Visuminės Dievybės AŠ ESU mokymas-atsakymas apie mūsų gilesnį atsivėrimą Kūrėjui, suteiktas gyvojoje šventovėje, Kaune, 2021 07 11

Spausdinti
Dokumentų sąrašas

Algimantas:
Mylimas Tėve, Amžinoji Motina, Begaline Motina, AŠ ESU, aš esu pasirengęs pagarsint Tavąjį atsakymą-mokymą mums visiems, kada klausimą pateikė Astra – Ką mums daryti, ir kaip, kad giliau atsivertume Tau?

Visuminė Dievybė AŠ ESU:


Mano mylimiausi vaikai, Aš esu visų Kūrėjas – Visuminė Dievybė AŠ ESU. Aš džiūgauju matydamas ir girdėdamas jūsų Širdžių kalbą šlovinant Mane, kaip Visumos Kūrėją – kaip Tą, neturintį pradžios ir pabaigos – o žvelgiantį nuo pabaigos, kurios niekada nebus – į pradžią, kurios niekada nebuvo, ji neprasidėjo, nes Aš buvau visą laiką - ir esu, ir būsiu – ir jūs su Manimi išliksite per visą amžinybę! Kaip Man nesidžiaugti matant jus taip nuoširdžiai atveriančius save gyvojoje dvasinėje komunijoje, kolektyviai susibūrus į šį nuostabų, gyvą sambūrį, iš kurio Šviesa sklinda į Mane? Ir jūsų Šviesa neprapuola – kiekvienas jūsų individualus spindulys susipina į nuostabius raštus Šviesos Gamoje, ir apšviečia Manąją kūriniją. Jūsų Širdys yra Man – balzamas! Kada jūs nuoširdžiai kreipiatės į Mane, nesvarbu kokiais žodžiais, kokiomis mintimis, kokia Galia, bet Nuoširdumas išlieka, kada jūsų Širdis trokšta išsakyti save – išsakyti, kai nebėra kam išsakyti. Tai ir yra jūsų gyvas atsivėrimas Man. Man nereikia jūsų įmantrių žodžių, nereikia Man jūsų gilumos teiginių – Man reikia jūsų Tikrojo asmens, kuris galėtų pažvelgti į Mane savo Širdimi. Juk Aš esu viduje – Minties Derintojas sugrąžina visą projekciją ir Man! Aš matau jūsų vidų – matau jūsų tą norą, kada Širdis atverta, panirusi į gyvą būseną – pasinėrusi į Mane – jūsų rimsta protas, ir ima pulsuot Mano suteiktas Šviesos Dieviškasis asmenybės tapatybės amžinasis Protas. Jūs kaip ir kūnui, fizine prasme, turite paskirti laiko mankštinant jį, kad būtų užtikrinta gera kraujotaka, turit taip pat pamaitint materialiu maistu sveikai, kad gautų tas kūnas tinkamo ir Mano virpesiais sukuriamo vitamino, mineralo. Kol jūsų neapvalyta pasąmonė, kuri buvo užteršta per kartų kartas – milijoną metų buvo teršiama, ir toliau tebėra teršiama – jūs negalite patirti Manosios Meilės virpesių Gyvosios Duonos, kurią galėtumėt kąsti, ir tuo pačiu patirti jos skonį, ir Energijos tėkmę jūsų materialiame, išoriniame apvalkale, kurį vadinate žmogaus kūnu. Šitą energinę mitybą – pačią veiksmingiausią – jūs negalite taikyti sau – kol kas – nes jumyse daug yra teršalų – net ir sąmonės lygiu jūs jaučiate nerimą, ir nuo jo negalit pabėgt. O dar jūs turite dabar savo neištikimus Man vedlius, kurie viską daro, kad sujauktų jūsų protą, ir paskandintų žemų energinių virpesių baimės išraiškoje. Todėl jums tokiomis akimirkomis ir reikia išsisakyti Man – tai ir bus jūsų atsivėrimas – išsisakyti tai, kas jums guli ant Širdies. Šitas pasakymas – guli ant Širdies – yra metaforiškas, bet tai, kas jus jaudina, skaudina, liūdina – visos mintys Man yra priimtinos – kuo jūs džiaugiatės. Nors Džiaugsmo jūsų viduje Aš nejuntu – jūs mėginate apsimesti prieš kitus net ir mėgindami nusišypsoti – bet nėra nuoširdžios šypsenos, nes viduje nerimas ir įtampa neleidžia jums būti tikriems savąja tapatybe, kad pasireikštumėte Mano Nuoširdumu. Bet net ir tokioj sujauktoj, ir sumaištį patiriančioje jūsų asmenybės tapatybėje, net ir adresuodami bet kokias intelektualiu lygiu mintis – adresuodami Man, kaip Asmeniam Kūrėjui – jūs jau ir žengiate pirmąjį žingsnį atsivert nuoširdžiai. Tegu jums nepavyksta pajausti Mano teikiamo Ramybės ir Palaimos patyrimo – bet nenutraukite pastangų – būkite išmintingai atkaklūs – nepasiduokite tam, kada jūsų viduje pasireiškiantis materialus ir stipresnis, per kartų kartas baimėje ir žemuose virpesiuose gyvenęs - ir tebegyvenantis - protas, siekia jums sukurti naujas užkardas, kad neitumėte Šviesos kryptimi. Dėl to pastangos nėra jums įprastas vidinis reiškinys. Jūs turite jausti alkį bendravimui su Manimi. Bet šitą alkį gali pajausti tiktai jau vis stiprėjantį daigelį išleidęs Mano jums padovanotos asmenybės Išminties, Šviesos Protas – Kosminės Įžvalgos Protas – Manasis Protas. Todėl tokie, kokie jūs esat, nemenkinkit savęs, bet būkite atkaklūs vėl ir vėl kartodami Man tuos pačius žodžius, tuos pačius teiginius – nebijokit, kad jūs kartojate! Ateis toji akimirka, kada ta jūsų viduje esanti didžiulė užtvanka sugrius, ir Aš jus užliesiu Meilės virpesių potvyniu! Jūs patirsite Mano jums dovanojamą asmenybės pabudimą Meilės Galioje! Tai, ką jūsų Dvasinis Mokytojas – Manasis mylimiausias sūnus Algimantas – jums aiškino apie savąjį gimimą iš dvasios – tas nušvitimas yra Mano Meilės begalinis Potvynis paskandinantis jūsų tapatybę, bet tuo pačiu suteikiantis dar didesnį gyvybingumą – ir tas gyvybingumas pulsuoja Mano energiniais gyvais virpesiais, žadindamas Kosminės Įžvalgos giluminį – Dieviškąjį asmenybės Protą – kad jis stiprėtų ir pojūčiu, ir alkiu išsilieti Man – išsilieti savo Nuoširdumu, ir tuo pačiu patirti – patirti - atsaką iš Manęs tąja Palaimos, Ramybės būsena.
Štai tas ir yra Kelias atsivėrimui! Jis yra paprastais, išsakomais jums kasdieniais žodžiais – jie yra kaip ta rupi druska, suteikianti maistui skonį. Nebijokite tų žodžių, kurie nėra nugludinti kaip deimantai, kad žėrėtų Išmintimi, leiskite ir jūsų viduje esantiems žvyro akmenims, o gal net ir uolų luitams, į kuriuos yra susiformavę per kartų kartas jūsų baimės žemų virpesių teršalai tiek pasąmonėje, tiek sąmonėje, atskilti. Skaldykit jūs savo pastangų didžiuliais dūžiais – tegul ir nedidelį atskelsit nuo to milžiniško jus slegiantį iš vidaus uolos šlaito - stataus, aštraus, kieto – atskelsit nors mažytį uolos gabalėlį, tai jau bus tuo gabalėliu sumažintas tas tamsos ir teršalų uolos milžiniškas šlaitas - kalnas! Bet kuo daugiau jūs dėsite tas pastangas – prabilt savais žodžiais – grubiais, galbūt netašytais, bet išsakytais Man, nukreiptais Man – tuo didesni gabalai ims atskilti nuo tos uolienos, kuri šiandien neaprėpiama jūsų žvilgsniui, ir kurį ir stabdo dėti pastangas nuosekliai kasdien. Nepavyko kasdien, nepergyvenkit, prisiminę, tą pat akimirką išreikškit save Man. Ir žinokit – ateis ta akimirka, kada jūs trokšite vienatvės, kad pabūtumėte su Manimi. Juk Manasis sūnus, jums žinomas Jėzaus iš Nazareto tapatybe, bendraudavo su apaštalais, jis kalbėdavo apie Mane – kalbėdavo, atiduodavo savo Energiją, savo Išmintį, kad būtų geriau, šviesiau apaštalų viduje, kad nurimtų jų baimė, ir jie galėtų atsiverti Man – atsiverti, kaip atsiveria Kristus. Bet to neįmanoma perkelti iš Kristaus į apaštalų Širdį, į jų užtemdytą Šviesos asmenybės Protą, kuris dar nepažadintas – dėl to Kristus ir norėdavo pailsėt nuo apaštalų – išeidavo vienatvėje pabendraut su Manimi – išeidavo atsiduot komunijai, kreipiantis į Mane. Todėl jūs taip pat turite tokią pat Galią, kaip ir Kristus – kiekvieno iš jūsų viduje yra Minties Derintojas – Pats Kūrėjo Kokybės buvimas – jūs esat Bendrakūrėjai su Manimi – reiškia, jūs esat visagaliai, visaišminčiai, nes turite Mane savyje. Ir tas Manasis buvimas turi būt panaudojamas jūsų dabartinėj aplinkoj – ir per visą amžinybę! Jūs turite save, kaip Manąjį orų sūnų arba orią dukrą, iškelti per tą netvirtą, bet nuoširdų, ir visą laiką nuoširdesnį kreipimąsi į Mane – iškelti į orią sūnystę ir dukterystę, kokią teikiu jums Aš. Jūs esat daug vertingesni negu jūs patys save laikote. Aš jus vertinu labiau negu jūs save. Kodėl? Kodėl jūs save nuvertinate? Kodėl jūs atsitraukiate? Aš jus visą laiką akinu žengti dar vieną naują žingsnį be baimės. Kuo daugiau žingsnių padarysite, tuo viduje mažiau liks kliūčių – baimė negali išnykt be pastangų. Jeigu jūs jaučiate, kad jums sunku net ir bendraut su Manimi, kada meldžiatės, prašykite Manęs – prašykite, kad jūs patys atvertumėte save stipriau Man, kad pajaustumėte mažiau baimės, daugiau – Meilės. Nesvarbu, kokiais žodžiais jūs išprašysite, bet jūs gausite, tą gyvą būseną patirsite, o tada galėsite vėl pakartoti kitą kartą – net ir tuos pačius žodžius, bet jūsų vidus jau bus tuo patyrimu sustiprintas – jumyse bus didesnis pasitikėjimas Manimi – ir jūs nebekreipsite tiek, kiek praėjusį kartą kreipėte savo žvilgsnį, kokiais žodžiais, ir kada jums kreiptis į Mane. Kada jūs susiliesite su Manimi, tada jūs ir tampysite Mane už ūsų, kaip kartais jūs girdite ir iš savo Dvasinio Mokytojo. Net ir šiandien, jisai kumštelėjo Man, sakydamas – Pagarbinkime Mane, kol Jis dar Gyvas! Man tai pamalonina, žinokit! Reiškia, jis Manęs nebijo – jis jaučia tą Meilę, ir sako iš Meilės net ir tokį teiginį, kuris neatitinka Tikrovės – jis tą puikiai pats suvokia! Bet jis tą sako su Meile - kaip pajuokavimą, kad sužadintų jūsų šypseną Širdyje, kadangi tai yra žaidimas kontrasto reiškinio.
Todėl - kaip atsiverti, kokiu būdu – nėra svarbu. Man svarbus jūsų nuoširdus noras. Jeigu turit norą, reikia jį išreikšt, įgyvendint. Kaip ir maži vaikai – jie nuoširdžiai ko nors nori, iškart išsako tą norą. Būkite tokie nuoširdūs, kaip vaikai – išreikškite Man visus savo norus – tai ir yra jūsų atsivėrimas visu savo tos akimirkos nuoširdumu. Visi jūsų norai bus patenkinti, kurie atitinka Manąją Valią, nebūtinai tą akimirką – kada Aš ugdau jūsų kantrybę, patenkinsiu jūsų norus, kada tam būsite pribrendę – arba net savoje brandoje pamatysite, kad tas noras net ir nebereikalingas. Aš jus ugdau iš vidaus. Priimkite Manąjį ugdymą savo Nuoširdumu pabendraudami, išsisakydami Man.

Algimantas:
Ačiū Tau, mano mylimas AŠ ESU, už šį atsakymą-mokymą. Ir manoji valia sulieta su Tavąją, kaip ir su Tėvo, Amžinosios Motinos, ir Begalinės Motinos valia. Amen.


Dokumentų sąrašas
Spausdinti
Grįžti atgal