415. Algimanto pamokomasis žodis – Sąmonės mąstymo galios gilinimas, plėtimas, ir pasinėrimas į Patį Kūrėją – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Kaune, 2021 10 03

Mylimieji, mano vardas – Algimantas. Sakau gyvuosius mokymus – dvasinius mokymus – kurie gimsta to mokymo tėkmėje tą pačią akimirką – sakau juos gyvojoje šventovėje – Rojaus Trejybės-AŠ ESU šventovėje. Ir dabar vyksta gyvosios pamaldos – mes pagarbinom Kūrėją Keturiuose Asmenyse – tai ir Visuotinis Tėvas, ir Amžinoji Motina, ir Begalinė Motina, ir Visuminė Dievybė AŠ ESU – Keturi Šaltiniai ir Centrai – Absoliučioje Dvasinėje, Egzistencionalioje Vienovėje. Egzistenciali Asmenybė – tai yra Ta, kuri neturi pradžios. Amžina asmenybė – turi pradžią. Mes esam asmenybės – dvasios – mes gavom asmenybę iš paties Kūrėjo, kaip dovaną, nes Kūrėjas yra Asmenybės Šaltinis. Šiandien, šitame pradiniame pasaulyje, mes turim materialų kūną – materialų-išorinį apvalkalą. Ir šitas išorinis apvalkalas patiria daug kančios, skausmo, ligos, amžių – gimsta, bręsta, ima palaipsniui jau trauktis – sensta – turi palikt šitą pasaulį.
Tai štai, kokias daro klaidingas, aš sakyčiau, nuostatas, žmonės, pripildydami savo sąmonę neteisingais mokymais iš gydytojų, iš įvairių perskaitytų šaltinių, kas susieta su amžiumi. Žiūrėkit, žmogus, kada gyvena kaime, jis yra sveikesnis negu mieste. Aišku, genai turi tam tikro poveikio, bet viską nulemia vidinė būsena, dvasia – asmenybė. Kaime gyvenantis žmogus nežino, kas yra asmenybė, kaip ir miestietis nežino – jis tiesiog turi savų interesų, savų rūpesčių, ir jais gyvena. Bet kaimietis yra stipresnis todėl, kad jis gyvena gamtoje. Miestietis gyvena taip pat planetoje, bet iškreiptoje gamtoje. Toji gamta – sulaužyta, užmūryta, užasfaltuota, jinai pakelta, kaip anksčiau urviniai žmonės būdavo natūraliuose urvuose – kalnuose, olose – dabartiniai civilizuoti – tariamai civilizuoti žmonės – gyvena aukštuminiuose būstuose, vietoj kalnų – natūralių, gamtoje esančių – jie patys tuos kalnus stato – ir tada lipa vienas kitam ant galvos! O kūnas nenumatytas tokiomis aplinkybėmis išsaugot sveikatą! Ir tuo pačiu amžius ateina daug greičiau, kada prasideda iškreiptos ląstelės vytimas – senėjimo procesas – ir tada kančia – kančia tam, kuris viduje mąsto – štai artėja senatvė, ligos – neišvengiama – kadangi visi taip gyvena – sensta, pasiligoja, kenčia – na, kaip nors, kad tik Dievas duotų, kad dar apsitarnaučiau iki paskutinės akimirkos pats, kad nereikėtų kito prašyt pagalbos. - Tai štai, kada gyvena tokia nuostata žmogus, jisai save iškart sendina – ląstelė gauna papildomą stresą! Ji sumanyta Kūrėjo, kad Ramybės, Palaimos būsenoje, ir iš Kūrėjo gaunamos Energijos dėka veiktų šitame pasaulyje, kiek sumanė Kūrėjas – šimtmečius – šimtmečius – vieną, du, tris, keturis, penkis, šešis, septynis – priklausomai nuo to, koks yra to mirtingojo - kaip asmenybės - Indėlis į tą visuminį Kūrėjo sumanytą Evoliucinį Planą, kad šitame pasaulyje būtų palikta geresnė tvarka ateinančiai kartai negu buvo gauta iš ankstesnės kartos. Štai kada tokia būsena gyvena žmogus nuo ryto iki vakaro su Kūrėju – ląstelė pulsuoja Kūrėjo sumanytu Ritmu – štai tada tiktai gali būt šimtmečiams skirtas šitas pavidalas, kuris eikvotų Energiją saikingai – eikvotų taip, kaip Kūrėjas sumanė - ir viduje asmenybė jaustų. Ir apie jokias ligas net minties nebūtų – apie jokią senatvę ir kalbos nebūtų. Senatvė – tai yra tam žmogui, kuris neturi viduje Šviesos – dvasinės Šviesos – o ląstelė sumanyta, kad ji pulsuotų ta dvasine Šviesa – ją teikia Kūrėjas nemokamai! O mūsų dvasiniai broliai ir sesės, šitoje planetoje, linkę viską vertint pinigais – ir sveikatą vertina pinigais. Ir nebėra – nebėra gydytojų – kurie gydytų, yra paslaugų teikėjai! Kokia čia yra paslauga? Gydytojas, tai turi gydyt, pirmiausia, apramindamas žmogaus dvasią, kuri subliuškusi – o subliuškusi dvasia perduoda žemo energinio dažnio virpesius kiekvienai ląstelei – kiekvienai kūno ląstelei. O ką reiškia – ląstelė? Tai yra visa cheminė struktūra – tai yra molekulės, atomai, elektronai – visa tai juda milžiniškais, kosminiais greičiais. Jeigu, įsivaizduokit, elektronas aplink savo branduolį – protoną – skrieja taip, kad iš tos grandinės dar sugeba iššokt, vėl sugrįžt, ir apsisukt aplink tą branduolį dvidešimt aštuonis tūkstančius kartų per sekundę! Dvidešimt aštuoni tūkstančiai kartų per sekundę aplink protoną – apskriet, ir dar iššokt iš grandinės – ir sugrįžt! Štai Kūrėjo kokie yra subtilūs sumanymai, kaip ta ląstelė veikia – nepaprastai aktyviai jinai veikia! Bet žmogus paverčia ją pasyvia – pasyvia – nutoldamas nuo Kūrėjo, nusigręždamas nuo Jo! Ogi viskas yra judėjime – visa Evoliucija judėjime! Štai tas ir elektronas taip greitai juda – toks yra Kūrėjo sumanymas! Ir mes dabar, būdami šitame materialiame pavidale, mes esam asmenybės-dvasios. Dvasia turi reguliuot šitą pavidalą – materiją – ne materija slopint dvasinį budimą, dvasinę asmenybę, kurią žadina Pats Kūrėjas, padovanojęs Savo Dalelę, Savo Dvasią – Minties Derintoją – kiekvieno iš mūsų protui. Reiškia, Jisai žadina, kad mes pabustume dvasia, ir kad pradėtume gyventi Kūrėjo Ritmu!
Labai dažnai aš girdžiu, sako – Aš nesijaučiu pasenęs – sako – Aš Širdyje visąlaik jaunas, arba jauna. - Taip, tai yra atitinkama būsena – ląstelė į tą reaguoja! Bet iš tikrųjų jūs turit apskritai apie amžių negalvot! Jaunas, senas – jūs turit gyvent tą akimirką, ta akimirka – ir Kūrėju gyvent! O Kūrėjas jums sumanęs kiekvienam iššūkius, kad jūs veiktumėt visumos labui, visos kūrinijos labui – žmonija yra maža dalelė – ir tuo pačiu pajausdami per gilesnį atsivėrimą – Kūrėjo vedimą – ir jums teikiamus iššūkius, ir juos priimdami nevengiant. Štai tada tai ląstelei yra malonu – malonu, kad jinai gauna tą Energiją, kokią sumanė Kūrėjas šitam materialiam pavidalui. Ir štai tada būsena yra, mes gi jau sakom – pajuntam tą būseną, esam amžinybėje – šitoj būsenoj taip ir funkcionuoja ta ląstelė, tada stiprėja organizmas – stiprėja! Įsivaizduokit, jis buvo ligotas, nusilpęs – jis ima skleistis, kaip žiedas iš pumpuro, kuris buvo pažeistas prieš tai – bet jis atsigauna – atsigauna – Kūrėjas jį palaisto Meilės Gyvuoju Vandeniu – gyvais aukšto energinio dažnio virpesiais. Ir tai atsiliepia kiekvienai ląstelei, kiekvienam elektronui – kiekvienam! Ir tie iššūkiai yra mums patiems, kaip mes atliekam savo darbus – tuos materialius darbus – kaip ravim daržą, ar glostom tą net ir išravėtą piktžolę? Ji nėra piktžolė! Žiūrėkit, dilgėlė – kokia nuostabi sriuba, o salotos kokios – o varnalėšų kokios skanios salotos – paragaukit – pienės, taigi nuostabus maistas! Bet problema yra ta, kad jos užgožia tuos gėlynus, tai mes tada išravim, kad išsiskleistų tie gėlynai. Bet sunku patikėt, bet tai yra Tiesa – virpesiais jūs galit sudaryt tokius energinius dažnius, kad tas gėles apsaugotumėte, kad jos neužželtų vadinamomis piktžolėmis, ir jums nereikėtų ravėt – virpesiais – tą ravėjimą atlikt per gilesnį atsivėrimą Kūrėjui – energine prasme, jūs galit atlikt tuos pačius darbus, ką dabar manot, kad tiktai fiziniu judesiu galit tą padaryt! Tai yra sąmonės mąstymo Galios – gilinimas, plėtimas, ir pasinėrimas į Patį Kūrėją! Tas susiliejimas dvasioje ir yra toks visuose aspektuose, ir visais aspektais!
Šiandien aš nuvažiavau prie savo statomo namo į Romainius. Trys sienos ištinkuotos, ketvirta dar ne – iki pusės apšiltinta, viršuj neapšiltinta. Garažo karkasinė siena ruošiama, jau ten vertikaliai atramos pastatytos, o dar namo siena toj vietoj neaptinkuota – ir viskas – jau ten nebegali aptinkuot, ir ta šiltinanti medžiaga – atvira – ji be tinko – ir jo jau nebeužkiši, nes iškart yra vertikalus atramos toks balkis. Šitaip negali būt! Padarytas darbas, kuris turi būt padarytas kitaip – taip, kaip reikia tą darbą padaryt! Ir štai, tas, kas mane žavėjo – keturi vyrai – kaip jie tinkuoja! Aš savaitės pradžioj buvau, net fotografavau. Jie kaip braukia sieną su ta brauktuve – plati, toks garsas eina, kaip įjungto kažkokio lėktuvo variklio, sinchroniškai – vienas viršuje ant pastolių, du per vidurį ant pastolių, ir ketvirtas ant žemės apačioje – kaip jie taip sinchroniškai dirba? Judesiai energingi – iš dešinės į kairę – ir kaip sutampa viršutinio su apatiniu ir viduriniais – mane žavėjo – kaip muzika atrodė! Bet kada pamačiau šiandien, nuvažiavęs – smulkmena – bet ta smulkmena vėl charakterizuoja, kad jų viduje yra skubėjimas, bet nėra darbo kokybė užtikrinta – ten gi nesimato, ten jau garažo siena uždengia. - Ne, darbas turi būt padarytas taip, kaip turi būt padarytas – matosi ar nesimato, čia nepasiteisinimas! Ir štai tie žmonės – jie dirba gerai – bet nepadaro smulkmenos, kaip turėtų padaryt, ir jau ląstelė jaučia – ne šitaip Kūrėjas pripildo ją Energija! Ir tie vyrukai sens greičiau – sens, pasiligos – jų viduje kitokia būsena – jie skuba vardan pinigų, kad uždirbtų pinigus. Ne tas motyvas! Turi būt – Meilė, Kūrėjo iškėlimas, išaukštinimas – kad Jis taptų Centru kiekvieno viduje! Štai tada sveikata bus! Bet pirmiausia, turi būt Jisai – Centras – visomis prasmėmis! Jis turi užimt jūsų sąmonę ir pasąmonę, kaip Tas Šviesulys, be kurio jūs negalit ir pirštelio pajudint – nieko!
Aš su dviračiu važinėju daug – į Romainius važiavau, tai jau dabar Vytautas klausia, sako – Kaip į tą kalną tu ten užvažiavai? – Sunkiai – labai sunkiai – užvažiavau, ir jau du kartus buvo mintis – viskas, nebegaliu. Ne, nepasiduok, važiuok iki dar gali! Na, dar, dar – taip lėtai tie metrai sukasi, ir taip sunkiai minasi – dar kuprinė ant viršaus, bet su Kūrėjo pagalba, na, galim sakyt – ne užvažiavau – užropojau – bet nenulipau nuo to dviračio. Tai iš tikrųjų yra iššūkis ir materijai! Ji turi būt fiziškai apkraunama – mankšta, judėjimas – privalu! Sako žmogus – Aš daug dirbu – fiziškai daug dirbu, jau tiek aš prisilakstau darbe. - Taip, bet ten yra tas lakstymas, atitinkamai atliekant atitinkamas funkcijas, tai ir judesiai yra fiksuoti tai funkcijai atlikt – jie tampa, na, kaip atitinkama programa. O reikia mąstyt apie tai, kad šitam kūnui turi būt judėjimas ne funkciją atliekant, bet atgaiva, kaip sumanęs Kūrėjas. Tai štai, reikia tada to judėjimo, tegu ir žingsniu, bet kad būtų tas žingsnis energingas, ir grožėtis ir aplinka – aplinkoj taip pat pasinert – pasinert į Tą Kūrėją, kuris ir tą aplinką yra sumanęs. Ir jeigu jums ta aplinka ne prie Širdies, tada jūsų mintis turi būt nukreipta, o kaip jūs pakeistumėt tai, kas ne prie Širdies, ką jūs suprojektuotumėt, kas čia turėtų būt? Galbūt ir ta gamta turi būt - kuri jau yra užmūryta – štai iš jūsų vidaus turi eit ta būsena! Ko jums stinga, kurkit tą gamtą savyje, kad ta būtų sąmonės būsena – ir ląstelė tada nepatirs tokio streso, įtampos, ir ji dėkos.
Visomis prasmėmis atsiduokit Kūrėjui, ir tada jūs neskaičiuosit metų – sveikata gerės – ir jūs būsit šimtmečius šitoje planetoje, kad įneštumėt prasmingą Indėlį į visumos Gerovę! Apvaizda saugos jus, kaip ir dabar saugo – kiekvieną – kuris ryžtingai veikia visumos Gerovei. Su tuo ir sveikinu!
Kūrėjas yra nuostabus, būkit Jame Širdimi. Amen.

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Algimantas