Rojaus Trejybės Trečiojo Asmens Begalinės Dvasios-Kūrinijos Motinos-Sesės mokymas apie šventes, 2008 07 04

Spausdinti
Dokumentų sąrašas

Rojaus Trejybės Trečiojo Asmens, Begalinės Dvasios-Kūrinijos Motinos-Sesės mokymas apie šventes.

 

Algimantas:

Mylima Begaline Dvasia-Kūrinijos Motina-Sese, aš garbinu Tave, kaip garbinu Tėvą ir Amžinąjį Sūnų, nes manoji siela trokšte trokšta patyrimo su jumis visais trimis savo atsivėrimu jums ir bendravimu su jumis. Aš garbinu ir Tave, ir Tėvą, ir Amžinąjį Sūnų-Kūrnijos Motiną-Brolį iš meilės, ir laisva valia, gauta iš Tėvo. 

Aš trokštu dabar bendrauti su jumis trimis, o šiuo metu su Tavimi, mylima Begaline Dvasia-Kūrinijos Motina-Sese.

Aš trokštu Tavojo paaiškinimo, ko vertos yra mūsų šventės, kurias švenčia visa valstybė, kada nedirba visa tauta? Ar reikalingos tokios šventės, kurios išmuša žmones iš natūralaus darbo ir gyvenimo ritmo? Kiek jos yra naudingos, ar reikšmingos, ar priešingai žalingos tautai, tik ji gal šito nejaučia?

Aš trokštu Tavojo mokymo šita tema, kad jį būtų galima perteikti ir kitiems mano sielos broliams ir sesėms, kad ir jie pamąstytų.

-------------------------------------------------

Begalinė Dvasia-Kūrinijos Motina-Sesė:


Mano mylimas sūnau ir broli, ačiū tau už tavo meilę ir drąsą, kad neši savo sielos broliams tiesos ir meilės žodį, gaunamą iš Manęs ar Tėvo, ar Amžinojo Sūnaus. Tegu ir šis Mano mokymas suteikia tau daugiau stiprybės ir šviesos šitame kelyje, kuris yra skirtas tau, šviečiant savo sielos brolius ir seses, kuriems dar sunku patikėti, kad tu bendrauji su Manimi ir su kitais Rojaus Trejybės Asmenimis-Dievais.

 

Jūsų šventės yra vien tik jūsų susitarimas, kuris neturi nieko bendro su mūsų dieviškąja jums suteikiama šviesa – atsiverkite mums, per savo sielos atsivėrimą Tėvo dvasiai, esančiai jūsų viduje, ir tik šitas atsivėrimas yra mums tikroji jūsų gimimo šventė, kada jūs pradedate patirti, kad tikroji šventė prasideda jūsų pačių viduje per gėrio ir meilės akimirką, per nuoširdumą, per palaimą.

 

Juk ir jūsų sugalvotos išorinės šventės yra tam, kad jūs pajaustumėte kitokią aplinką, kuri būna papuošta, padailinta, kad jūsų žvilgsniui ji būtų malonesnė, kad ji pradžiugintų ir kitus. Jūs pasikviečiate ir draugų, susėdate prie bendro stalo ir vieni kitiems sakote gražių žodžių, kurių šiaip įprastoje darbo aplinkoje nedrįstate pasakyti.

Tuo tarpu šventės metu laikote juos tinkamus, Dėl to ir jūsų sugalvoti tostai tampa iškilmingi, pakylėti, pripildyti aukštesnio polėkio. Ir jus tai pradžiugina, suartina, ir jūs pajuntate, kad jus tai suvienija kaip vienos ar kitos valstybės piliečius, kurie nori savo valstybei didesnio gėrio ir grožio, kad jis patrauktų ir kitų valstybių piliečių akį.

 

Lygiai taip pat elgiasi ir kitų valstybių piliečiai švęsdami savo valstybės šventes. Jos visose valstybėse turi tą patį tikslą – suteikti didesnį iškilmingumą kadienybei mėginant atkreipti piliečių dėmesį į valstybės, kaip atskiro teritorinio ir kalbinio darinio egzistavimą tam tikru metu ir tam tikromis sąlygomis.

 

Tačiau apgailėtina yra jūsų padėtis, kada po tokių pakylėtų tostų ir švenčių jūs vėl sugrįžtate į savo kasdienę buitį ir darbus, ir vėl pakylėtos mintys susmunka, o siekiai atrodo vėl neįveikiami iki kitų eilinių švenčių.

Taip ir ritatės į nuokalnę, per šventęs šiek tiek pakeldami galvas ir mintis aukštyn į jus apjungiančius ir suvienijančius, nors ir neplačius horizontus, bet po švenčių pajuntate nuosmūkį ir dar didesnę kančią, kad aplinka iš tikrųjų ne tokia, kokios siekėte per šventes.

 

Šventes jūs turite įprasminti savo sielos atvėrimu Tėvui, Amžinajam Sūnui, ir Man. Tik tada patirsite, kad jos turi giluminę reikšmę jūsų kasdieniam prasmingam darbui, kuris ir pradės atitikti jūsų šventines nuotaikas, kurios buvo tokios pakylėtos, nes suteikė jums išsilaisvinimą iš išorinės kasdienybės. Atsivėrę mums savo siela, patys patirsite, kad išorinė kasdienybė, kuri iki tol atrodė monotoniška ir varginanti, buvo netikėtai nuspalvinta įvairiomis šventinėmis spalvomis sielos viduje. Jūsų protas pradėjo matyti savojo kasdienio gyvenimo ir veiksmų prasmingumą tik ten, kur veiksmai atneša gėrį ir naudą visumai, o ne tik išimtinai asmeniškai jums.

Ir tik tada jūsų gyva siela pradėjo pastebėti, kad vis labiau ir labiau kasdienis darbas tampa prasmingas, kada atitinka mūsų valią – Tėvo, Amžinojo Sūnaus, ir Mano – ir tada siela pajunta, kad ji tikrai jaučia šventę savyje, kada daro gėrį kitiems, kitų labui. Tai gyvas pojūtis, ne susigalvotas. Juk net ir jūsų daina yra tokia, “…džiaukis sese, mano sieloj šiandien šventė…”

 

Todėl jūsų gyvenimas taps ištisa švente, kada jūs patys savo visa siela patirsite meilės virpesius iš Tėvo ir šitie virpesiai, būdami gyvi, jaudins jūsų atsivėrusią sielą iš vidaus, ir ji gyvens ir dirbs palaimos ritmu.

Ir tuomet tokių atsivėrusių žmonių sielos trokšte trokš organizuoti tokias šventes, kurių metu lietųsi ne alus ar vynas, ar dar net baisesni jūsų sielai alkoholiniai gėrimai ar net narkotikų vartojimas, bet jūs svaiginsitės iš mūsų jums pritekančia per atsivėrusias sielas tikrąja apsvaigimo palaima, kuri jūsų protą išvalo nuo nereikalingų teršalų ir jis tampa skaidrus ir skvarbus, o ne apsinešęs alkoholio ar narkotikų apnašomis, kurios griauna jūsų asmenybės pasireiškimą, koks yra numatytas Tėvo, drauge su Amžinojo Sūnaus ir Mano pritarimu.

Ir tik tada jūsų šventės taps prasmingos ne išorinių renginių pramogomis, bet vidine meile ir palaima, kuri iš jūsų sklis į aplinką kiekvienam ir iš kiekvieno. Ir tuomet jūs patys trokšte trokšite garbinti Mus visi kolektyviai. Tuomet jūsų šventė išsilies į jūsų sielų susiliejimą nuoširdžiame Mūsų garbinime, kuris dar labiau skaistins jūsų protą ir valys jūsų sielą, kad ji dar daugiau atsiskleistų meilės ir gėrio darbais kasdienybės aplinkoje visų labui.

 

Šventė yra ne tai, ką jūs sugalvojate sau ar savo tautai, bet tai, ką jūs darote Mums iš meilė Mums, nes Mes jums atiduodame viską, kad tik sukurtume jums visiems ir kiekvienam jūsų vidinę sielos šventę – gyvą meilės tarpusavio ryšį vienų su kitais ir su Mumis.

-----------

Algimantas:

Ačiū Tau, mylima Begaline Dvasia-Kūrinijos Motina-Sese, už tokį nuostabų mokymą. Aš myliu Tave, ir trokštu nešti Tavo meilę ir šviesą visiems, kaip ir Tėvo ir Amžinojo Sūnaus meilę ir šviesą. Manoji valia, kad būtų Tavoji valai. Amen. 

--------------------------------------------------------------------------------

2008 07 04                                                                                 11.10

Telydi jus ramybė.

Su broliška meile,

Algimantas


Dokumentų sąrašas
Spausdinti
Grįžti atgal