539. Algimanto pamokomasis žodis – Jie yra – Keturi Šaltiniai ir Centrai! – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Romainiuose, 2023 05 06

Mylimieji, mano vardas Algimantas. Aš ruošiu Dvasinius mokytojus visai planetai, sakau mokymus anglų kalba bet kur, kur man patinka, lietuviškai sakau Gyvojoje Šventovėje, turinčioje Kūrėjo Vardą, Rojaus Trejybės-Aš esu gyvojoje šventovėje.
Kas yra Kūrėjas? Mes tą sakome vadindami Kūrėją Keturiose Asmenybėse – Rojaus Trejybės Trys Asmenys ir Visuminis Asmuo AŠ ESU – kada rašome, rašome vien didžiosiomis raidėmis – AŠ ESU – kad atskirtume, kai mes mėginame apibūdinti mūsų kur nors buvimą – aš esu Lietuvoje. AŠ ESU yra Visuminė Dievybė, bet visos Trys ir Rojaus Trejybės Asmenybės taip pat neturi pradžios. Šie Keturi Asmenys yra Egzistencialūs – be pradžios. Jie yra – Keturi Šaltiniai ir Centrai! Ir mes per Gyvąsias pamaldas – o jos ir yra Gyvosios, kadangi atsiveria mūsų vidus, mūsų Širdis, ritualų nėra, yra Širdies komunija, bendravimas su Kūrėju – štai ir dabar, vykstant Gyvosioms pamaldoms, kada mes esame prisijungę per Skype’ą, aš girdžiu garbinant Kūrėją, kaip urantai išreiškia nuostabias savo mintis, vadindami pačia ryškiausia Šviesa, vadindami Kūrėją – Tėvą ir Motiną – Šaltiniu ir Centru, ir tai yra pats giliausias apibūdinimas, ir tuo pačiu teisingiausias, tikroviškiausias. Ta samprata, kuri apima šeimos įvairių asmenų tarpusavio ryšius, giminingumo ryšius, sakykime, tarp tėvo ir vaikų, tarp motinos ir vaikų, tarp tėvų tarpusavyje, tai yra būdinga pačiam žemiausiam statusui Kūrėjo Sūnų, tai yra būtent yra sūnūs ir dukros, kurie turi pradžią, kaip Ribiniai, ir dar skirtingo statuso. Štai mes turime materialų apvalkalą, nors esame viduje dvasinės asmenybės, bet ta pradžia kaip materialaus mūsų kūno, kurį mes vadiname žmogaus kūnu, rodo patį žemiausią kūrinijos asmens statusą, ne patį menkiausią, tarp kitko, tai yra – didingiausias statusas, bet pats žemiausias ta prasme, kad jis prasideda nuo materijos. Ir, natūralu, tose planetose, o jų nei daug, nei mažai – septyni trilijonai, ir jose visose gyvena mirtingieji, tie, kurie patiria išėjimą iš materijos, ką žmogus bent jau mūsų pasaulyje pavadina mirtimi. Ir štai po prisikėlimo aukštesniu energiniu išoriniu apvalkalu – sielos tapatybe – tai tas apvalkalas yra protinės energijos pasireiškimas. Apvalkalą suteikia atitinkamo statuso Kūrėjo Vaikai, kurie gali manipuliuoti energiją, ne transformuoti ir sukurti reikalingą išorinį apvalkalą. Po prisikėlimo jau bus mūsų išplėstas požiūris, aišku, ne iš karto, bet palaipsniui plės mūsų požiūrį į aplinką ir tuo pačiu į Kūrėją, bet vis tiek tai yra dar žemas statusas. Juk mirtis mums nieko nesuteikia, išskyrus išėjimo iš šito pasaulio patyrimą. Tuo tarpu akiračio ir mūsų dvasios neišplečia, įtikėjimo nepastiprina, nepagilina, kad patyrimu ką nors paliudytume, išskyrus tą patyrimą, kad mes esame kitame pasaulyje, su kuriuo mus supažindina. Reiškia, mūsų tos atsineštos sampratos apie Kūrėją, kaip apie Tėvą – o mes jau dabar išplėtę esame, kad tai yra ne tik Tėvas, bet ir Motina – Amžinoji Motina – Antrasis Rojaus Trejybės Šaltinis ir Centras – Trečiasis Šaltinis ir Centras – Begalinė Motina – tai tas sampratas mes atnešime į aplinką, ir mokysime aplinką garbinti Kūrėją, kaip mes čia įgysime tų įgūdžių kreipdamiesi į Kūrėją. Dabar mes kreipiamės kaip į Tėvą, dažniausiai kaip į Tėvą, dažnai jau pradedame kreiptis ir kaip į Motiną, taip pat apibūdiname juos kaip Šaltinius ir Centrus. Kada mes pereisime visą morontinį etapą, tai yra keisdami sielos tapatybės energinį apvalkalą nei daug, nei mažai apie penkis šimtus septyniasdešimt skirtingų formų, kurios atitiktų mūsų dvasinį turinį, asmenybės tą brandumą, Šviesos sampratų sklaidą iš mūsų vidaus į aplinką, ir tuo pačiu mūsų bendro ryšio su Kūrėju paliudijimą – paliudijimą, kad mes irgi žengiame gilindami ir įtikėjimą į Kūrėją, pasitikėjimą Juo, ir savimi. Tai labai svarbu – pasitikėjimas ir savimi! Ir ateis ta akimirka, kada mes vis labiau tolsime nuo tų šeimos sampratų ir tų šeimai egzistuojančių tarpusavio giminingumo ryšio – tėvo, motinos – ir vis stipriau įsišaknys mumyse, arba įsiviešpataus mumyse, Šaltinio ir Centro sampratos. Tik įsivaizduokite, tėvas ir motina, suprantama, toje šeimoje, kur yra Meilės kupini santykiai, savitarpio supratimas, pagarba, vaikų charakterio ugdymas, todėl turi būti dvasiniai vedliai, kad jie reguliuotų – reguliuotų – visuomenę, reiškia, turi išmanyti dvasinius dalykus prezidentas, parlamento nariai, ministrai, vyriausybės nariai. Be šito visuomenė yra pasmerkta! Aš sakau tai rimtai, žinodamas, kad be dvasinių vedlių visuomenė yra pasmerkta!
Aš ką tik buvau įjungęs YouTube‘ą, žiūrėjau Rusijos televizijos kanalo – Pirmojo kanalo – laidą – Поле Чудес – Stebuklų Laukas. Tie, kurie matėte šitą laidą – ji pramoginė laida, reikia spėti įvairias raides, kad galėtum atspėti, koks yra užduotyje pateiktas žodis, tai tada yra atitinkami prizai. Žinote, mane šiandien nustebino ta laida, bet maloniai nustebino. Ji buvo skirta Šiaurės Osetijai – ideologija tai yra labai menkas dalykas arba prastas dalykas – ji buvo skirta Osetijos prisijungimui arba Šiaurės Osetijos autonomijai, kuriai kitais metais sueina šimtas metų – autonomijai – reiškia, turėtų būti suprantama, kad jie turi daug didesnę savivaldos teisę negu kiti Rusijos dariniai. Bet, kas mane pamalonino? Buvo pakviesta iš Šiaurės Osetijos daug žmonių į studiją, ir štai vyresnio amžiaus žmonės Šiaurės Osetijoje, kaip ir apskritai Kaukaze, yra didžiulėje pagarboje. Jie net vadinami aksakalais, išminčiais, ir yra tų išminčių atitinkami sambūriai, ir jų sprendimai turi poveikio visuomenės vystymuisi, visuomenės raidai, o jų išmintis per kartų kartas sukaupta. Ir buvo nuostabu girdėti nuo scenos gyvą, jų kalba tariamą maldą – vertimas eina apačioje – malda, kuri buvo garsiai ištarta, o žiūri šitą laidą labai daug žmonių – milijonai – ir šita malda pasiekia milijonus Širdžių! O tada maži vaikai – maži – sakykime, galbūt jau mokyklinio, pradinuko, amžiaus, o gal net ir dar kai kurie mažesni – tai viena mergaitė atnešė ir padovanojo vedėjui, labai populiariam vedėjui, savo rankom išaustą vilnonį kilimėlį. Jame yra Osetijos bokštas. Jis – simbolinis, turi didžiulę prasmę pačiai Šiaurės Osetijai. Nuostabus kilimėlis! Ir dar nuostabesnis paaiškinimas, sako – Ta tradicija austi eina tūkstantmetį, per kartų kartas, ir mes savo vaikus mokome amatų. – Mažylius, dar nemokančius skaityti, jau moko amatų! Ir štai jų kūryba pasireiškia tokiu būdu – atsiranda nuostabus kilimėlis, kai vaikas, galbūt eina į pirmą klasę, o galbūt dar ir neina mergaitė. Štai kokia charakterio lavinimo terpė! Malda! Žmonės, sukaupę gilų patyrimą, jie nenubraukiami, o jie pagarboje ir turi savo balsą, ir tada yra visuomenėje darna – darna – nes ir Kūrėjas yra toje visuomenėje nuo pat mažylių, nuo pat kūdikystės. Ko aš, pavyzdžiui, pasigendu savo aplinkoje. Tai štai, kai mes augame įtikėjimu, tada dvasingėja mūsų asmenybė, o iš tikrųjų tai atskleidžia jau Kūrėjo mums suteiktus potencialus aktualais. Tie potencialai tai yra – Kūrėjo Charakterio savybės, jau kaip Šaltinio ir Centro.
Kada mes kalbame apie giminingumo ryšius jau šeimos samprata, taip, tėvas ir motina suteikia gyvastį, iš jų gimsta kūdikiai, bet Šaltinis ir Centras daugiau yra negu Savo Sūnų ir Dukrų visoje kūrinijoje Kūrėjas. Iš Jo gi yra visos savybės, Amžinosios Vertybės – Tiesa, Teisingumas, Gėris, Meilė, Gailestingumas. Tėvo savybės, kada Jisai jas atskleidžia Saviesiems Vaikams – ar Motinos, dar kai kas dabar papildo – tos savybės atskleidžiamos vaikams, bet tėvai nėra šitų savybių šaltinis. Tuo tarpu mūsų Rojaus Tėvai, kaip mes Juos pavadiname, iš tikrųjų būdami ir Šaltiniai ir Centrai iš Savęs sukuria viską!
Šiandien aš išgirdau per maldą – garbinimo maldą – nuostabią sampratą, sako – Tu esi Šviesų Šviesa, Tu esi Šviesos Šaltinis! – iš tikrųjų taip ir yra. Visa Šviesa sklinda iš Šaltinio! Jau tada samprata Tėvo ir Motinos nutolsta, ji nublanksta. Šaltinis! Juk ir mes turime dainų apie šaltinėlį! Dabar jau tik niekas nebedainuoja tokių, bet tai yra ne mūsų, sakykime, kaltė, kad niekas nedainuoja apie šaltinėlį – degradavo kartos, nuo tos kartos, kuri dainuodavo apie šaltinėlį. Reiškia, kažkas tai turėjo iš pradžių sukurti tekstą, kitas pritaikyti muziką, ir taip atsiranda liaudiškas dainavimas. Ir štai šaltinėlis yra tai, kas iš tikrųjų pamalonina ir žmogų, nes gaiva iš jo sklinda, tu gali atsigaivinti ta trykštančia šaltinėlio vandens šaltuma karštą dieną, kada troškulys viduje. Ir štai tas Šaltinis ir Centras Keturiose Asmenybėse visai kūrinijai – Jis yra Egzistencialus, Jis teikia Energiją be galo iš Savęs, Jis neima nieko iš kažkur dar kito šaltinio, Jis iš Savęs paskleidžia Energiją. Ir štai tada, kuo mes einame arčiau Rojaus – Kūrėjo buveinės – tuo mes ir sutinkame Kūrėjo garbinimą – garbinimą – pasiekiame Rojų – Rojuje Kūrėjas garbinamas, kaip Trys Šaltiniai ir Centrai – Rojaus Trejybės Šaltiniai ir Centrai. Iki Rojaus daugiau garbinama Pirmasis Šaltinis ir Centras. Aišku, mums perteikia Urantijos Knygos Epochinis Apreiškimas, vadindamas tą Pirmąjį Šaltinį ir Centrą – Tėvu. Bet, kada mes pasieksime jau Supervisatos lygį, tai tas Tėvas keisis į tą Pirmąjį Šaltinį ir Centrą, kadangi bus mūsų išplėstas pasitikėjimas, įtikėjimas į tą Šaltinį ir Centrą, kai mes matysime kiek išsiplėtė mūsų viduje patiriamų įvairių būsenų, kurių Šaltinis yra būtent Pirmasis Šaltinis ir Centras, kai Jį mes garbinsime, o Tėvas bus per siaura samprata, kad mes visas tas patiriamas būsenas galėtume priskirti būtent Tėvo Asmeniui arba dar, kaip mes sakome, ir Motinai.
Šitame pasaulyje, kur šeima kuriama materialiu lygiu, natūralu, šeimos ryšiai yra artimiausi žmogaus protui, ypač dar nepatyrusiam dvasinio išplėtimo. Net ir mes, urantai, tiek išplėtėme savo dvasinio proto horizontą, kad ir kitų, pavyzdžiui, tikinčiųjų protas mūsų sampratų negali suprasti – jiems tai yra per daug akinantys horizontai, jie negali pripažinti, kad tai yra tikrai taip, dėl to jie susierzina! Net ir virpesiai iš mūsų yra tokio energinio aukšto dažnio, kad jiems nepriimtina – nepriimtina – jeigu mes savo lūpomis ką nors mėginame pasakyti apie Kūrėją. Tai štai, kada mes jau būsime Supervisatoje, mūsų virpesiai bus pasiekę daug aukštesnį dažnį, ir tada jau priimtinesnis bus suvokimas ir garbinimo išreiškimas Šaltiniui ir Centrui, o mes dar atnešime mūsų aplinkai Trijų Šaltinių ir Centrų ir Visuminio Šaltinio ir Centro, kaip Ketvirtojo Visaapimančio, garbinimą, komuniją su šitais Šaltiniais ir Centrais, ir ta Meilė bus daug daugiau turinti niuansų ir briaunelių, spindinčių kaip deimantas nugludintas dar viena briaunele, patyrimų paliudijimu viduje, būsenos patyrimu. Štai tas Šaltinis ir Centras mus viduje tiek paveiks, nes Jis bus įsiviešpatavęs mūsų viduje vis gilėjančia pilnatve, ir, natūralu, mes tą turėsime padalinti ir aplinkoje – padalinti – kviesdami prisijungti prie mūsų garbinimo Trijų Šaltinių ir Centrų iš Rojaus Trejybės ir Visuminio Šaltinio ir Centro-AŠ ESU, kai aplinka garbins tik Pirmąjį Šaltinį ir Centrą. Juk tik Havonoje per vieną milijardą pasaulių mus mokys atrasti Dievą Septynkartį, reiškia tarp tų Asmenų atradimo bus ir Rojaus Trejybės Trijų Šaltinių ir Centrų. Ir dar vienas žiedas, kuriame nėra dar – pats vidinis iš septynių žiedų – nėra jokių kitų mokymų, dėl to aš sakau, kad jame mes mokysimės atpažinti Visuminį Šaltinį ir Centrą – AŠ ESU. Pats vidinis žiedas dabar yra laisvas. Mes ten mokomės bendravimo su Rojaus pilietybę turinčiais asmenimis, bet štai ten bus ir panaudojama AŠ ESU-Visuminio Šaltinio ir Centro atradimui. Tai, kada mes būsime nuėję visą Kelią, pradėję garbinti Rojaus Trejybės Tris Šaltinius ir Centrus ir Visuminį Šaltinį ir Centrą nuo paties žemiausio, dar materialų apvalkalą turinčio, Kūrėjo sūnaus ir dukros statuso pavidalo, to žemiausio, bet ne menkiausio, ir tada jūs suprasite, kad čia yra pats didingiausias statusas – iš to, sakykime, bjauraus ančiuko pavirsti gulbe, pavirsti į skleidžiančią tokią aureolę iš Kūrėjo – Šaltinio ir Centro – įvairių Kūrėjo Amžinųjų Vertybių pasireiškimo iš mūsų, ir būsena mūsų to patiriamo paliudijimo! Štai Šaltiniai ir Centrai – Jie daug daugiau negu Tėvas ir Motina! Pamąstykite! Amen.

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Algimantas