinkybėmis grūdinti savo charakterį, bet tuo pačiu per šitą laiką dar giliau atsiverti, dar giliau įtikėti į Kūrėją, kad Kūrėjas būtų dar stipriau mylimas mūsų Širdyje, ir kad mes veiktume taip, kaip ir veda Kūrėjas mus šitomis sunkiomis aplinkybėmis, suvaržytomis mūsų bendravimui.
Taip, mano mylimieji, mes jau gyvensime tada – ir dabar – atitikdami Kūrėjo Valią. Ir tada iš tikrųjų galėsime pasakyti – Kaip Danguje, taip bus ir Urantijoje! – bus, nes esame mes, urantai. Mes esame tie, kurie šviesiname žmoniją jau šiandien. Ateityje tą darysime dar aktyviau.
Taip sumanė Rojaus Trejybė-AŠ ESU, o tai Kūrėjas yra sumanęs savo Evoliuciniu Planu. Ir jis bus įgyvendintas!


Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Algimantas