551. Algimanto pamokomasis žodis – Štai šita tauta – yra parinkta Kūrėjo – parinkta! – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Romainiuose, 2023 07 01

Mylimieji, mano vardas Algimantas. Aš ruošiu Dvasinius Mokytojus visai planetai, pradėjęs nuo Lietuvos, įkūręs Gyvąją Šventovę ir gyvąją, apreikštąją religiją, kurioje nėra ritualų, yra gyvoji Širdies kalba su Kūrėju. Gyvoji religija – yra gyvo Širdies ryšio su Kūrėju Tikrovė, kuri pasireiškia mūsų viduje – būsena mes paliudijame tą Tikrovę.
Aš jums esu savajame viename mokyme sakęs, kad Rojaus Trejybė-AŠ ESU – Kūrėjas Keturiose Asmenybėse – man yra atskleidęs, kad dabar pasirinktoji tauta – yra lietuvių tauta – Jo pasirinktoji tauta – yra lietuvių tauta. Žydų tauta atsisakė to Šviesos Kelio nužudydama Sūnų Kūrėją, kuris buvo atėjęs į mūsų planetą Jėzaus iš Nazareto tapatybe. Nukryžiavimas užtrenkė duris žydų tautos ateičiai, kaip Kūrėjo pasirinktajai Šviesos nešėjai, Kūrėjo Gyvojo Žodžio skelbėjai. Ji smuko – smuko, sužlugdžiusi save kaip Kūrėjo pasirinktąją naciją. Štai aš dabar kaip tik suradau Urantijos Knygos Epochiniame Apreiškime, o tai yra Apreiškimas iš aukštesnių dvasinių asmenybių, ir savo apimti du su puse karto pranoksta Bibliją – yra smulkaus teksto du tūkstančiai šimtas puslapių – ir dabar aš, prieš štai mūsų gyvąsias pamaldas – o dabar kaip tik jos vyksta – mes per Skype prisijungę – suradau tą vietą, kurią norėčiau perskaityti ją ir jums –

Tol, kol yra galimybė – Jėzus per savo paskutinįjį kreipimąsi į žydų tautą šventykloje sako šiuos žodžius – jog žydai į manąjį Tėvą atsigręš ir išgelbėjimo ieškos, tol Abraomo, Izaoko, ir Jokūbo Dievas savo gailestingumo rankas laikys į jus ištiestas; tačiau, kada jūs kartą neatgailavimo taurę būsite pripildę, ir kada kartą manojo Tėvo Gailestingumą jūs būsite galutinai atstūmę, tada šitoji nacija bus palikta su savo pačios ketinimais, ir ji tikrai greitai prieis prie gėdingos pabaigos. Šitoji tauta buvo pašaukta, kad taptų pasaulio Šviesa, kad skleistų dvasinę Dievą-pažįstančios rasės šlovę, bet nuo savo dieviškųjų privilegijų įgyvendinimo jūs atsitraukėte, ir atsitraukėte tiek toli, kad netrukus jūsų lyderiai padarys aukščiausio laipsnio beprotybę per visus amžius tuo, kad Dievo dovaną visiems žmonėms ir visiems amžiams – Tėvo danguje Meilės apreiškimą visiems jo tvariniams ant žemės – jie yra pasirengę atstumti galutinai.
Ir kada šitą Dievo apreiškimą žmogui jūs iš tiesų atstumsite, tada Dangaus Karalystė tikrai bus suteikta kitoms tautoms, toms, kurios ją priims su džiaugsmu ir malonumu. Mane pasiuntusio Tėvo vardu, aš jus rimtai perspėju, kad pasaulyje savąją padėtį, kaip amžinosios Tiesos normos nešėjai ir dieviškojo Įstatymo saugotojai, netrukus jūs prarasite. Aš kaip tik dabar jums siūlau paskutiniąją galimybę eiti pirmyn ir atgailauti, parodyti savo ketinimą ieškoti Dievo iš visos Širdies ir įeiti, kaip maži vaikai ir nuoširdaus įtikėjimo dėka, į Dangaus Karalystės saugumą ir išgelbėjimą. – 1906-02-03

Deja žydų tauta nepasinaudojo šituo kvietimu ir raginimu, ir galimybe išlikti kaip Dievo dar pasirinktoji ir Šviesą nešanti, ir Dievo Žodį skelbianti tauta. Ji užtrenkė duris Šviesai! Ir dėl ko užtrenkė? Pati tauta būtų neužtrenkusi, jeigu nebūtų jai vadovavę akli vedliai – akli! Ir štai Jėzaus žodžiai tiems, kurie iš tikrųjų vedė šitą naciją – žydų naciją – į savosios privilegijos sunaikinimą – privilegijos skelbti tą Kūrėjo Šviesą, skelbti Kūrėjo Žodį, ir fariziejai, sedukėjai, rabinai, vyriausieji šventikai pamynė Kūrėjo Valią, atsisakė Kūrėjo teikiamos jiems privilegijos, kaip nacijai, būti ištikimai Kūrėjui. Jie pasirinko savąjį kelią, ir net dar siaubingesnį – sunaikinti tą, kuris atėjo Tėvo siųstas į pasaulį, kad jiems patiems padėtų – padėtų atskirti Tikrovę nuo iliuzijos, melą nuo Tiesos, kad jie patirtų Meilę, Gailestingumą, ir atsisakytų prievartos, žudymo, net ir taip, kaip praeities kartų pranašus žudė jų ankstesnės kartos – jų tėvai, tėvų tėvai. Štai savuoju sprendimu tie vedliai užkirto kelią ir paprastiems žmonėms įgyti daugiau Šviesos, nušvitimo, kurį teikia Pats Kūrėjas iš vidaus. Aišku, individualus žydas – jis turi savo galimybę, kaip ir kiekvienas kitas mirtingasis, toliau eiti Gyvuoju Keliu, jeigu jis atveria Širdies vožtuvą Kūrėjui, atranda Jį viduje. Tačiau jis tą turi jau daryti kaip pats atskiras asmuo. Vedliai užkirto Kelią, kaip tautai, šviesėti, pasirinkti Jėzaus gyvąją Evangeliją, pasirinkti Dangaus Karalystės įkūrimą Širdyje, ir Širdimi. Štai Jėzaus žodžiai –

Vargas jums, raštininkai, fariziejai, ir veidmainiai, kadangi jūs skrupulingai šveičiate taurės ir lėkštės išorę, bet viduje tebelieka lupikavimo, piktnaudžiavimo, ir apgaulės purvas! Jūs esate dvasiškai akli! Argi jūs nesuvokiate, kaip būtų daug geriau iš pradžių išvalyti taurės vidų, o tada tai, kas teka per viršų, pats nuplautų ir išorę? Jūs piktybiškai paskendę nuodėmėje! Savuosius religijos išorinius vaidinimus jūs paverčiate tokiais, kad jie atitiktų jūsų aiškinamą Mozės įstatymo raidę, tuo tarpu jūsų pačių sielos yra nugrimzdusios į sąmoningą piktybinį blogį ir pilnos žmogžudysčių.
Vargas jums visiems tiems, kurie atstumiate Tiesą ir paniekinate Gailestingumą! Daugelis iš jūsų yra kaip išbaltintos kapavietės, kurios iš išorės atrodo gražios, bet viduje yra pilnos negyvų žmonių kaulų ir visokių nešvarumų. Taip ir jūs tie, kurie sąmoningai atstumiate Dievo patarimą, iš išorės žmonėms atrodote šventi ir teisingi, bet iš vidaus jūsų širdys yra pripildytos apgaulės ir piktybinio blogio.
Vargas jums, veidmainiai nacijos vedliai! Štai ten jūs pastatėte paminklą nukankintiems senovės pranašams, nors patys rezgate sąmokslą, kaip sunaikinti tą, apie kurį kalbėjo jie. Jūs išpuošiate teisingųjų kapus ir patys save liaupsinate, kad, jeigu jūs būtumėte gyvenę savo tėvų dienomis, tai tų pranašų nebūtumėte nužudę; ir tada tokio teisuoliško mąstymo akivaizdoje jūs rengiatės nužudyti tą, apie kurį kalbėjo tie pranašai – Žmogaus Sūnų. Kadangi jūs patys darote šiuos dalykus, tai jūs esate liudininkai patys sau, kad esate nedori sūnūs tų, kurie nužudė tuos pranašus. Eikite, tuomet, ir pripilkite savo pasmerkimo taurę iki kraštų!
Vargas jums, blogio vaikai! Jonas iš tiesų jus teisingai vadino angių palikuonimis, o aš gi klausiu, kaip jūs galite išvengti to nuosprendžio, kurį Jonas paskelbė jums?
Bet net ir dabar aš jums siūlau savojo Tėvo vardu gailestingumą ir atleidimą; net ir dabar aš siūlau amžinosios bičiulystės mylinčią ranką. Manasis Tėvas pasiuntė jums tuos išminčius ir tuos pranašus; vienus jūs persekiojote, o kitus nužudėte. Tada pasirodė Jonas, skelbiantis apie Žmogaus Sūnaus atėjimą, ir jį jūs sunaikinote po to, kada daugelis jo mokymu patikėjo. O dabar gi jūs rengiatės pralieti daugiau nekalto kraujo. Argi jūs nesuvokiate, jog siaubingoji atsiskaitymo diena ateis, kada visos žemės Teisėjas iš šitos tautos pareikalaus atsiskaitymo už tai, kaip jie atstūmė, persekiojo, ir sunaikino šiuos dangaus pasiuntinius? Argi jūs nesuprantate, kad jūs turite atsiskaityti už visą šitų teisingųjų kraują, pradedant pirmuoju nužudytu pranašu ir baigiant tarp šventyklos ir altoriaus nužudyto Zakarijo laikais? Ir jeigu jūs ir toliau eisite blogio keliais, tai šito atsiskaitymo gali būti pareikalauta būtent iš šitos pačios kartos. – 1908–02-06

Siaubo drebulys perėjo per Kūriniją, kada stebinčios dangiškos būtybės žvelgė matydamos –

… kaip tariami Jėzaus pasekėjai įsitraukia į Petro, Pilypo, Motiejaus, ir kitų Palestinos žydų, kurie taip šlovingai paaukojo savo gyvybes kaip dangaus karalystės pirmieji kankiniai, vėlesniųjų laikų palikuonių persekiojimus, užpuldinėjimus, ir net žudymus!
Karalystės tikintieji, tie, kurie laikosi Jėzaus mokymų, turi nustoti blogai elgtis su individualiu žydu, kaip su tokiu žydu, kuris yra atsakingas dėl to, kad Jėzus buvo atstumtas ir nukryžiuotas. Tėvas ir jo Sūnus Kūrėjas niekada nenustojo mylėti žydų. Dievas nėra asmenų gerbėjas, ir išgelbėjimas yra tiek žydui, tiek ir nežydui. – 1909-03–04-06, 04-08-11

Štai aš jums užsiminiau, kad individualiai žydas yra ir toliau turintis tas pačias galimybes, ir tą patį Minties Derintoją, tą pačią Tiesos Dvasią, kurią išliejo Šeimininkas Sūnus Kūrėjas, sugrįžęs į savąją būstinę, bet kaip nacija, žydų tauta, jinai išnyksta kaip Šviesos skelbėja visiems laikams. Bet kaip aš jums irgi ne kartą esu sakęs – niekada planeta nepaliekama be Šviesos skelbėjo. Ir tie pranašai, kurie buvo ir nužudomi, jie nešė Šviesos žodį, jie skelbė tą Šviesą, kuri pranoko aplinką. Taip, šiandien aš esu irgi Kūrėjo atstovas-ambasadorius, Jėzaus apaštalas, kad žmonija turėtų tą vedlį nuo Kūrėjo, kad ji nebūtų kaip našlaitė palikta. Ir štai platesniu požiūriu reikalinga ir tauta – tauta, kuri išsilaisvintų iš aplinkos ritualizmo, tamsos gniaužtų, iš to vergoviško mąstymo pančių, kad ji galėtų išskleisti savuosius tautos Sparnus, kai kiekvienas individas, einantis Šviesos Keliu, atranda Kūrėją, kaip Tėvą ar Motiną – Šaltinį ir Centrą – savo Širdyje, ir savo Širdimi. Štai iš tokių nušvitusių Kūrėjo sūnų ir dukrų ir pasklis – jau dabar sklinda – Kūrėjo Šviesos, Tiesos, Išminties žodžiai, teiginiai – sklinda jie iš Širdies, nes Širdimi jie paliudijami, patyrimu įgyjami, dėl to nereikalingos tos ypatingos citatos, kad būtų galima pagrįsti savo teiginį. Tie teiginiai sklinda iš mūsų vidaus, o vidus sukaupia patyrimą išorėje gyvenimu. Gyvasis Kelias – yra viskas, ką gali patirti Kūrėjo sūnus ar dukra!
Kada aš aprašiau vakar savo kelionę į Biržus – viena diena – bet buvo daug įvairių epizodų, ir tų epizodų pasireiškimai buvo ir malonūs, ir skausmingi, ir tuo pačiu teikiantys dar daugiau peno apmąstymams, giluminiams apmąstymams – kaip tauta gali išsilaisvinti iš to suvaržyto, vergoviško mąstymo, bandos mąstymo. Tai nėra lengvas kelias! Žydų tauta, atstumdama prieš du tūkstančius metų Šviesos Kelią kaip tauta, šiandien, kaip man Kūrėjas sako – Lietuvių tauta yra būtent toji, kuri pakeis žydų tautą planetoje, kaip Kūrėjo Gyvojo Žodžio skelbėją visai planetai. – Bet ji irgi dar pilna ritualizmų, pilna tamsos, baimių, ją tereikia išlaisvinti – išlaisvinti Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – Šviesai ir Meilei, kad pakėlę vožtuvą lietuvaičiai ir lietuvaitės viduje pajaustų Kūrėjo atradimą. Ir štai viena jauna moteris, Pasvalyje, su tokiu nuoširdumu gėrė žodžius, ką aš jai pasakojau, ir su kokiu dėkingumu priėmė visas knygas kaip dovaną, net ir Urantijos Knygą, be baimės, bet tiesiog tarsi įtraukdama į save, kaip seniai lauktą Šviesos žodį, kai kiti išsigąsta – oi, ne, man šito nereikia! Prieš tai buvęs epizodas, na, prieš kokias penkiolika minučių iki šito susitikimo su jauna moterimi, paliudija, kokia yra milžiniška atskirtis net ir tarp tų žmonių, kurie nežino šitos Šviesos, bet Širdyje jau Minties Derintojas yra pasėjęs Išminties, Meilės, Šviesos Grūdą, tik jam reikia palankios aplinkos dygimui. Ir štai tos dovanos, tada, sakykime, tas susitikimas yra palaistymas to Grūdo, kad dirva priimtų ir joje sudygtų naujas Daigas, kad jis augtų dvasiniu ūgiu, ir stipriu, tiesiu dvasiniu stuburu.
Štai toji lietuvių tauta šiandien, kaip pasirinktoji, ji yra dar potencialiai galinti pasireikšti, juk kiekvienas turi savo laisvą valią apsispręsti. Bet iš to, kas šiandien egzistuoja pasaulyje, kiek bepasirinkti įvairiausių galimybių, variacijų, štai šita tauta – yra parinkta Kūrėjo – parinkta! Ir aš džiaugiuosi, kad vedu šitą tautą, vesdamas žmoniją. Tautos dėka švis ir žmonija! Ir mes, urantai, būdami Kūrėjo sūnūs ir dukros, patys atradę Kūrėją savo viduje, būdami Dvasiniais Mokytojais, savojoje tautoje turėsime daugiau galimybių pasireikšti, kuo labiau mes patys turėsime giluminį ir vis gilėjantį gyvą ryšį su Kūrėju. Tada viduje kils didesnė Įžvalgos, Išminties, Ryžto banga, ir mes jausime stipriau Kūrėjo vedimą iš vidaus, ir suprasime Kūrėjo mums diktuojamų sprendimų prasmę, kad mes pritartume tiems sprendimams, o ne mėgintume juos patraukti į šalį ir priimti savuosius, mums paprastesnius, ką mes ir galime daryti iš tikrųjų.
Kūrėjas nėra mūsų engėjas! Jis yra mūsų Vedlys! Jis siūlo mums sprendimus! Bet, jeigu mums stigs ryžto, mes tuos sprendimus švelniai mėginsime atidėti ateičiai, sakydami, kad – aš tam dar nepasiruošęs, nepribrendęs, dar kažkiek reikia palaukti. Kūrėjas pasiūlo sprendimą būtent tada, kada esi pribrendęs! Jis nesiūlo tada, kai tu gali išsigąsti. O, jeigu tu galėtum išsigąsti, Jis tą sprendimą tau pateikia kitokiu pavidalu, kitokiu žodžiu, kad tavęs neišgąsdintų, kad tu neatsisakytum šito iššūkio. Ir nebūtinai, kad tas iššūkis iki galo pavyks, gali ir nepavykti, bet kad tu neišsigąstum, ir antrą kartą mėgintum tą iššūkį įsisavinti, nors jis jau bus ir pakitęs, aplinkybės bus šiek tiek pasikeitusios, bet vis tiek tas mokymosi iššūkis – jis turi būti išlaikytas, įsisavintas, kad galėtum gauti aukštesnio laiptelio iššūkį. Štai dėl to mes ir esame tie pirmeiviai, kurie tokius teiginius turi apmąstyti, susikramtę viduje, ir taikyti savo gyvenime, kaip Kūrėjo Pasirinktosios Tautos atstovai.
Didžiuokitės lietuvių nacija! Bet nesipuikuokite! Didžiuokitės, kad ji yra Kūrėjo Išrinktoji! Bet žinokite, ji Išrinktoji, kadangi kitur nebuvo, kad būtų galima išsirinkti dar geresnę. Kūrėjas renkasi tai, kas yra tinkamiausia Jam, įgyvendinant Jo Evoliucinį Planą.
Su tuo aš jus ir sveikinu. Amen.

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Algimantas