323. Algimanto netikėtas patyrimo epizodas Žasliuose, įvykęs 2021 metų gruodžio 13-ąją dieną, ir Visuminės Dievybės AŠ ESU mokymas 2021 12 17

Mylimieji, šiandien gruodžio 17-oji − 2021 metai. Nuo lapkričio 30-osios vakaro gyvenu pas Violetą ir Liną Žasliuose - du trečdaliai kelio nuo Vilniaus į Kauną. Tad iki mano būsimųjų namų Romainiuose Kaune liko dar trečdalis. Statybininkai man užkirto kelią pasiekti namus, kaip buvo numatyta pagal kontraktą, nors tikroji priežastis yra politikų primestas prievartinis, ir be jokios priežasties paskelbta karūnos viruso nepaprastai išpūsta pandemija, kuri sutrikdė ir statybininkų darbą - supančiojo statybinių medžiagų tiekimą, pakėlė dideliu laipsniu kainas, sutraukė normalų ir nusistovėjusį bendradarbiavimą tarp įvairių šalių kompanijų, aprūpinant savo produkcija, ir sukėlė baimę tarp gyventojų iki psichozės lygio. Taigi, pakeliui į savo asmeninio Rojaus būsimą buveinę Romainiuose turėjau apsistoti dar Žasliuose − o statybininkai kalba, kad tik apie sausio vidurį gal ir galėčiau pasiekti savo naujuosius namus. Visomis prasmėmis kantrybės išmėginimas.
Žodžiu, dabar patiriu Violetos ir Lino nuoširdumą ir sustiprinimą, bet vis tiek jaučiuosi kaip Leninas tremtyje prie Razlivo. ežero - kas žinot šį epizodą iš istorijos, kaip ji buvo pateikta tarybiniais laikais, tie suprasite, kad pasiilgau veiklos aktyvesniu būdu, ir. aišku, savo nuolatinės gyvenamosios vietos, kurią žinau, mačiau, kurioje buvau, bet dar negyvenu. Taigi, kad galėčiau nors kiek pajudėti, išėjau i Žaslių maisto parduotuve, o jos net dvi yra viena šalia kitos. Abi jos mažos, bet labai neblogą siūlo maisto pasirinkimą - net ukrainietiškų sausainių, kurių ir Vilniuje, ar kitame mieste, labai retai pamatysi, o klasikinių tokių didelių meduolių niekur iki tol nemačiau. Tad ir vieni, ir kiti labai apdairiai ir buvo mano nupirkti, aišku, prieš tai man gavus mano vidinį pritarimą – pirkti ar nepirkti, aišku pirkti ir juos valgyti po nedaug, o ne abejingai juos ignoruoti – juk kažkas stengėsi, kepė, tai negi dabar broliškai jų neparemsi. Aukojuosi vardan Ukrainos.
Išėjus iš parduotuvės iškart atsiduri aikštėje, kurioje eismas ratu, ir esi tarp dviejų perėjimų - vienas maždaug už trisdešimties metrų − į kairę, kitas apylygiai - į dešinę. Buvo Amerikoje toks Huveris, kuris vadovavo Centrinei žvalgybos valdybai, tai jis savo vairuotojui niekada neleisdavo sukti į kairę, važiuojant iš namų į darbą, nes tai kairuoliška ir komunistinė kairė, o jo valdyba kaip tik ir dirbo prieš komunistus, tad buvo ieškomi maršrutai, kaip nuvažiuoti sukant į konservatorių dešinę pusę. Taigi ir man reikėjo rinktis, kur pakrypti – į kairėje esantį perėjimą, ar sukti dešinėn. Pasirinkau centrą − eiti tiesiai per aikštę, kaip jau kelis kartus buvau ėjęs − mašinų važiuoja nedaug, o aš norėjau prieiti prie keturių berniukų, gal 9-10 metu, kurie taip pat perėjo per aikštę prieš mane ir sėdėjo stotelėje visi su kaukėmis. Mane domino jų mąstymas, kodėl jie lauke apsunkina savo kvėpavimą.
Taigi, aikšte nevažiuoja jokia mašina, tad ir einu iškart skersai aikštės. Aikštė viduryje atitverta nuo mašinų vien tik pėstiesiems, tad mašinos važiuoja ratu. Dar kas net ir keista, o ne tik neįprasta – pati aikštė atrodo kaip pasvirusi, nes ten, kur yra parduotuvės, toje aikštės pusėje yra daug žemiau, o toji pusė, kur yra autobusų stotelė, ir miestelio valdžios pastatas – savivaldybė – yra aukščiau, tad eidamas per aikštę link stotelės eini į kalną − toje pačioje aikštėje – tokios aikštės nebuvau dar matęs. Man priėjus prie pat pakraščio prieš pat važiuojamąją aikštės dalį, man iš dešinės, atsirado policijos mašina. Aš sustojau, kad praleisčiau ją pravažiuoti pro mane, bet ji irgi stabtelėjo. Tą aš supratau kaip man mandagiai parodytą ženklą pereiti per gatvę į kitą pusę. Atsidūręs vidury važiuojamosios dalies, pasisukau į policijos mašiną, ir mostelėjau dešine ranka kaip padėkos ženklą. Kada jau buvau ant šaligatvio, išgirdau mašinos signalą −policijos mašina susilygino su manimi, ir per atidarytą langą pakvietė prieiti prie mašinos. Viduje sėdėjo policininkė, keleivio vietoje, ir už vairo − jaunas policininkas. Abiems gal bus po dvidešimt penkerius metus – abu užsidengę veidus kaip tikri plėšikai juodomis kaukėmis. Už vairo policininkas tuoj pradėjo man aiškinti, kad aš išėjau iš parduotuvės – reiškia, jis mane jau sekė, kad žino, iš kur išėjau − ir perėjau per gatvę draudžiamoje vietoje, kai matomumo zonoje buvo pažymėta perėja. − Tokiu savo veiksmu jūs pažeidėte Administracinių nusižengimų kodekso 428 straipsnio 1 dalį, dėl to jums bus paskirta bauda. – patenkintas per kaukę išpyškino žodžius man. − Aš jiems paaiškinau savo motyvą, jog nebuvo nė vienos mašinos, dėl to ir ėjau šitaip per aikštę. Policininkė kažką jam pašnibždėjo – kadangi jie abu su kaukėmis, tai nieko negalėjau išgirsti, ką jie kalbėjo, ir tuomet policininkas ištarė - Kadangi jūs nusižengėte pirmą kartą, tai apsiribosiu įspėjimu, ir baudos neskirsiu. - Mat prieš tai manęs paklausė, ar turiu kokį nors asmenybę parodantį dokumentą, padaviau kortelę, pagal ją kompiuteriu ir patikrino, kad baudų nebuvau gavęs. - Padėkojau už supratingumą ir laukiau, kol man atiduos tapatybės kortelę, nes tuo epizodas juridiškai tapo užbaigtu. Tačiau jis manęs paklausė - Ar jūs pripažįstate, kad padarėte nusižengimą, ir ar gailitės dėl savo nusižengimo. – Pripažįstu, kad nusižengiau pagal Įstatymo raidę. Tačiau kiekvieno įstatymo taikymas numato ir dvasinį požiūrį, ne vien tik raidės. Dėl to dvasiniu požiūriu kategoriškai nesutinku, kad aš nusižengiau, kai aplink nebuvo važiuojančių mašinų, todėl man pavojaus nebuvo, ir aš niekam nebuvau kokia nors kliūtis. – Policininkas tuoj pat susierzino ir tarė – Tai jūs dar ginčijatės, tuomet aš jums surašau administracinio nusižengimo protokolą ir skiriu baudą. – Aš tik jums paaiškinau mano požiūrį į savo veiksmą. Tai yra mano nuomonė. O už nuomonės reiškimą jūs manęs bausti negalite. Taip pat jūs galite pažvelgti irgi plačiau į mano poelgį dvasios požiūriu, nes įstatymo laikymasis vien tik raidės požiūriu nevisada yra tinkamas. Ar jūs vidurnaktį eidamas per gatvę tuščioje vietoje irgi ieškosite pažymėtos perėjos, ar eisite tiesiai per gatvę? – Jis tylėjo ir man nieko neatsakė. Aš toliau tęsiau − Taip pat jūs mane jau nubaudėte įspėjimu, o dabar jūs mane norite nubausti antrą kartą už tai, kad aš turiu savo nuomonę. Ir kaip jūs galėjote anuliuoti savo ankstesnį sprendimą, kada paskyrėte nuobaudą įspėjimą. – Bet jūs ginčijatės ir nesigailite, kad nusižengėte, todėl aš jums skiriu baudą dar ir didesnę, Jeigu būtumėte nesiginčijęs ir pripažinęs, kad gailitės, tuomet bauda būtų 10 eurų. – Aš nesiginčiju, juk pripažinau, kad nusižengiau, žvelgiant pagal raidę, bet vertinant įstatymą dvasiniu požiūriu – važiuojančių mašinų nebuvo, niekam nesudariau jokios kliūties, ir man nebuvo jokio pavojaus – dėl to rimto pažeidimo ir nepadariau. Tuo labiau, kad jūs mane jau nubaudėte įspėjimu, tai to savo sprendimo negalite pakeisti vien tik dėl mano išsakytos nuomonės, kuri paaiškina platesnį įstatymo vertinimą priimant sprendimą. – Įstatymas to nenumato – galima atsakyti tik – taip – arba – ne – kitų variantų nenumatyta. – Bet gi jums duotas protas pačiam mąstyti ir vertinti. – Tai jūs atsakykite tik ar gailitės ar nesigailite? Man reikia užrašyti. – Tačiau tai jau išeina kaip prievartavimas, jeigu aš pripažįstu nusižengimą, bet aplinkybės atskleidžia, jog nusižengimas tomis aplinkybėmis yra visai nereikšmingas, ir jūs mane nubaudėte įspėjimu, o dabar net grasinate padidinta bauda jau už mano nuomonės jums išsakymą. – Čia jau nebeišlaikė policininkė ir prabilo – Bet gi su jumis iš pradžių norėjo pasielgti žmoniškai, o jūs visą laiką ginčijatės. Tai jums ir skiria padidintą baudą, kad nesigailite.− Gerai, aš tada, aišku, renkuosi mažesnę, nors ir antrą bausmę už tą patį nusižengimą, už kurį jau mane ką tik nubaudėte įspėjimu.− Tuomet jau policininkas sako – Tai reiškia, kad jūs gailitės.− Aš pasirenku mažesnę baudą, o rašykite, ką norite.− Rašau, kad pažeidėjas nusižengimą pripažįsta ir gailisi. – Gerai, man svarbu, kad būtų mažesnė bauda, nors ir antra.
Policininkas, nei iš šio, nei iš to, tarė – Užsidėkite kaukę, arba pasitraukite du metrus nuo mašinos. − Aš pasitraukiau nuo mašinos tuos du metrus – apskritai, tuos du metrus laikas įtraukti į lietuvių tautosaką, apdainuoti juos. Anksčiau irgi buvo sakoma – gausi du metrus ir būsi patenkintas – tai reiškė kapo iškastos duobės plotą, dabar gi − atstumą tarp žmonių kaip apsaugą nuo užsikrėtimo Karūnos virusu.
Policininkė užsidarė langą. Stovėjau ir laukiau, kol policininkas surinks protokolo užpildytą formą kompiuteriu ir atspausdins. Ėjo minutės, o jis vis rašė, rašė. Per tą laiką ne kartą vaikai prieidavo prie mašinos, žveldgavo į vidų, jiems buvo smalsu, kas čia apskritai vyksta. Ir visi su kaukėmis, bet man jau buvo dingęs bet koks noras pasišnekėti su šiais vaikais – jau apie dvidešimt minučių aš čia stoviu, o policininkai rimtai – ar tikrai rimtai – vis dar dirba su manimi. O juk kažkas tuo metu gal neprisišaukia policijos pagalbos.
Spausdino policininkė – iš jos spausdintuvo išlindo vienas atspausdintas lapas. Pamaniau, jog turėtų būti du lapai – vienas egzempliorius man, kitas policijai – dėl tokio menkniekio tiek gadinti popieriaus. Bet gi policininkė atspausdino net šešis lapus – po tris lapus policijai ir man. Kad paduotų man lapus policininkas išlipo iš mašinos ir priėjo prie manęs. Visas veidas po juoda kauke – kodėl visi policininkai su juodom kaukėm, gal kad jau purvinos, ne taip matosi, nes juoda kaukių spalva žmones baugina, o policija turi žmones saugoti ir ginti ir jiems padėti, o ne bauginti. Manęs užsidėti kaukę nebeprašė. Jis perskaitė man visą litaniją, kurią jau žinojau mintinai – ir paskyrė 10 eurų baudą, ir pabaigai pasakė – Jeigu nesutinkate, tai sausio 20 dieną vyktų jūsų bylos svarstymas Kaišiadoryse, administracinių nusižengimų komisijoje, jeigu raštu pareikštumėte kokią nors pretenziją.
Pasirašiau, kad pripažįstu padaręs pažeidimą ir gailiuosi dėl jo, o taip pat, kad man buvo išaiškinta visa procedūra, kurią aš jums atpasakojau, o aš viską supratau. Prieš išsiskiriant jis tarė man - jūs esate toks, toks... - nesurado jokio žodžio mane apibūdinti ir nuėjo atgal į mašiną.
Į visą šį patyrimą aš žvelgiau kaip į anekdotą − tarybiniais laikais vertą parodyti satyriniame kino žurnale – Fitilis.
Kada grįžęs papasakojau Violetai – jos veidas rodė ir nuostabą, ir šypseną, ir norą suprasti šitokią nesąmonę. Tokia pati reakcija buvo ir Lino.

Kada vakare atsiguliau ir pagarbinęs Rojaus Trejybę-AŠ ESU paprašiau mokymo-atsakymo – Kokia šito patyrimo prasmė? – sulaukiau AŠ ESU mokymo.

Visuminė Dievybė AŠ ESU:

Tu įžengei į Gyvąjį Kelią jau seniai, žmogiškąja prasme, dėl to tavo nuostatos skiriasi nuo aplinkos, kuri Gyvojo Kelio nepripažįsta ir nieko apie jį nežino. O visos valstybinės institucijos laikosi įstatymo raidės vykdymo, dvasios požiūrio jos nežino. Todėl ir tau, nešančiam Mano Gyvąjį Žodį ir Manąją Šviesą, tenka veikti šitos sistemos sąlygomis ir laikytis jos sukurtų, ir kuriamų taisyklių. Tu turi reikšti savo nuomonę ir išlikti savimi, bet nepažeisti įstatymų. Nėra geras dalykas, jeigu Manieji vaikai, kurie nieko nežino apie Gyvąjį Kelią ir dėl to Gyvuoju Keliu neina, tegu ir iš baimės, dabartinės veikiančios sistemos sumanytų ir priimtų įstatymų laikosi geriau negu tie Mano vaikai, kurie eina Gyvuoju Keliu, nors jie dvasine prasme ir teisūs Manosios Tiesos ir Tikrovės atžvilgiu. Tu, ir kiti Mano vaikai, Gyvajame Kelyje turi būti pirmose gretose, rodydami, kaip laikantis dabartinių sistemos įstatymų vis tiek įmanoma gyventi Manąja Tiesa ir Šviesa. Manieji vaikai, einantys Gyvuoju Keliu, turi visada jausti Ramybę ir Palaimą iš Manęs, o kada jūs priešgyniaujate savo veikimu sistemos taisyklėms, jau tą patį akimirksnį jūsų viduje – pasąmonėje ir sąmonėje – jūsų virpesiai nukrenta į žemesnio dažnio virpesius, ir jūs nebeišsaugote tokios Ramybės, kokia buvo prieš kokį nors jūsų priimtą sprendimą prieštarauti sistemos nurodymui ir tvarkai. O jūs gi Manieji gyvi vaikai – ne iliuziniai – tad ir jauskitės visada su Manimi Ramybėje, ir patirkite vis aukštesnių dažnių virpesių būseną sąmonės lygiu. Pažeidžiate Kelių eismo taisykles, tuoj pat jūsų vidus jaučią didesnę įtampą, jeigu tik aplinkybės jums pademonstruoja papildomą aplinkybę, pavyzdžiui, viršijote greitį vairuodami mašiną, ar net− kaip ir tau atsitiko− ne ten perėjote gatvę, ir netoli pastebėjote policininką ar filmavimo kamerą jau darydami, ar ką tik padarę pažeidimą, tuomet jūsų viduje tuoj pat atsiranda vidinė asmenybės įtampa, nes pasikeičia virpesių dažnis. Būtent tam, kad jūsų vidinė būsena dar labiau nušvistų ir jūsų viduje dar stipriau įsiviešpatautų Manoji Meilė ir Tiesa, jus iškelianti dvasioje virš šitos materijos sistemos tamsos, jūs ir turite visada laikytis įstatymų, ir jausti vis gyvybingesnį gyvą ryšį su Manimi. AŠ nė vieno nemokau įstatymą pažeisti. Jūsų dvasiniai broliai, neinantys Gyvuoju Keliu, įstatymų laikosi iš baimės, kad juos gali nubausti, jiems pažeidus įstatymą, ir nustačius, kad būtent jie pažeidė įstatymą, ir savo viduje jie jaučia nuolatinę įtampą ir nerimą. Būtent dėl šio nerimo jiems reikia didesnio atsipalaidavimo – tiek alkoholio, tiek įvairių pramogų, net ir ekstremalių patyrimų, ir kelionių dėl atsipalaidavimo, o ne dėl gilesnio pažinimo ir patyrimo, kad būtų šviesinamas ir savasis asmuo, ir jo aplinka − visumos Gerovei − nes pasąmoninis nerimas diktuoja nekantrumą ir siekį malonumų patyrimo. AŠ jums šito kelio nesiūlau, AŠ – AŠ ESU – jums siūlau įstatymų laikytis ne iš baimės, o iš Manosios Meilės Galios, kuri nenumato įtampos ir žemėjančio dažnio virpesių būsenos, AŠ jums siūlau tokią kryptį, jog pajaustumėte vidinę būseną, kaip jums viduje gera, kada jūs nepažeidinėjate jokių įstatymų, kada jaučiatės švarus prieš jus mėginančią varžyti iliuzinę sistemą. Jūs esate pajėgūs su Manimi švytėti ir Manimi, ir vis labiau ryškėjančiu Mano atvaizdu savyje, ir šituo patiems mėgautis. Tai yra visiškai skirtingas motyvas, skatinantis jus laikytis įstatymų. Būtent dėl to jūs ir turite laikytis Kelių eismo taisyklių daug atidžiau negu jūsų dvasiniai broliai, neinantys Gyvuoju Keliu, ir ateis toji akimirka, kada jūs mėgausitės, kad jūsų viduje nebekyla tokių vidinių prieštaravimų ir jūs siekiate važiuoti greičiau negu leidžiama, eiti į viešumą be kaukės, kai dabar jus varžo tokie apribojimai, jūsų vidinio pasitenkinimo būseną pažaboja. Jūsų bet koks maištavimas prieš Sistemos tvarką taip pat sudrumsčia ir jūsų asmens vidinį tyrumą, o juk AŠ − AŠ ESU – esu ir Visuminio Tyrumo Šaltinis ir Centras, todėl ir jus Savimi skaistinu, kad būtumėte tyri, ir rodytumėte savuoju gyvenimu, kaip gera būti tyram su Manimi. Manoji Tyrastis yra ne laikantis Manosios Meilės Įstatymo raidės, bet Dvasios – o ši nenumato, kad jūs keltumėte aplinkoje – ir taip jau gyvenančioje baimėje – kitų Manųjų vaikų dar didesnę įtampą jų viduje, kad jų baimė dar labiau padidėtų, kada jie į kiekvieną sutiktą be kaukės žvelgia su nepasitikėjimu, ir baime, jog gali nuo jo pasiekti jį virusas. Jūsų viduje ir yra Manoji Meilės Galia, kad jūs ir kitus sustiprintumėte ir apramintumėte, o ne gniuždytumėte. Manoji Šviesa nenumato nė menkiausio nei maišto prieš kitus, nei baimės padidinimo kitiems.
Būkite taikūs kaip balandžiai ir išmintingi kaip žalčiai – toks buvo ir Manojo Sūnaus Kūrėjo-Jėzaus iš Nazareto mokymas apaštalams prieš du tūkstančius metų, ir jis tinka ir jums šią dieną, ir tiks ir ateityje – visada. Tuo labiau, kai ir Manoji dvasia – Minties Derintojas – yra jumyse – kas gali būti stipresnis už tokius jus su Manimi?

Ačiū Tau, mylimas AŠ ESU, už šį atsakymą-mokymą. Manoji valia sulieta su Tavąja valia, kaip ir su Visuotinio Tėvo, Amžinosios Motinos, ir Begalinės Motinos valia.

Kada buvau parduotuvėje kitą kartą, tai dėvėdamas kaukę nebejaučiau anksčiau patirtos įtampos dėl apsunkinto kvėpavimo, nebuvo ir noro vaikščioti be kaukės, buvo vidinės ramybės būsena. Dėl to jaučiau, kad mano vidus irgi rimsta dėl visų suvaržymų, kuriuos patiria nesiskiepijantys ir neturintys to nelemto patekimo į kavines ir parduotuves pseudopaso.

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.
Algimantas