23. Šeimininko Sūnaus-Kūrėjo-Jėzaus mokymas apie atsivėrimo būseną, suteiktas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Kaune, 2014 08 10

Algimantas:
Mylimas Šeimininke Sūnau-Kūrėjau, mūsų dvasios broli, mums žinomas Jėzaus iš Nazareto vardu, aš esu pasirengęs perteikti tavo mokymą, atsakant į mano dvasios sesės Reginos tau suteiktą klausimą, kaip gi mums turėtų pasireikšti dvasinė asmenybė, kad mes būsena galėtume patirti tą gyvą jungti su tavimi, kad galėtume būsena jausti stipresnį pasitikėjimą tavimi – atsivėrimą tau. Tu buvai tarp mūsų, buvai žmogiškuoju pavidalu, ką tu mums dabar galėtum patarti, kad mes galėtume taip pat patirti tave ir Rojaus Trejybę, ir AŠ ESU, būsena.

Šeimininkas Sūnus-Kūrėjas-Jėzus:

Mano mylimiausias dvasios broli Algimantai, kaip ir visi mano mylimiausi dvasios broliai ir sesės, aš jus apkabinu dabar ir džiaugiuosi jūsų dvasine darna – dvasine vienove, kada jūs išsiliejate savąja asmenybe, tikrai pakildami virš materijos, tikrai pasiekdami ir mane. Aš su jumis drauge esu garbinimo būsenoje ir mokausi iš jūsų garbinti Visuminę Asmenybę AŠ ESU, man tokį kelia susižavėjimą jūsų nuoširdus atsivėrimas būnant tuo pačiu mažiausiu materialiu pavidalu, bet dvasioje tapusiais tokiais milžinais, kaip tą supranta žmogiškasis protas, panaudojant milžino metaforą.
Aš jums galiu patarti panaudodamas savo patyrimą žmogiškuoju pavidalu, kad patirtumėte gilesnį atsivėrimą ir būsena paliudytumėte tą gyvą Tėvo buvimą, ką aš liudijau savojoje aplinkoje savuoju metu, būdamas jūsų planetoje. Jūs turite nepagailėti kelių akimirkų prisėsti vienumoje, ramybės aplinkoje, kada jūsų niekas nevargintų, jums netrukdytų, ir išlieti save, išlieti taip, kaip jūs galėtumėte išlieti save atsiverdami pačiam nuostabiausiam, artimiausiam draugui. Jūs neturėjote suformuotų šeimos gyvų, kupinų meilės santykių tarp tėvų ir vaikų, per daugybę žmonijos kartų, todėl to gyvo tėvo ir motinos, sūnaus ar dukros ryšio, jūs per kartų kartas neperteikėte savo vaikams, kaip ir jūs negavote iš savo tėvų. Todėl, kad jūs galėtumėte atsiverti kaip tam mylinčiam tėvui ir mylinčiai motinai, jums pasakymas nėra toks iškalbingas, kaip jį šiek tiek nužeminus iki paties artimiausio draugo santykio, kurio jūs nebijote, nes jums yra jisai tokio pat lygio – jūs esate jam lygiavertis, todėl jūs atsiverti jam galite daug daugiau negu savo tėvams, kuriuos jūs laikote, kažkuria prasme, jeigu ne aukštesniais tai vyresniais, ir dėl to jūs nesuformavote to kupino giluminio meilės atsivėrimo patyrimo.
Ir kada jūs būsite vienatvėje, net ir trumpą akimirką, ir išsisakysite savo visas negandas, visas svajones, troškimus, net ir susierzinimus, kaip jūs skausmą galite išlieti tie, kurie turite nuoširdų draugą ar draugę, taip jūs būdami vienumoje išliekite šitą nuostabią, savo viduje nešiotą, nepelnytą, naštą, nes jinai neužkrauta Tėvo ir Rojaus Trejybės-AŠ ESU jums, kad ją nešiotumėte savyje, kaip sunkų akmenį ant širdies. Išliekite jūs visą tai, bet ADRESUODAMI ASMENIUI, kuris jums yra priimtiniausias. Jeigu jums yra priimtinesnis mano asmuo, net ir man adresuokite šitą naštą, o aš jums dar papildomai pasiūlau, adresuokite ir Tėvui – visų Tėvui, ir prie Jo prijunkite dar Amžinąjį Sūnų, o prie Jo dar ir Begalinę Dvasią, ir apvainikuokite šiuos tris begalinius Asmenis Visumine Asmenybe AŠ ESU.
Nukreipkite savo naštą Jiems išsisakydami, save – savo vidų – atiduodami Jiems, ir jūs patirsite, koks yra nuostabus palengvėjimas. Jūs pajausite tą būseną, kaip jinai viduje jums suteikia tam tikrą ramybę-palaimą-palengvėjimą, kurį patirs jūsų materialus kūnas, palengvės iš tikrųjų jūsų vidus, kuris prieš akimirką atrodė prislėgtas, suspaustas, o dabar jis tarsi išlaisvintas, tarsi nusimetęs pančius ir kažką iš vidaus, kas neleido pakilti. Jūs pajausite tą dvasinę asmenybę, kuri neturi iš tikrųjų to materialaus pavidalo, nes ji pranoksta materiją, būdama dvasia. Tik jūsų tarpusavio bendravimui asmenybė įgauna materialų žmogiškąjį kūną, nes kitaip jūs negalėtumėte tarpusavyje bendrauti ir atlikti gėrio darbų visų, ir visumos labui.
Asmenybė – besiskleisdama – patirs tą lengvumą su savo Šaltiniu, su savo TIKRUOJU TĖVU IR MOTINA, ir tada ir kūnas pradės patirti palengvėjimą iš vidaus, ir pradės jausti poreikį lengvesniam maistui, tam maistui, kuris reikalingas – pagal Kūrėjo sumanymą – šitam materialiam kūnui palaikyti FUNKCIŠKAI. Jam nereikia daug – perkrauto – maisto, kuris būtų NEĮSISAVINAMAS jį iki galo suvirškinus, ir nepašalinus, jis tampa apsunkęs, o labai dažnai, ir labai greitu laiku, įgyja viršsvorį, o tai taip pat apsunkina dvasinį bendravimą ir dvasinį atsivėrimą Tam, iš Ko yra kilusi asmenybė.
Kada aš gyvenau tarp jūsų, aš neturėjau tokio prabangaus maisto, bet aš buvau stiprus ir sveikas, nes maitinausi labai paprastu rupiu maistu, ir aš mažai vartojau paties materialaus maisto.
Mane vedė meilės jėga siekti gėrio visumai.
Ir kada jūs patirsite, per tą nedidelės akimirkos atsivėrimą Dvasiniam Šaltiniui – Asmeniam Šaltiniui – savo Motinai ir Tėvui, dvasine prasme, Amžinybės Šaltiniui, tada jūs patirsite ir gilesnį asmenybės troškimą bendradarbiauti visumos labui, bendradarbiauti su kuo didesniu skaičiumi savo dvasios brolių ir sesių, net ir su tais, kurie nėra matomi materialiam žvilgsniui, bet jūs pajausite per tą atsivėrimo, besikartojančią vis dažniau, būseną, kaip Apvaizda jums tampa reali, o po kurio laiko patirsite artimumą, artimumą tiems asmenims, kurie jums, kaip dvasinei asmenybei, jau bus pajuntami kaip bendradarbiaujantys ir jums suteikiantys tą pačią ir apsaugą, apie kurią kalba jūsų TIKRIEJI DVASINIAI TĖVAI ne viename jums perteiktame apreiškime-mokyme, kad jūs gaunate Apvaizdos apsaugą.
Aš taip pat esu Apvaizdos pilnateisis narys suteikdamas jums apsaugą. Jūs ir iš manęs gaunate nuostabią, kupiną meilės virpesių apsaugą – naudokitės ja patirdami gyvajame kelyje, jūsų pačių asmenybės pasimėgavimą šituo žengimu veikdami visumos labui.
Kada jūs veikiate aktyviai, jūs vis mažiau kreipiate dėmesį į savo paties asmenį, jūs kreipiate dėmesį į asmenybės pasireiškimą, kuris savaime pasirūpina ir šituo materialiu kūnu, nedabindama jo, bet apribodama jo poreikius, nes daugybė dabar jums tokių svarbių šitam materialiam pavidalui dalykų tiesiog atkrenta kaip nereikalingi, kaip jums suteikiantys apsunkinimą, ir tada asmenybė šitą kūną prižiūri tiesiog tiek, kiek jisai reikalingas priežiūros pagal Rojaus Trejybės sumanytą evoliucinį planą.
Atrodo taip paprasta, bet jums, dar neįgijusiems šitų įgūdžių, kiekvienas toks atsivėrimo momentas yra per daug sunkus ir ilgas, nors tepraeina kelios akimirkos žmogiškąja prasme, ir jums jau sunku surasti dar vieną žodį, kuriuo galėtumėte atsiverti – išsilieti, jums stinga frazių, stinga teiginių, ir jūs labai greitai užbaigiate šitą atsivėrimą. O jūs pamėginkite mintyse fantazuoti, fantazuoti ir savo fantazijas kreipkite šitiems savo realiems, jūsų viduje esantiems gyviems Dvasiniams Tėvams. Savo fantazijomis jūs tuo pačiu lavinsite savo dvasinį asmenybės protą ir tuo pačiu jausite būsena artumą savo Tikriesiems Tėvams. Ir toji būsena vis stiprės ir tuo pačiu augs jūsų pasitikėjimas tiek vedimu iš vidaus, tiek ir atsidavimu šitam vedimui, ir jūs patys patirsite, kad tokia akimirka jus pradeda ugdyti dvasinės asmenybės pasireiškimu fizinėje aplinkoje, ir jūs patirsite – atsiranda alkis tokiam atsivėrimui, ir visa tai vis jus pamalonins būsenos apraiška, nes būsena - tai ir yra jūsų asmenybės tapatybės ūgtelėjimas, tos akimirkos lygiu.

Štai kodėl jūs turite nebijoti paskirti vienatvės akimirkų atsivėrimui, pabendravimui. Juk jūs norite, kad jūsų žemiškieji vaikai pabendrautų su jumis, pasikalbėtų, atsivertų jums. Tai kodėl jūs manote, kad Dvasiniai jūsų Tėvai nenori to paties, ko aš, jūsų dvasinis brolis, taip pat noriu išgirsti – jūsų atsivėrimą, skirtą ir man – pasidalinkite savo mintimis ir su manimi, ir su savo Dvasiniais Tėvais, kurie yra ir manieji taip pat, ir jūs patirsite – po kurio laiko – tokių būsenų, kokias ir aš patyriau, nes šitą aš jums liudiju savuoju žemiškuoju patyrimu, įgytu jūsų pasaulyje, kuris dabar yra ta dvasinė šviesa visai mano visatai, ir ją stebi kaip mano buvusiąją žemiškąją buveinę daugybė dvasinių žvilgsnių, o dabar jus stebi visa kūrinija, nes jūs pradėjote naująjį Visatos amžių, tapę šito Visatos amžiaus Ištakomis, pradėję garbinti Visuminę Asmenybę - AŠ ESU, ir tuo jūs mane mokote, ir aš iš tikrųjų mokausi iš jūsų to atsivėrimo Visuminei Asmenybei – AŠ ESU.
Būkite mano mokytojai, mokydamiesi taip pat ir iš manęs atsivėrimo mūsų Dvasiniams Tėvams, o būsena bus jūsų atlygis, arba pasekmė, kuri yra savaiminė.
Kada jūs pašalinate iš kraujagyslių trombą, kraujo apytaka savaime susitvarko.

Algimantas:
Ačiū Tau, mylimas dvasios broli Jėzau, Šeimininke Sūnau-Kūrėjau, už šitą nuostabų mokymą. Manoji valia, kad būtų Tavoji valia, mylimas Tėve, Amžinasis Sūnau, Begaline Dvasia, AŠ ESU.

Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas