428. Algimanto pamokomasis žodis – Mes esame Gyvajame Kelyje, kad rodytume kitiems kryptį – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Žasliuose, 2021 12 11
Mylimieji, mano vardas – Algimantas. Sakau dvasinius mokymus gyvojoje Rojaus Trejybės-AŠ ESU šventovėje, ruošiu Dvasinius Mokytojus, nes be jų mes negalim žengti Evoliuciniu, Kūrėjo sumanytu Keliu, kuris yra Gyvasis Kelias – be ritualų – bet savuoju gyvenimu.
Gyvename pradinį gyvenimą mūsų pirminiame pasaulyje, pavadintame Dieviškuose analuose – Urantija – užregistruotas mūsų pasaulis tokiu pavadinimu. Tą sakau tiems, kurie klauso pirmą kartą. Tie, kurie jau lanko šventovę, patys puikiai patiria, ką reiškia gyventi pradiniame pasaulyje, kai prieš akis amžinybė – visa kelionė į kūrinijos Centrą – Rojų – Kūrėjo Buveinę – ir ypač kada aplinka turi savų reikalavimų Šviesai – tiesiog nori gyventi savo laiptelyje savuoju lygiu, ir nenori jį užleisti ryškesnei Šviesai – nenori užleisti mums, kurie atradome Kūrėją savo viduje – Keturis Rojaus Trejybės-AŠ ESU Asmenis, per Jų Dvasios – Minties Derintojo – buvimą mūsų prote. Štai ta vidinė kova mūsų viduje yra pati esminė – kova, kada mes patiriam aplinkos spaudimą, ir kada mes patys priimame sprendimus, kiek esame ryžtingi žengdami Gyvuoju Keliu savuoju gyvenimu, ir kiek mes save stabdome.
Rojaus Trejybė-AŠ ESU per Minties Derintoją visada mums suteikia daugiau Išminties, kaip tapti ryžtingiems, veikliems, ir veiksmingiems savuoju gyvenimu, ir būtinai Meilės Galia, ir visų Gerovei. Ir kada mums aplinka nepalanki, reikalingas nepaprastas gyvas ryšys su Kūrėju, kad patirtume Ramybę, ir tuo pačiu sustiprinimą – nebijoti išreikšti Tikrovės atitinkamas sampratas, kurias mes jau patyrimu galime paliudyti. Ir tai mums suteikia taip pat didesnio pasitikėjimo – mes ne teiginį perskaitėm, bet mes savuoju patyrimu jį įsisavinam, ir tada teigiame, jau patys žinodami, kokia yra milžiniška patyrimo prasmė, kada tas patyrimas yra nukreiptas visų labui, visų Gerovei. Juk ir dabartinė visa žmonijos civilizacija yra išvystyta To Paties Kūrėjo pasireiškimo mūsų aplinkoje – kada mes priimame patys asmeninį sprendimą, ir tada mes arba pranokstame iki tol egzistavusius ir tebeegzistuojančius įvairius papročius, tradicijas pripildydami ryškesne Šviesa, kada mes pranokstame prietarus, ir atsisakome daugybės prietarų, dar gajų mūsų gyvenime – įvairių religinių švenčių, kurios iš tikrųjų yra įvairūs tabu, kurie sustabarėjo visuomenės gyvenime. Visuomenė juos pripažįsta, nes atsiradusios įvairios struktūros, institucijos iš tikrųjų ir yra įvairių tabu pasireiškimas visuomenėje, kurią taip pat labai smarkiai apriboja religiniai reikalavimai. Ir žmonija, ir kiekvienas savajame krašte, nepajėgus įveikti kolektyvinių, jau susiformavusių, ir tam tikra prasme, kaip akmenyje iškaltų teiginių – jie yra per daug galingi, tvirti, ir įprasminti kolektyvinėje pasąmonėje, ir sąmonėje – įprasminti tiek, kad iš tikrųjų vienas asmuo nepajėgus visomis prasmėmis įveikti visuomenės spaudimą! Pabandykit Lietuvoje pakeisti religinių švenčių, tokių, kaip Visų Šventųjų, arba Vėlinių šventę, arba artėjančią dabar Kalėdų šventę. Visos tos religinės šventės, tradicijos, ritualai neleidžia vystytis Gyvajam Keliui. Gyvasis Kelias nenumato jokių prietarų, jokių ritualų – viskas kyla iš Širdies, kada palaikai gyvo atsivėrimo ryšį su Kūrėju. Jis tave pripildo Šviesa, Jis tau suteikia Išminties, Jis tau atskleidžia, koks turi būti sprendimas kiekvienoje kūrinijos vietoje – kiekvienam – kad jisai pradėtų gyventi visumai, kad neliktų politinių valstybių sienų, kad neliktų susiskaldymo religiniu pagrindu, ir tuo pačiu atsirastų suartėjimas žmonijoje - Brolyste - kada mes atrandame Kūrėją individualiai savyje. Ir būtent Kūrėjas suvienija tarpusavyje žmoniją. Nėra kito kelio, ir niekada nebuvo, nes Kūrėjas nenumato alternatyvos. Jis lieja vieną ir tą vienpusį Kelią – nėra alternatyvos, kad galėtum pasirinkti ir išlikti kūrinijoje prieštaraudamas Tėvo ir Motinos – Kūrėjo – Valiai. Kūrėjo Valia neturi pasirinkimo – Pats Kūrėjas yra Šaltinis ir Centras vienpusiam judėjimui – Meilės, ir Visų Amžinųjų Vertybių – Teisingumo, Tiesos, Gėrio, Grožio, Išminties, Įžvalgos, ryžtingo, tvirto veikimo visų Šviesos labui – visų – ne tiktai žmonijos – visos kūrinijos.
Mums dabar sunku, žvelgiant į aplinką, įsivaizduoti, kad žmonija būtų suvienyta – o žmonija yra aguonos grūdelis. Reiškia, mes turėsime vis daugiau po prisikėlimo veikti ten, kur mus pažadins, to pasaulio labui, kada mūsų dvasinis augimas sustiprės, ir tuo pačiu Įžvalga pagilės, veiksime platesniu mastu – Sistemos labui, Žvaigždyno labui, Vietinės Visatos labui, Supervisatos labui, ir visos kūrinijos labui. Palaipsniui patyrimu mes ir įgyjame tą sugebėjimą aprėpti ne tiktai žvilgsniu, bet atverta Širdimi – virpesiais – vis didesnį kūrinijos plotą. O kada mes bendrausime su iš kitų Supervisatų atvykstančiais mūsų dvasiniais broliais ir sesėmis Rojuje – Kūrėjo Buveinėje – kai įgyvendinsime Kūrėjo mums paskirtą Likimą – pasiekti Jį, ir stovėti betarpiškoje Kūrėjo akivaizdoje, įgyvendinus Jo padovanotą Likimą, ir tapus ištobulintu – tuomet mes bendraudami su kitų Supervisatų atvykusiais į Rojų dvasiniais broliais ir sesėmis, patirsime, kokia yra kitų Supervisatų Tikrovė iš jų pasakojimų. O jeigu mums teks atlikti užduotis, mes aplankysime tas Supervisatas, tuo pačiu patys paliudydami tų teiginių, kuriuos iš pradžių išgirsime iš tų dvasinių brolių – Rojuje – teisingumą, nes nėra nė vieno Kūrėjo ištobulinto sūnaus ar dukros, kurie net per šešėlį Tikrovę mėgintų iškreipti – meluoti, apgaudinėti kitus. Tokia yda seniai jau bus išgyvendinta, kuri šitame, mums pradiniame pasaulyje – kol kas – pasireiškia labai gajai, net ir tiems mūsų dvasiniams broliams ir sesėms, kurie tariamai yra vedliai valstybės dariniams ir visuomenei!
Todėl, įsivaizduokit, mūsų dabartinis Kelias yra iš tikrųjų į Pergalę - su Kūrėju! Ir mes esam jau dabar nugalėtojai, net ir tuo, kad mes turime patirti milžinišką pasipriešinimą iš tamsos. Mums taip pat jau yra Pergalės Šauklys – išankstinis mums suteiktas apdovanojimas - mes atsilaikysime bet kokiu atveju, nes Kūrėjas yra galingesnis už visų žmonijos narių visas sudėtas ydas draugėn! Mūsų Šviesa yra gyva, mūsų Pergalė yra - pirmiausia prieš save - kad mes esame Gyvajame Kelyje, nepaisant to spaudimo, kurį patiriame savo šeimoje, savo giminėje, savo darbe, savo aplinkoje, net ir gatvėje, parduotuvėje - kur bebūtume. Išliekame šitame Kelyje. Reiškia, mes esame ištikimi Kūrėjui, reiškia, mes esame savimi, kokį sumanė Kūrėjas kaip Savąjį atvaizdą. Ir tuo pačiu mumyse tirpsta ydos, mumyse tirpsta baimė, auga ryžtas, auga dar didesnis troškimas pasireikšti Kūrėjo Amžinosiomis Charakterio Savybėmis ir Vertybėmis, jas puoselėjant ir skleidžiant kitiems.
Štai kodėl mes esame Gyvajame Kelyje – kad rodytume kitiems kryptį! Žodis jiems yra teorija, o mūsų gyvenimas – akivaizdus pavyzdys – kada Ramybė yra net ir audringoje aplinkoje, kada Dvasia pranoksta materiją. Ir Dvasia tada diktuoja ir tą atsilaikymą prieš spaudimą, ir paties kūno stabilumą, sveikatingumą, veiklumą, o asmenybė, suliejusi save su Kūrėju – Šaltiniu ir Centru – tampa įžvalgi, išmintinga, ir visada atsidavusi Kūrėjo vedimui iš vidaus. Ir nieko mums daugiau nereikia savęs nei varžyti, nei siekti, kokių nors išankstinių planų sukūrimo – viskas yra Kūrėjo sumanyta ir suteikta jau mums, tereikia tiktai pajausti visa tai, patirti, ir tuo pačiu gyventi – gyventi – Kūrėjo Ritmu. Amen.
Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.
Algimantas