12. Nebadono Vietinės Visatos Šeimininko Sūnaus-Kūrėjo-Jėzaus mokymas-atsakymas apie apaštalų pasirinkimą šiuo metu, suteiktas Rojaus Trejybės gyvojoje šventovėje Vilniuje, 2011 08 06

Nebadono Vietinės Visatos Šeimininko Sūnaus-Kūrėjo-Jėzaus mokymas-atsakymas apie apaštalų skyrimą šiuo metu, suteiktas Rojaus Trejybės gyvojoje šventovėje Vilniuje, 2011 08 06

Violeta:

Mylimas vyresnysis broli, Vietinės Visatos Kūrėjau, Nebadono Mykolai, tuo metu, kai tu buvai įsikūnijęs mūsų planetoje, prieš pradėdamas vykdyti Tėvo valią, tu pasirinkai kelis apaštalus, o tie, tavo pasirinkti apaštalai, atvedė kitus apaštalus. O kaip yra šiais laikais? Ar apaštalus pasirenki tu, jeigu pasirenki, ir kaip juos pasirenki, juk mes žinome, kad vien tik noro būti apaštalu nepakanka? 

Algimantas:

Mylimas Tėve, Amžinasis Sūnau-Motina-Broli, Begaline Dvasia-Motina-Sese, aš garbinu Tave, garbinu, atsiduodamas Tavo vedimui iš vidaus, garbinu iš meilės, tiek asmeniškai, tiek drauge su savo dvasios broliais ir sesėmis. Garbinu tam, kad patirčiau dar gilesnį ryšį su Tavimi. Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.

Mylimas Šeimininke Sūnau-Kūrėjau, daugumai žinomas Jėzaus iš Nazareto vardu, aš esu pasirengęs perteikti tavo mokymą, atsakantį į mano dvasios sesės, Violetos, pateiktą samprotavimą, ir klausimą. Kaip dabar yra su apaštalų pasirinkimu?

Nebadono Vietinės Visatos ŠEIMININKAS SŪNUS-KŪRĖJAS-Jėzus:

Mano mylimieji dvasios broliai ir sesės, aš esu Šeimininkas Sūnus-Kūrėjas, kurį jūs vadinate Jėzumi iš Nazareto. Esu tam, kad perteikčiau jums didesnę šviesą, kada jūs tiktai siekiate šitos didesnės šviesos per gyvą atsivėrimą man. Aš taip pat jus pasiekiu – kaip ir Tėvas – per savo dvasią, kuri yra bendra su Tėvo dvasia, kurią jūs vadinate Tiesos Dvasia. 

Ir šituos pačius mokymus aš suteikiu per šitos Dvasios grandinę. Todėl jūs turite, kiekvienas, galimybę palaikyti su manimi gyvą ryšį, ir išgirsti mano mokymus, jeigu jūs kreipiatės į mane bet kokio patarimo, bet kokio paaiškinimo.

Aš dėkoju už šitą nuostabų mano dvasios sesės klausimą.

Iš tikrųjų, kada aš buvau, prieš du tūkstančius metų, žmogiškuoju pavidalu, ir išaugau šitame pasaulyje taip, kaip išauga kiekvienas materialus, gimęs iš moters įsčių, vaikelis, aš turėjau sukauptą patyrimą, ir žmogiškuoju žvilgsniu, kuris buvo sulietas su dieviškuoju Minties Derintoju ir mano protu, užmezgusiu gyvą ryšį su Minties Derintoju, ieškojau savo aplinkoje tų mano dvasios brolių, kurie galėtų, atsiverdami man nuoširdumu, patirti tą dvasinę tiesą, kurią aš jiems atskleidžiu labai santūriai, palengva, nes didesnės šviesos jie nebuvo pajėgūs suprasti. Todėl aš, norėdamas juos pačius sustiprinti, leidau jiems pasirinkti sau dar po vieną naująjį mano būsimąjį apaštalą. Šitokiu būdu aš išreiškiau PASITIKĖJIMĄ mano parinktais – šešiais – mano mokiniais-apaštalais, kuriuos aš tik vėliau atskyriau, iškeldamas juos virš visų žmonių, ne ta prasme, kad jie geresni, bet, kad jie bus atsidavę šitos dvasinės šviesos perteikimui kitiems savo dvasios broliams ir sesėms. 

Toks mano buvo pasirinkimas, stiprinant PASITIKĖJIMĄ tarp apaštalų. 

Juk jie, bendraudami tarpusavyje, taip pat jautė tam tikrą ATSAKOMYBĘ, kaip jie įgyvendino savo užduotį, kurią aš jiems pavedžiau – kiekvienam asmeniškai – pirmiems šešiems – pasirinkti sau dar po vieną būsimąjį apaštalą. 

Ir, natūralu, kiekvienas jautė VIDINĘ ATSAKOMYBĘ ir ĮTAMPĄ, jeigu jų parinktasis dvasios brolis – mano apaštalas – ko nors nesuprasdavo iš mano mokymo, ką nors pateikdavo ne taip, kaip supranta kiti, ir jeigu tas teiginių perteikimas smarkiai skirdavosi, tai ir tas parinktasis jausdavo tam tikrą atsakomybę prieš apaštalą, jį parinkusį, kaip ir parinkęs apaštalas jausdavo atsakomybę už tą atvestąjį.

Mano taip pat buvo siekis ugdyti atsakomybės pojūtį; atsakomybės, priimant sprendimą, jį įgyvendinant, ir ugdant pasitikėjimą tarp tų žmonių, kurie bendrauja kolektyviai.

Tai, kas nėra išreiškiama mano mokymuose, kurie yra aprašyti jūsų epochiniame apreiškime, pavadintame Urantijos Knyga, vis tik egzistavo tarp apaštalų tarpusavio santykiai, kurie išreiškia vienų artimesnį ryšį su kitais, kitų priešingai – šaltesnį požiūrį; nevienodas buvo supratimas aplinkos, nevienodas buvo pasireiškimas asmenybės ryžtu, drąsa, veiksmais, todėl aš ir skirsčiau pareigas kiekvienam pagal sugebėjimą jas atlikti.

Šiandien padėtis yra kitokia – nėra to materialaus dieviškojo asmens, kuris galėtų sulieti savo dieviškąjį protą su materialiu žmogiškuoju protu, ir kuris rinktųsi sau pagalbininkus.
Todėl mes turime žvelgti panašiai, kaip žvelgė – PRIEŠ MANO ĮSIKŪNIJIMĄ – į žmones tiek Rojaus Trejybė, tiek ir aš, atstovaujantis Rojaus Trejybei savojoje visatoje, rinkdamasis įsikūnijimui tiek šeimą, tiek ir planetą, tiek ir savo misijos įgyvendinimo aplinką, žvelgdami į DAUGELIO kartų praeitį ir NE VIENOJE PLANETOJE, ir NE VIENOJE KARTOJE, NE VIENOJE TAUTOJE.

Todėl ir mes, matydami, kokia yra sujaukta šita planeta po mano misijos užbaigimo, kad dvasinė šviesa nesiskina sau kelio GYVUOJU IŠMINTIES keliu, bet vėl yra daug supainiojimų, daug tokių takelių, kurie įvairiais nuklydimais tarsi ir užkabina gyvojo kelio kelkraštį, bet tuoj pat nutolsta nuo jo. Todėl mes turėjome atsižvelgti taip pat pasirinkdami ir savo atstovą į jo praeities kartų palikimą. Ir tas palikimas puolė kaip tik jūsų dvasios broliui Algimantui; puolė, dar jam būnant kūdikiu. 

Tačiau mes parinkome ir DAUGIAU žmonių KITUOSE kraštuose, kurie galėtų taip pat skleisti dvasinę šviesą, kad toji šviesa, NORS MENKA DALELE, būtų išsaugoma, nes jūsų yra perdaug mažai, kad ta šviesa turėtų TOKIO poveikio, kurį pajaustų VISA žmonija. Todėl mes parinkdami savąjį atstovą jūsų krašte taip pat atsižvelgiame ir į politines aplinkybes, kurios vyravo iki ir kurios vyrauja dabar, ir kurios vyraus ateityje. Mes turėjome atsižvelgti į daugybę niuansų – ekonominių, politinių, visuomeninių. Kada jis, būdamas dar toli nuo gyvojo kelio, ir būdamas dar vaikas, jau tada ėjo GINTI žmonių, kurie jo samprata buvo skriaudžiami. Vaikas būdamas, jis stojo prieš mokytojus, kurie mokykloje, jo samprata, pažeidinėjo TEISINGUMĄ. Ir jis drąsiai teigdavo tai kitiems – viešai – ir mokytojams, ir savo klasės draugams. Tai buvo charakterio UŽUOMAZGOS, kurios duoda vaisių šiandien.

Tačiau mūsų parengimas – JO PARENGIMAS – buvo jis gilesne prasme parengtas, atsižvelgiant ne vien tiktai į jo tėvų ar senelių, bet ir daugybės kartų į praeitį nešamus genus ir tą informaciją, kuri perteikiama dabartiniam jo protui.

Tuo tarpu jūsų noras dalyvauti gyvajame kelyje, pirmiausia, turi būti išreikštas jūsų VALIOS išsakymu.

Manoji Tiesos Dvasia – kaip ir Minties Derintojas – užfiksuoja kiekvieną jūsų nuoširdų noro virptelėjimą, jeigu jūs norite pašvęsti savąjį gyvenimą šviesai, tiesai. VISI jūsų virpesiai yra užfiksuojami. Ir jeigu jūs norite taip pat tapti mano apaštalu, šituos virpesius jūs taip pat išreiškiate. Ir ateis akimirka, kada jūsų protą pasieks mano – kaip ir Rojaus Trejybės – impulsai, jums suteikiantys patvirtinimą, kad jūs esate išbandytas, patikrintas mano apaštalas.

Apaštalas turi išskirtinę teisę VIENĄ – GYVENTI Rojaus Trejybės šviesa. Jis neturi privilegijų, išskyrus vieną – šviesti visur, ir bet kur BE BAIMĖS, BE ABEJONIŲ, ATSIDAVUS DVASINIAM VEDIMUI IŠ VIDAUS, nerodant jokio susierzinimo, kada jį užsipuola, nesiekiant jokio kerštavimo, kada kas kam nepatinka.

Manoji Tiesos Dvasia, žinodama jūsų siekius ir jūsų troškimą, visada parems jūsų šviesos nuostatas, ir tos nuostatos bus jūsų viduje stiprinamos. 

Šviesos nuostatos atspindi mane, nes jos yra iš MŪSŲ VISŲ Trijų Šaltinių ir Centrų, esančių Rojuje, paskleistos visai kūrinijai.

Todėl jūsų noras tapti mano apaštalu – kiekvienam – yra prieinamas. 

Parinkimas, kad taptumėte mano apaštlu, jums jau yra įgyvendinamas. 

Belieka tiktai, IŠREIŠKUS savo valią, stotis į apaštalo kelią, priimant GALUTINĮ apsisprendimą. 

Kada aš sakau GALUTINĮ, tai jūs turite suvokti, kad tai yra GALUTINIS apsisprendimas. Nieko negali būti aukščiau – nei jūsų šeima, nei jūsų vaikai, nei jūsų tėvai negali būti aukščiau už Rojaus Trejybę ir mane. Jeigu jūs dėl kažko dar abejojate, abejojate, ar paaukotumėte savo fizinę gyvybę, tai dar NĖRA TAS GALUTINIS sprendimas. Reiškia, dar jūs turite abejonių. 

APAŠTALO KELIAS YRA PRIEINAMAS TADA, KADA ŠITIE ABEJOJIMAI YRA JAU PRAEITYJE. 

Tas, kuris nuoširdžiai priima GALUTINĮ apsisprendimą, ir bet kokiomis aplinkybėmis, kokias jis tik galėtų sau dabartinėje aplinkoje sugalvoti, kokios galėtų būti pačios nepalankiausios, net fizine prasme, ir vis tiek priima galutinį sprendimą BŪTI ŠITOS ŠVIESOS ATSIDAVUSIU NEŠĖJU – IR TIKTAI JOS – su meile yra priimamas į mano apaštalus.

Apribojimų nėra nė vienam. Nė vienas nėra stabdomas nuo šitokio kelio.

Sprendimas – GALUTINIS – visuomet turi būti NE IMPULSŲ, BET GILUMINIŲ APMĄSTYMŲ rezultatas.

Nė vienas iš jūsų nesate per jėgą, prievartą, ar kažkokiu kitokiu spaudimu raginami žengti apaštalo keliu.

Tai – ypatingas kelias. 

Tai nėra tas kelias, kokį jūs galite įsivaizduoti, vien tiktai pergalių kelias. Tai yra papildomi išmėginimai ir išbandymai, ir šitų išbandymų pasekmė yra DAR DIDESNIS NUŠVITIMAS, ir DAR RYŽTINGESNIS ŽINGSNIS, ir DAR GALINGESNIS ŠVIESOS SKLEIDIMAS.

Jeigu jūs manote, kad šitame kelyje turi būti išskirtiniai žmonės – ne, jie nėra išskirtiniai žmonės – jie yra mano dvasios broliai ir sesės, esantys šitame pasaulyje, ir iš šito pasaulio aplinkos yra parenkami tie, kurie skleidžia mano šviesą savo aplinkoje.

Kada aš kalbėjau apie jūsų dvasios brolį Algimantą, aš kalbėjau kaip apie ROJAUS TREJYBĖS atstovą. Tai yra DAUGIAU NEGU MANO APAŠTALAS, nes jisai pakeičia tai, kas buvo iki šiol iš Dievybės atsiųsta į žemę žmogiškuoju pavidalu. Jis atstovauja Rojaus Trejybei ir man. Bet taip, kaip aš kaupiau patyrimą, būdamas nusileidęs iš Dievybės aukščiausių dažnių virpesių į žemiausius, į materialų pavidalą, taip jis demonstruoja, pradėdamas nuo žemiausių dažnių pavidalo, kildamas į Dievybės aukštesnių virpesių pasireiškimą, kaip gali pasireikšti žmogus, susiliejęs savąja valia su Dievybės valia, su manąja valia.

Todėl ir jo mokymai skirti ne tiktai jums, bet VISAI PLANETAI, ir jie pasiekia jus ne asmeniškai iš jūsų dvasios brolio Algimanto asmeniškų samprotavimų, bet per jį, ką perteikia Rojaus Trejybė visų šviesos labui, visų sustiprinimo labui, tuo pačiu ir jūsų sustiprinimo labui. 

Jūs turite suprasti, kad gyvajame kelyje TURI BŪTI VEDLYS. Be vedlio jūs galite pridaryti daug klaidingų sprendimų. Todėl mes ir turėjome labai atsakingai parengti jūsų dvasios brolį šitoje kartoje, pasitikėdami juo, nes mes jį išbandėme daug kartų nuo pat vaikystės.

Aš jus taip pat išmėginu, kiekvieną, savo aplinkoje, bet ne ta prasme, kaip jūs galėtumėte suprasti – specialiai jums suteikdamas sunkinančias aplinkybes – tiesiog tos aplinkybės, į kurias jūs esate nuolat įtraukiami, savo asmeninių sprendimų įgyvendinimu, ir dėl to kylančių naujų situacijų pasireiškimu; ir šitie išmėginimai, kada jie būna mūsų valios suliejimo linkme, kada jie pasireiškia taip, kaip mes esame sumanę, kad pasireikštų jūsų charakterio grūdinimo ir tvirtinimo kryptimi, ir kada jūs džiaugiatės šituo charakterio ugdymu ir tvirtinimu, mes taip pat patiriame viduje džiugesį, kad jūs šitą sankryžą praėjote taip, kaip mes norėjome, kad praeitumėte šviesos linkme, o ne tamsos; pasukote taip, kaip mes jus kreipėme iš vidaus.

Todėl apaštalo kelyje ir jų parinkime dabar daug ką lemia jūsų VIDINIS ryšys su mumis.

Atsiverkite mums vis giliau ir gyvenkite tą šviesos gyvenimą savo aplinkoje.

Ir kada jūs priimsite GALUTINĮ sprendimą, TROKŠDAMI – TROKŠTE TROKŠDAMI – tapti mano apaštalu, žinokite, jums durys – VISADA PLAČIAI ATVERTOS.

Algimantas:

Ačiū tau, mylimas Šeimininke Sūnau-Kūrėjau, už šį atsakymą-mokymą. Manoji valia, kad būtų Tėvo, Amžinojo Sūnaus, ir Begalinės Dvasios valia. Amen.
-----------------------
Nuoširdus ačiū Violetai už šio mokymo įrašymą ir išrašymą, kad jį galėtų perskaityti ir kiti mūsų dvasios broliai ir sesės. 

Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas