544. Algimanto pamokomasis žodis – Tik veikloje asmenybė, kaip tapatybė, gali pranokti aplinką – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Kaune 2023 05 28
Mylimieji, mano vardas Algimantas, ruošiu aš Dvasinius Mokytojus planetai. Vedu gyvąsias pamaldas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, vienintelėje neturinčioje ritualų. Kalbu apie šitą Apreiškimą – Urantijos Knygą. Kalbu apie Kūrėjo apreiškimus – Meilės Galia, Gyvoji Tyla. Tyla – gyva – kada kalba Kūrėjas. Tyloje Jį girdime. Akimirkos Amžinybė – Akimirkos – atkreipkit dėmesį – Amžinybė. Ne Amžinybės Akimirka – Akimirkos Amžinybė. Kada ji būna? Kada mes atveriame save, kaip dvasinį asmenį Kūrėjui, Amžinybės Šaltiniui – mes toje akimirkoje patiriame akimirkos amžinybę. O kada pasieksime Rojų – kūrinijos Centrą – štai tada mes būsime amžinybėje, visą laiką. Ir tada bus amžinybė visa, tiek mūsų viduje, tiek Rojuje. O veiksime laiko ir erdvės visatose. Kur yra amžinybė, ten yra virš laiko, nėra laiko ir nėra judėjimo, nes Rojus yra statinis. Viskas juda aplink Rojų – visos visatos, visos planetos – ir įvairiausi dariniai juda Rojaus atžvilgiu, o Rojus stovi vietoje. Bet Rojuje yra valinis judėjimas, kada Kūrėjo sūnus ar dukra nori persikelti iš vienos vietos į kitą, jis tada priima sprendimą ir patenka į tą vietą. Juk yra net garbinimo šventosios vietos Rojuje, kolektyviniam Kūrėjo garbinimui. O Kūrėjas, kada pilnas pripildytas savo vaikų dvasinės komunijos virpesių, jisai bangavimu išreiškia pritarimą tam kolektyviniam garbinimui ir tuo pačiu parodo – Aš esu patenkintas, daugiau garbinti nebereikia – nebereikia. Štai todėl, mes būdami šitoje gyvojoje šventovėje, kolektyvinį garbinimą atlikdami čia, susirinkę, turime būti skalsūs garbinimu. Turėti saiką. Kai kurie iš mūsų yra tiek išsiplėtę, kad iki vakaro jie garbinti gali. Taip, gali. Bet, kada jūs būsite vieni. O dabar atkreipkite dėmesį ir apie mus, mes irgi norime garbinti. Reiškia, mes negalime – negalime – vien tiktai užimti vietą vieną sau. Čia yra ne broliškas požiūris. Bet, kada esate vieni, ypač gamtoje – išsiliekit, nuo saulės patekėjimo iki saulėlydžio. Bet neužmirškite daryti darbų. Vien garbinimas, tai jūsų gyvoji komunija su Kūrėju, pripildo jus Kūrėjo aukščiausio energinio dažnio virpesių, bet juos reikia atiduoti darbais, savuoju gyvenimu. Atiduoti visumos Gerovei. Štai, net ir asmeniškai jūs turite turėti laiko ir tų darbų atlikimui. Toks yra Kūrėjo sumanymas, Evoliucinis, kad mes padarytume aplinką broliška, kupina meilės, Šviesos, teisingumo.
Šiandien skaitau Bibliją, penktą valandą pabudęs, taip pat pabendravęs su Kūrėju, ir kada skaitau, na vis tiek, tai yra Šaltinis, kuris siekia keletą tūkstančių metų į praeitį. Ir ten kalba apie tą Viešpatį, kuris yra įtvirtinantis dorą – dorą – gailestingumą, teisumą, kad žmonės būtų teisūs, dori. Tai dabar, pasiekus tokį civilizacijos išsivystymą žmonija atsidūrė neteisingumo žabanguose, gailestingumo stygiuje, doros kapavietėje, kada prieš keletą tūkstančių metų mokė ir pranašai, ir pats Viešpats, kalbėdamas apie teisumą, dorą, teisingumą įtvirtinti. Sako – Aš pasirinkau tave Jokūbai, tu turi paskleisti Mano teisingumą. Tu nieko nebijok. Aš tave saugosiu, ir Izraelį saugosiu, vardan Dovydo – vardan to karaliaus, apie kurį aš jums šneku gana dažnai. To valdovo ir vadovo, kuris švietė tautą ir kvietė ir kitas tautas – garbinkit Viešpatį, garbinkit vieną vienintelį Dievą, o ne stabus nulietus iš sidabro, aukso, išdrožtus. Sako, tie stabai nepadeda nieko. Kiek norit melskitės jiems, jie nepadės jums, nes Aš esu Viešpats Gyvas. Aš nesu stabas.
Štai, dėl to aš jums irgi, mylimieji urantai, kalbu apie tai, kad jūs turite būsena pajausti – Kūrėją pajausti būsena – ir tą būseną įtvirtinti savuoju gyvenimu, kad jums teiktų pasitenkinimą gyvenimas. Kad jums teiktų vidinį orumą ir augimą, kad jūs daugiau patyrėte Kūrėjo jums teikiamos meilės išraiškos. Kad jūs patyrėte daugiau Šviesos, ryžto, kad jūs labiau patiriate trauką prie Kūrėjo į kurį pasineriate ir vis tiek dar daugiau patiriate tą trauką, nes Kūrėjas – Jis Beribis ir Visagalis. Jis traukos neturi apribojimo. Kiek jūs norėsite, Jis tiek suteiks tos traukos, ir dar daugiau negu jūs galėsite tą trauką visą išeikvoti. Bet siekite kuo daugiau, kad jaustumėte Kūrėjo trauką viduje, tada jūsų gyvenimas bus visiškai kitokio atspalvio. Jis neturės nerimo, neturės baimės, neturės jokių skausmų. Visa tai yra Kūrėjo sumanyta, kad jūs visi būtumėt sveiki. Visi būtumėte palaimoje – visi – išimties nėra nė vienam. Kad jūs būtumėte džiugūs – džiugūs tuo gyvenimu, kurį jūs patys kuriate. Aplinka gali eiti į priešingą pusę, būti tamsoje. Bet jūs ką kuriate, jūs turite džiaugtis tuo kiekvienu spinduliu, kurį jūs geriate iš Kūrėjo ir išspinduliuojate į aplinką. Štai, jūsų gyvenimas turi būti aktyvus, jūs neturite būti užsnūdę ir tuo pačiu, abejingi. Kada bus viduje tiek pripildyta jūsų dvasinė asmenybė Kūrėjo meilės energiniais virpesiais – realiais, jūsų viduje jaučiamais, tada jūsų viduje asmenybė jaus tą ryžtą, kad ji negalės būti neveikli, nes neveikli asmenybė mirštanti – mirštanti. Ji amžina, bet kaip tapatybė, ji pradeda degraduoti vietoj to, kad spindėtų. Tik veikloje asmenybė, kaip tapatybė, gali pranokti aplinką – pranokti. Ir jūs pranoksite ją – jau dabar pranokstate – bet jūs pranoksite dar stipriau, kuo daugiau atversite save Rojaus Trejybei-AŠ ESU – būsena atversite. Ir tada jūs pajausite, kad virpesiais galima net ir garbinti tą Kūrėją, kuris taip pat yra Virpesių Šaltinis, neištarus nė žodžio – būsena – tiesiog nukreipiant tuos virpesius iš savęs Kūrėjui, ir aplinkai. Ir tas veikimas yra realus, tikras, stiprus. Poveikis virpesių yra šimtaprocentinis. Tokia Kūrėjo sumanyta Evoliucija. Ne šiaip sau gi, kad mes turėtume čia gyvenimą, net ir žmogiška prasme ilgalaikį gyvenimą, kad galėtume vien tik pramogauti, atostogauti, keliauti, skaityti. Viską mes galime daryti, bet turėdami tą būseną iš Kūrėjo, prasmingai. Tada kiekvienas žvilgsnis, kiekvienas žodis, kurį skaitote, jis bus pripildytas Kūrėjo virpesių, kokius junta jūsų asmenybė. Ir jūs tada skaitysite tuos šaltinius jau Kūrėjo žvilgsniu. Jūs suprasite, kiek tie šaltiniai, kuriuos skaitote, atitinka Kūrėjo Šviesą, jūsų būseną – kiek ji patvirtina arba paneigia tą Kūrėjo Šviesą – nes jūs galite skaityti įvairias knygas, įvairius žiūrėti, sakykime, filmus, spektaklius, bet jūs žiūrėsite Kūrėjo žvilgsniu. Tai yra visiškai kitoks matymas ir pojūtis. Ir tuo pačiu jūs savais virpesiais galėsite perduoti žinią to spektaklio režisieriams, aktoriams – jūs, savo virpesiais. Galėsite modeliuoti, kad tai būtų pakoreguota pagal Kūrėjo žvilgsnį. Spektaklis, kokia nors aplinka, kuri prieštarauja Kūrėjo Valiai – visa tai jūs galėsite daryti subtiliai, kaip mikrochirurgai, kada jie rūpinasi žmogaus išoriniu pavidalu, kūnu. Daug kas rūpinasi išoriniu kūnu, skandindami savo sielą. Sielai nešaukia – SOS signalo – gelbėkit – o kūnus gelbsti. Net ir per garbinimą aš girdėjau, kaip pralėkė įjungusi sireną, tikriausiai greitoji pagalba. Štai, gelbsti išorinį kūną. Bet būtų gražu, jeigu tie daktarai gelbėtų savo sielą. Ir to, kuris patekęs į tą greitosios pagalbos automobilį – kad gelbėtų sielą. Reiškia, daktaras turi būti irgi Dvasinis Mokytojas. Ir mokyklos mokytojas turi būti, Dvasinis Mokytojas. Švietimo ministras turi būti, Dvasinis Mokytojas. Teisingumo ministras, aišku, Dvasinis Mokytojas. Tai kaip jisai galės įgyvendinti Viešpaties priesaką, kurią suteikė Jokūbui – Rūpinkis teisingumu, Izraelyje ir pasaulyje. Bet teisingumo ministras kiekvienoje šalyje turi tada būti Dvasiniu Mokytoju, kitaip jis teisingumo neužtikrins. O teisėjas, prokurorai – išvis nereikalingi – nereikalingi, nes jie kaltina, ir kieno vardu? Valstybės. Valstybė – kas yra valstybė? Kažkokia biurokratinė mašina, kuri mala kitus ir gąsdina. Ne mielieji – jūs esat valstybė. Jūs esat šalis. O kadangi tie, kurie eina Šviesos Keliu, jie dar nepriėjo iki to laiptelio, kad galėtų tą valstybę, tą šalį tvarkyti, kokia numatyta šita šalis Kūrėjo žvilgsniu, kokia ji turi būti. Kokios institucijos turi veikti, kad padėtų įsitvirtinti Brolystei ir veikimui tarpusavyje brolystėje, visumos Gerovei. Ne tiktai šito kampelio, bet visos žmonijos ir kūrinijos. Tai kaip be Dvasinių Mokytojų gali atsirasti tokios kryptys, idealai tokie, kurių viršūnė būtų Kūrėjas pats, atrastas širdyje ir širdimi. Tokia šalis, ji bus Šviesos šalis. Ir pats Kūrėjas su apvaizdos veikimu rūpinsis mūsų visa aplinka, stiprindamas kiekvieną, o mes jausime tą mūsų stiprinimą iš vidaus, dėl to būsime daug darnesni, daug doresni, daug teisingesni, kupini meilės. Ir tai atsispindės mūsų darbais. Mūsų gyvenimas bus iš tikrųjų tai, ką sumanė Kūrėjas. Pagal Jėzaus Evangeliją taip ir skamba – Dievo Tėvystė, žmonių Brolystė. Tokia bus Lietuva. Iš pradžių įgyvendinus mano Evangeliją – Kūrėjas realus, tikras, gyvas, yra kiekviename. Ir tavyje. Atrasti gali savyje, kiekvienas. Kūrėją atrasti, visų Tėvą ir Motiną, kiekvieno labui – kiekvieno labui. Ir tada jūs trykšite ir meile iš Kūrėjo fontano prisigėrę, ir sveikata, ir išmintimi, Įžvalga. Visa tai yra iš Kūrėjo sumanyta na, ne šiaip sau, kaip pasaka, kaip fantazija. Tai turi pavirsti, kas kituose pasauliuose jau yra kaip veikiantis gyvenimas su Kūrėju.
Štai, mes esame tie, kaip prieš keletą tūkstančių metų buvo Jokūbas, išgirdęs tuos Viešpaties žodžius ir nuostatas iš Viešpaties. Tai mes dabar tą patį girdim iš Kūrėjo per mano tariamus žodžius, kurie skirti visiems. Bet kas norės šituos žodžius įprasminti savuoju gyvenimu, irgi, pajaus tiktai viduje būsena – būsena. Vien tik intelektualiai pajautus kažką – dar šito neužtenka – neužteks ryžto – baimė nugalės, abejonės užsmaugs tą vilties žiedą, besiskleidžiantį. Kuo daugiau bus energinių virpesių iš Kūrėjo jūsų dvasinėje atsivėrusioje asmenybėje, kuo daugiau bus pripildyta ji, tuo stipriau ji kils – kils virš nepalankios, jai palankios aplinkos. Nepalanki šviesai, bet palanki charakterio grūdinimui, kad neišsigąstų tos tamsos ir šviestų vis ryškiau, kaip iš Kūrėjo gauna tą Šviesą, meilės galia, visiems. Amen.
Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.
Algimantas