427. Algimanto pamokomasis žodis – Apvaizdos mums teikiama apsauga yra reali, veikli, kad mes tiktai nepasitrauktume iš šito Kelio – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Žasliuose, 2021 12 04
Mylimieji, esame Gyvajame Kelyje, Gyvojoje Šventovėje. Džiugu, kada yra iš tikrųjų paliudijami patyrimai – paliudijami nuoširdžiu atsivėrimu.
Žmogus – tai yra sukūrimas gyvybės kategorijos, turinčios laisvą valią, Paties Kūrėjo, ir padovanota ta gyvybės kategorija mums, kad mes galėtume patirti, kokia yra Kūrėjo mums teikiama palaiminimo dovana pasireikšti tarp Gėrio ir blogio, pasirenkant Gėrį visada, kokios bebūtų sunkios aplinkybės, kad mes pasirinktume Šviesą, pasirinktume Nuoširdumą, ir mūsų gilesnę Išmintį panaudoti savo žinias, protą visų Gerovei.
Kada aš dabar gavau iš Rusijos laišką, mane iš tikrųjų pamalonino rusas, pradėjęs prieš porą metų skaityti Urantijos Knygą. Dabar surado Kalbu Jums Vėl rusų kalba, skaito šitą knygą. Jau perskaitęs iki pusės, jis panoro kreiptis į mane leidimo, kad galėtų kaip nors šitą knygą įgarsinti ir patalpinti RuTube, nes Rusija tikriausia turi savo alternatyvų tinklą YouTube‘ui. Štai tas žmogus net neperskaitęs dar Kalbu Jums Vėl knygos, pajuto tos knygos Šviesos vertę, kad jis nori įnešti savo indėlį – įskaityti šitą knygą – kaip jis savo laiške atskleidė, kad, sako – Aš manau, kad žodžiu – paprastu žodžiu – yra daug geriau galima pasiekti žmogaus protą negu akimis skaitant ekrane tą tekstą. – Tai štai, tas bendravimas, ir bendradarbiavimas iki tol visiškai nepažįstamiems, o dabar per Apvaizdos suvedimą į bendrą veiklą, štai, atsiranda tarpusavio dvasinis ryšys energiniais virpesiais, ir visa tai reguliuojama Apvaizdos – mums nematomos Apvaizdos – suveda tuos žmones, kurie nuoširdžiai ieško – ieško, patys dar nesuvokdami, ko, bet surado Urantijos Knygą, susipažino su ja – surado! Aš jam parašiau laišką, sakau – Taip, tu gali tą knygą talpinti. – Dar paklausiau, kur jis ją perskaitė – ar materialią knygą, ar kokioje nors svetainėje? Sako – Aš dabar net gerai ir neprisimenu. Kažkur užtikau internete, ir persikėliau į savo archyvą, manydamas, kad kada nors laisvu metu pasiskaitysiu. – Ir dabar jisai skaito, ir jau yra tas noras bendradarbiauti, dėl to jis rašo, prašydamas sutikimo. Ir man iš tikrųjų džiugu, kad Apvaizdos poveikis, suvedant mus su visiškai nepažįstamais žmonėmis iš kitų valstybių, suartina, nes panašūs energiniai virpesiai yra to ruso Širdyje, ir mano Širdyje, ir mūsų – atsivėrusių – visų Širdyje. Dėl to mes galime greičiau tarpusavyje susitarti. Ir smagu, kad visa tai daroma kitų labui, nes jis sako, kad – Aš trokštu, kad ir kiti susipažintų su Kalbu Jums Vėl – šituo Jėzaus apreiškimu. – Tai aš jam ir parašiau, sakau – Yra ir į ispanų kalbą išversta, patalpinta ta knyga rusiškoje svetainėje. – parašiau adresą – Ir mačiau internete – korėjiečių kalba išverstą Kalbu Jums Vėl. – Štai tas siekimas, kad šita žinia sklistų po pasaulį, taip pat Apvaizdos yra reguliuojamas.
Ir man tai buvo įdomus patyrimas. Dabar jau nuo trisdešimtos lapkričio esu pas Violetą ir Liną Žasliuose, kol bus man užbaigtas namas gal sausio pradžioje ar viduryje net. Tai aš jiems labai nuoširdžiai dėkingas – tai irgi impulsai iš Apvaizdos – suteikti pagalbą – ir kada mes jau pervežėme daiktus – intensyviai ten jie buvo vežiojami – pajutau, kad aš neturiu atsarginių mašinos raktelių, neprisimenu, kur aš juos dėjau! – Yra viduje tokia nerimo būsena – na, kur aš padėjau tuos raktelius? Ir Apvaizdos prašau maldoje – tu man padėk surasti juos – Visur jų ieškojau! Ir tuos daiktus tame stalčiuje, kur buvo atsarginiai mašinos rakteliai, tuos daiktus suradau – raktelių nėra! Ir galvoju – na, ką daryti? – Ir porą dienų toks viduje nerimas, kad reikės galbūt užsakyti tą raktelį fabrike, nes čia su čipu tas išmanusis raktelis, kurio net nereikia įstatyti į jokią mašinos užvedimo spynelę. Ir vieną naktį pabundu, galvoju – na, kažkur ... O gal kišenėje atsirado – bliuzono kišenėje – tas raktelis? Nors dešimtis kartų aš jau tikrinau tas kišenes, išverčiau – visur tuščia! Ir taip būdavo skaudu neradus, klausiau – bet gi kodėl čia tuščia, o galėtų būti ten raktelis! – Ir štai, naktį aš įkišu ranką – ten yra raktelis, maišelyje įdėtas! Štai Apvaizda perkėlė iš kitos vietos, kur aš negaliu prisiminti, kur įdėjau, perkėlė į tą daugybę kartų patikrintą bliuzono kišenę. Tai sustiprina! Toks Apvaizdos žaidimas tuo pačiu stiprina ir pasitikėjimą, kad ji – reali, ji veikia, ji saugo, kada mes iš tikrųjų žengiame tuo Dvasiniu Keliu, ir veikiame visumos Gerovei, kada mes patys, negailėdami energijos ir jėgų, tampame vis ryžtingesni, ir juntame vis stipresnį poveikį energiniais virpesiais iš Minties Derintojo, ir jam netrukdom, o atsiduodam.
Štai, Pagalbinės Septynios Proto Dvasios turi didžiausius iššūkius – niekaip nepavyksta užmegzti ryšio su tuo mirtingojo protu šitame pasaulyje, nes jis per daug yra veikiamas tos aplinkos, ir tos baimės! Dėl to jis nepasitiki! Ir būtent Pagalbinėms Proto Dvasioms – septynioms – yra savotiškas iššūkis – kaip prisibelsti, kaip pradėti poveikį, ypač Garbinimo ir Išminties – šeštai ir septintai – Pagalbinei Proto Dvasiai, kad atsivertų dvasinis mąstymas to mirtingojo, kuriam ir skirta planeta, kad būtų šitoje planetoje Šviesos ir Gyvenimo Amžius, kad būtų tarpusavio Brolystė, ir būtų atrastas Kūrėjas savo Širdyje. Štai mes ir turime tokią apsunkinančią aplinką!
Gyvybės Nešėjas viename savo Dokumente pateikė teiginį – Jeigu mes galėtume, turėdami leidimą, per vieną milijoną metų mes galėtume Evoliuciją tiek išaukštinti šitame pasaulyje – per vieną milijoną metų! – bet gi – sako – mes negalime šito laiko dirbtinai sutrumpinti, nes mes paklūstame Aukščiausiųjų Rojaus Valdovų Planams ir Valiai, o Rojuje laiko neegzistuoja, ir dėl to mes turime nuosekliai ir kantriai dirbti. Mes negalime nieko padaryti greičiau negu ta planeta pati nušvinta kiekvienam asmeniškai nušvintant. – Štai mes ir turime tą planetos Gyvąjį Kelią, kada mes galime – kiekvienas – įnešti savo asmeninį indėlį, ir tuo pačiu prisidėti prie visos žmonijos dvasinio nušvitimo.
Kito kelio nebus, pasirinkimo alternatyvos nėra – tiktai Gyvasis Kelias!
Ir mes matome, kiek mes esame šitame Kelyje veiklūs, ryžtingi, drąsūs. Reiškia, mes tiek tą milijoną metų, apie kurį kalbėjo savo Dokumente ir Gyvybės Nešėjas, esantis dabar Urantijoje, tai mes šitą milijoną metų galime atitinkamai ir sutrumpinti per kiekvieno asmeninį indėlį. Bet milijonas metų yra smulkmena, akimirka, o iš tikrųjų, kada mums reikia gyventi šitoje aplinkoje, kur mes skaičiuojame laiką mirtingojo gyvenimo trukme, ir ypač, jeigu yra sunkios aplinkybės, tai kiekviena diena eina kaip ištęstas lažas, pilnas skausmo, ligų, kančios, o dabar dar ir visų apribojimų, ir diskriminavimų. Natūralu, kad toks gyvenimas – nemielas, bet charakteriui glūdinti – labai palankios aplinkybės, ir dėl to yra nuostabus atlygis kiekvienam iš mūsų po prisikėlimo. Yra tas mūsų didžiulis – didžiulis – Kūrėjo Sūnaus arba Dukros pasireiškimas, ir jau su mumis ir Septynios Pagalbinės Proto Dvasios gali veikti daug ryžtingiau, ir tuo pačiu mes esame veiksmingesni šitame Kelyje, ir Apvaizdos mums teikiama apsauga lygiai taip pat yra reali, veikli, kad mes tiktai nepasitrauktume iš šito Kelio, kad mes gyvajame Kelyje vis stipriau pajaustume Kūrėjo Vedimą iš vidaus, ir patys savimi labiau pasitikėtume, ir įneštume šviesesnį indėlį į Kūrėjo Banką, kuriame neprapuola nė vienas virpesys, nė vienas Gėrio darbas, nė vienas Gėrio veiksmas visumos Šviesos Gerovei.
Taip, kad, mano mylimieji, mes esame palaiminti tokiomis aplinkybėmis, nes visuomet renkamės Šviesą, kad ir kokios bebūtų nepalankios išorinės aplinkybės tai Šviesai skleistis. Vis tiek mūsų Šviesa yra – Kūrėjo Šviesa! Ir jos nustelbti nepajėgus niekas! Net ir aštuoni milijardai, tegu bus tamsoje gyvenančių, mūsų dvasinių brolių ir sesių, mes juos nustelbiame! Pirmiausia, savo Širdimi, o tada mūsų gyvenimu. Amen.
Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir man Broliškas-Tėviškas apkabinimas.
Algimantas