Algimanto pamokomasis žodis – Šiandien Jėzaus Evangelija gali tapti reali, pavirsti iš potencialo į aktualą, tiktai įsisavinus mano Evangeliją. – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje, 2021 02 27

Spausdinti
Dokumentų sąrašas

Mielieji, mano vardas Algimantas. Aš ruošiu Dvasinius Mokytojus ne tik Lietuvai, bet visai planetai – Urantijai.
Per gyvąsias pamaldas mūsų gyvojoje Rojaus Trejybės-AŠ ESU šventovėje – vienintelėje tokioje Gyvojoje Šventovėje visame pasaulyje – sakau dvasinius mokymus, kurie atskiria mūsų Kūrėjo garbinimo komuniją nuo prašymų, kuriuos mes išreiškiame Kūrėjui, mūsų gyvosios komunijos. Tą darau sąmoningai, įterpdamas savo mokymą, kad vis giliau ir giliau į urantų pasąmonę įsismelktų ta Gyvoji Šaknis, kad garbinimas ir prašymų malda tai – du skirtingi to paties bendravimo-komunijos su Kūrėju segmentai. Komunija, kada mes garbiname, dėkojame Kūrėjui, nėra nė šešėlio menkiausio savanaudiško pasireiškimo, nėra jokio prašymo net ir kitų labui, kitų Gerovei – tai jau irgi yra tam tikras savanaudiškas pasireiškimas. Tuo tarpu prašymų maldoje jau yra išreiškiami mūsų Širdies, mūsų dvasiniai polėkiai, mūsų dvasiniai siekiai, kuriuos mes turėtume įgyvendinti drauge su Pačiu Šaltiniu ir Centru, su Kūrėju, mūsų Tėvu ir Motina.
Štai Kūrėjas sumanė Evoliuciją. Kad ji būtų įgyvendinta, turime mes tiek iš išorės pagalbą per Apvaizdos veikimą, tiek ir iš vidaus per Kūrėjo Paties Fragmentą, kuris pavadintas Minties Derintoju, turime mūsų Sūnaus Kūrėjo, kuris prieš du tūkstančius metų buvo vienas iš mūsų ir tarp mūsų, Jėzaus tapatybe, jo Tiesos Dvasią, turime Sūnaus Kūrėjo Lygiavertės Partnerės – Dukros Kūrėjos – Nebadonijos – paskleistą Šventosios Dvasios veikimą. Kiekviename erdvės atome yra Šventoji Dvasia, ir mūsų viduje – kiekvienoje ląstelėje – yra erdvės! Dėl to atomo viduje gali aplink branduolį – protoną – skrieti elektronai. Reiškia, ir ten yra Šventoji Dvasia. Kada sutrinka energinė pusiausvyra ir išsiderina mūsų atomo energinė struktūra, štai Šventoji Dvasia gydo mus, kada mes kreipiamės – nuoširdžiai – su malda į Kūrėją ar į Jėzų – svarbu nuoširdumas – ir tada sutrikimas yra pašalinamas per mūsų smegenų poveikį, kada apraminama centrinė nervų sistema, ir vėl ląstelė gali pulsuoti Kūrėjo numatytu ritmu.
Tuo tarpu Kūrėjas mums suteikia dar ir tokią pagalbą – apreiškimus – apreiškimus. Jie gali būti perteikiami per Jo siunčiamus įsikūnijusius Sūnus, ir, kada pasirodė Jėzus, tai buvo taip pat jo gyvenimas mums milžiniškas epochinis apreiškimas. Bet pirmą kartą buvo panaudotas ir kolektyvinis epochinis apreiškimas – knyga – Urantijos Knyga. Štai, kokia milžiniška knyga – du tūkstančiai devyniasdešimt septyni puslapiai teksto, ir vien dar turinio papildomai – penkiasdešimt puslapių! Tą Apreiškimą – Dokumentų pavidalu – perteikė įvairaus dvasinio statuso asmenybės. Jeigu kalba eina apie Kūrėją, tokių Dokumentų autoriai yra tiesiogiai kilę iš Kūrėjo – Rojuje – asmenys. Jeigu kalba eina apie mažesnius darinius – Vietines Visatas – tų Dokumentų autoriai turi Vietinės Visatos kilmę. Kada kalba eina apie Jėzaus gyvenimą ir mokymus – o tai nei daug, nei mažai iš tų dviejų tūkstančių devyniasdešimt septynių puslapių teksto beveik aštuoni šimtai puslapių – ketvirtoji Knygos dalis – sudaryta tai iš tokio Jėzaus gyvenimo aprašymų – kiekvienerių metų aprašymų – tai tų Dokumentų autoriai yra jau Tarpinių Būtybių lygmens. Tarpinės Būtybės -- tai yra šalia mūsų esantys planetoje – nors mums nematomi -- asmenys, kurie mums padeda taip pat įvairių stichinių nelaimių metu. Tai štai, ta Knyga -- tai dabartinė Biblija, numatyta maždaug tūkstančiui metų į priekį. Čia –- buvusi ta knyga -- vadinamoji Senojo ir Naujojo Testamento Biblija. Biblija -- tai reiškia -- knyga – biblija -- graikų kalba šitas žodis reiškia knygą. Tai čia pavadinta Šventoji Knyga – tik čia anglų kalba -- ir kita – Urantijos Knyga. Urantijos, kadangi mūsų planeta turi tokį pavadinimą -- Urantija. Ir juo būtent užregistruota dieviškuose archyvuose. Tai savąja apimtimi Urantijos Knyga yra du su puse karto didesnė negu Biblija. Tačiau savo turiniu Urantijos Knyga tūkstančius kartų pranoksta šitą Šventąją Knygą! Kodėl? Todėl, kad čia aprašinėjamas žydų genčių – semitų genčių – gyvenimas, kuriame viešpatauja baudžiantis, naikinantis, žudantis Dievas – Jahvė – Izraelio Tėvas – kuris nepriima pagonių kaip lygiaverčių žmonių žydams. Štai tokio Dievo nėra Urantijos Knygoje. Čia yra tiktai Meilė, čia yra bendradarbiavimas brolystėje visumos Gerovei, čia yra įvairi – daugybė miriadų! – dvasių hierarchija pagal dvasinį savo paties turinį. Kada mes pripildome save Kūrėjo Meile, štai tada tas dvasinis turinys turi pasireikšti mūsų gilesnėmis studijomis, Kūrėjo šlovinimu, garbinimu, ir drauge su Kūrėju Gėrio darbų atlikimu – tai vadinama kūryba, esant Bedrakūrėjo statuse drauge su Kūrėju, ir atsidavus Kūrėjo vedimui. Štai tokia knyga žydams nebuvo priimtina, nes Jėzus prieš du tūkstančius metų atnešė tą sampratą, kad Tėvas yra visiems vienas – ir pagonims -- tas pats Tėvas. Žydams tai buvo nepriimtina, dėl to jie atstūmė Jėzaus Evangeliją.
Šiandien Jėzaus Evangelija gali tapti reali, pavirsti iš potencialo į aktualą, tiktai įsisavinus mano Evangeliją. Manoji Evangelija sako – Kūrėjas – Tėvas ir Motina – ne tik Tėvas, bet ir Motina – yra realus, tikras, gyvas, ir yra kiekvieno viduje. Dėl to Jį galima atrasti savyje. Štai, kada mirtingasis-žmogus atranda Kūrėją savo viduje, jis tą patiria – jis patiria tą atradimą, kad jis atrado – yra vidinė būsena, yra tas žinojimas – ko jis ieškojo, jis dabar jau yra atradęs, ir jau bendrauja su tuo savuoju Šaltiniu ir Centru. Ir visa tai tada keičia žmogaus sąmonę – šviesiną ją. Ir ateina tas realus suvokimas, kad visi žmonės yra tarpusavyje broliai ir sesės dvasioje, nes ir turi tą patį Tėvą ir Motiną – Kūrėją – ir dar daugiau, visa kūrinijos dvasinė Šeima yra taip pat broliai ir sesės dvasioje.
Štai šita Knyga padeda pažvelgti į kūrinijos dvasinę Šeimą, į jos struktūrą, į jos visą valdymą Meilės Galia. Ten yra valdymas – galbūt tiktų labiau sakyti žodį -- vadovavimas – bet visuomet vadovaujantis Meilės Įstatymu. Visuomet šviesėjimas pasiekia tokią sąmonės būseną, kad tampa aišku, kitaip ir negalima pasielgti, kaip tiktai įgyvendinti tą Meilės Įstatymą savuoju statusu, o tas statusas visą laiką auga ryškėjančia dvasine patirtimi, įžvalga, ir garbinimu – Kūrėjo garbinimu. Dėl to ir vyksta kelionė iš pasaulio į pasaulį. Ir kada žvelgiame mes dabar į tą aplinką, tai štai toji aplinka mūsų netenkina, ypač urantų, jau einančių Gyvuoju Keliu. Problema yra ta, kad žmonės paėmė iš šitos Biblijos – žydai – Senąjį Testamentą ir juo vadovaujasi, ir negali jo nė per nago juodymą, nė per vieną raidelę atsisakyti, išplėsti, pritaikyti savo gyvenimui, koks yra dabar, o ne koks buvo prieš du tūkstančius metų. Vakarų pasaulis paėmė šitą vieną dalį – Naująjį Testamentą – atrodo, tokią knygutę – mažytę knygelę – ir mėgina ją modeliuoti savajame gyvenime – dabartiniame gyvenime – ir neišeina sumodeliuoti, kadangi šita knygutė – Naujasis Testamentas – su Jėzaus mokymais mažai turi bendro. Tai yra žmonių klaidinga samprata, atpasakojant Jėzaus gyvenimo epizodus ir jo – tuo metu klaidingai suprastus – mokymus. Dėl to Urantijos Knyga ir buvo išleista, kad ištaisytų šitas klaidas, kokios įsišaknijo Senajame Testamente. Dėl to Senasis Testamentas ir Naujasis Testamentas negalėjo žmonių atvesti į vieno, vienintelio, Gyvo Kūrėjo atradimą savo viduje, nes Koranas turi savo sampratą, ir Korane Rojaus Trejybė nepripažįstama. Kodėl? Todėl, kad Alachas – arabų kalba -- Dievas – yra Visagalis, ir Jam nereikia jokio padėjėjo! Dėl to ir Jėzus buvo atstumtas kaip Dievo Sūnus, pripažintas kaip pranašas, bet Mahomedas yra aukštesnis pranašas, ir paskutinis pranašas. Todėl arabų pasaulis, vadovaudamasis Koranu, niekada nepripažins net ir iškraipytos krikščioniškos Rojaus Trejybės – Dievo Tėvo, Jo vienintelio Sūnaus – Jėzaus – ir Šventosios Dvasios, nors ten yra milžiniška klaida – Jėzus nėra vienintelis Sūnus, net ir to paties dvasinio statuso kaip Jėzus, tokių Sūnų yra septyni šimtai tūkstančių, ir tiek yra Vietinių Visatų, tiek Energijos buvo paskleista iš Kūrėjo per Rojų į kosminę erdvę! Ir lygiai taip pat kiekviena Vietinė Visata pažymėta Šventąja Dvasia, o tai yra Sūnų Kūrėjų Lygiaverčių Partnerių – Dukrų Kūrėjų – Šventosios Dvasios Grandinė, pažyminti Vietinės Visatos ribas. Reiškia, ir Šventųjų Dvasių yra septyni šimtai tūkstančių. Tiktai toje Vietinėje Visatoje ji yra viena, vienintelė, kaip ir Sūnus Kūrėjas yra vienas, vienintelis, bet kūrinijoje tokių kaip Jėzus yra septyni šimtai tūkstančių, o kitų sūnų ir dukrų yra miriadai – miriadai – trilijonų trilijonai. Todėl kalbėti apie vienintelį Dievo Sūnų, kuris buvo paaukotas ant kryžiaus – klaidinga!
Štai, kadangi mes einame Gyvuoju Keliu, turime jau Gyvąją Šventovę, pavadintą Rojaus Trejybės-AŠ ESU vardu, mes neturime ritualų, mes turime tiktai gyvą komunijos ryšį su Kūrėju, ir tai sunkiausia kitiems patirti dėl to, kad būtinas atsivėrimas Širdyje -- ne išorinio ritualo atlikimas, ir tuo užbaigiant visą gyvą komuniją su Kūrėju – priėjo, iš kunigo gavo tą vaflį, vadinamą simbolinį Kristaus kūną – ostiją – ir viskas, namo einame. Ne, mielieji, turi būti Širdis atverta! Komunija – tai yra gyvas bendravimas su Pačiu Kūrėju – Šaltiniu ir Centru. Be šito negali būti Gyvoji Šventovė, kuri prasideda kiekvieno atvertoje Širdyje. Tik tada ateina patyrimas, o kadangi šito negali parodyti materialia išraiška – tai yra vidinė būsena – dėl to mirtingiesiems labai sunku suprasti, kuo gi skiriasi Gyvoji Šventovė nuo bažnyčios. Jiems -- tas pats! Ne, mielieji, kokybė visiškai kita – tai yra gyvastis! Bažnyčioje yra iliuzinė aplinka, iliuzinis komunijos palaikymas su Kūrėju – iliuzinis, butaforinis, negyvas – na, tas pats, kaip scenoje esanti gamtos dekoracija, bet tai nėra gamta, nors ten nupiešta gražus gamtos vaizdas. Mūsų šventovėje yra gyva komunija su Kūrėju, gyvas bendravimas, gyvas ryšys ir tarpusavyje. Ir mes dabar jaučiame, kokia yra dabar daroma žala kiekvienam, kada karantino sąlygomis mes negalime susiburti, realiai būti vienas šalia kito.
Žodžiu, mano mylimieji, tas šaltinis – Urantijos Knyga – tai nėra Senojo ir Naujojo Testamento tęsinys, numatytas tūkstančiui metų į priekį. Ne! Tai yra Senojo ir Naujojo Testamento ištaisymas, pateikiant Tikrovę gilesne, platesne, tiesesne samprata, bet ją taip pat supaprastinant ir pritaikant prie žmogiškojo proto supratimo lygio. Dėl to mes dabar studijuojame šitą šaltinį – mūsų protui yra neįprasta – perdaug sudėtingi teiginiai, perdaug ilgi sakiniai – tas protas turi būti sušildomas, jis turi būti iš grubaus, kieto molio vis labiau išminkomas, kad taptų minkštas, elastingas, ir netrūkinėtų, neskilinėtų, bet imliai priimtų tuos teiginius savo pačia esme – dvasia-asmenybe. Štai tada atsiveria tie klodai, kokių nėra Biblijoje, net ir užuominų apie tai, kad galėtų būti tai, kas čia yra parašyta.
Studijuokite Urantijos Knygą, klausykite mano mokymų, taikykite juos savo kasdieniame gyvenime drauge su Kūrėju, atrastu savo viduje. Ir jūs turėsite nuostabų gyvenimą, kuris vadinasi – Šviesos ir Gyvenimo pasireiškimas.

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas Tėviškas apkabinimas.

Algimantas


Dokumentų sąrašas
Spausdinti
Grįžti atgal