24. Dukros Kūrėjos, Nebadonijos, mokymas – kaip tapti ŽMOGUMI? - suteiktas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Kaune, 2014 10 05
Algimantas:
Mylima Dukra Kūrėja Nebadonija, aš esu pasirengęs suteikti tavąjį mokymą savo lūpomis, atsakant į mano dvasios sesės Reginos klausimą, o tiksliau, prašymą-pageidavimą, tarti savo žodį, kaip mes galėtume tapti tokiais žmonėmis, koks buvo Jėzus prieš du tūkstančius metų šitame pačiame pasaulyje.
Dukra Kūrėja, Nebadonija:
Mano mylimiausi dvasiniai broliai ir sesės, aš džiaugiuosi ir kupina meilės apraiškų, sklindančių iš jūsų, kada jūs šlovinate ir garbinate ir mano Tėvus, Rojaus Trejybę ir AŠ ESU. Kokia tai nuostabi harmonija, sklinda iš jūsų atsivėrusių dvasinių asmenybių, kaip NUOSTABIAI JŪS SPINDITE, kada mes žvelgiame iš kosmoso aukštybių į jūsų KOL KAS tamsiais debesimis apgaubtą nuostabią – ir BŪSIMĄ ŽYDINČIO SODO PLANETĄ – URANTIJĄ.
Ir dabar mes matome, kaip per juodus debesis prasiskverbia jūsų akinanti meilės šviesa – spindulių pluoštu. Kokį tai suteikia nuostabų vaizdą mūsų VISAI Visatai, kada pažvelgia jūsų dvasiniai broliai ir sesės, jau turintys aukštesnį dvasinį statusą ir matantys, kokia yra ta nuostabi jūsų meilės apraiška.
Tai štai, aš jums ir sakau – JŪS IR ESATE ŽMONĖS, TIKRIEJI ŽMONĖS, kokiu ir buvo mano Partneris Vietinėje Visatoje – Šeimininkas Sūnus Kūrėjas, jums žinomas Jėzaus iš Nazareto tapatybės pavidalu.
Štai kodėl, TAPTI ŽMOGUMI – TAI PALAIKYTI GYVĄ KOMUNIJĄ SU MŪSŲ DVASINIAIS TĖVAIS. O Jie jau suteikia jums VISKĄ – suteikia pagalbininkus, kurie padeda jums iš išorės, ir net jūs turite vidinį Paslaptingąjį Pagalbininką, vadinamą Minties Derintoju – paties Kūrėjo, jūsų – ir mano – dvasinių Tėvų dalelę, kokios neturiu net ir aš. Ir aš jums, kaip jūs, žmonės, tarpusavyje sakot, pavydime baltu pavydu. Tai nėra tinkamas pasakymas, bet aš jums pavydžiu baltu pavydu, kad jūs turite PATIES KŪRĖJO – Tėvo ir Motinos – DALELĘ, padedančią jums tapti JŲ DVASINIU SŪNUMI arba DUKRA. Todėl jūs norite tapti žmonėmis. Savaime jūs tapsite ŽMONĖMIS, jeigu jūs būsite DVASINIAIS SŪNUMIS IR DUKROMIS.
SIEKITE DIDESNIO IR SAVAIME MAŽESNIS SUTILPS Į DIDESNĮ.
Juk aš jums išliejau savąją Šventąją Dvasią, jinai yra visoje mūsų Vietinėje Visatoje.
MANOJI ŠVENTOJI DVASIA UŽPILDO VISĄ KOSMINĘ ERDVĘ, VISAS SAVOSIOS VIETINĖS VISATOS RIBAS AŠ ESU PAŽYMĖJUSI SAVĄJA DVASINE-ENERGETINE GRANDINE.
Ir kur jūs bebūsite, ką jūs beveiksite, ar jūs palinksite darže ravėdami ir raudami piktžolę, ŽINOKITE, ir piktžolėje yra mano Šventoji Dvasia. Jūs išraunate piktžolę, tuo pačiu jūs išraunate ir MANO DVASIOS DAIGELĮ.
Jūs KLAIDINGAI manote, kad jūs turite piktžolių, kadangi jums tai buvo KLAIDINGAI ĮDIEGTA, kad vienos žolės yra geros kitos piktžolės. Jeigu jūs liesite jums suteikiamą dvasinę meilę, jūsų laukai bus švarūs, jūsų darželis žydės, nes jūsų virpesiai bus palankūs pasireikšti tokioms gėlėms, tokiems augalams, kurie iš tikrųjų ATITIKS JŪSŲ DVASINĘ NUOSTATĄ ir jame nebus piktžolių, ką šiandien jūs vadinate piktžolėmis. Bet jeigu jūs atidžiau susimąstytumėte, tai kiekviena piktžolė yra NAUDINGA ir jums patiems, jūs ir jas galite panaudoti sau.
Manoji dvasinė grandinė kupina dvasinės meilės, ji nepasireiškia savarankiškai.
Aš geriu meilę iš Rojaus Trejybės ir ATIDUODU JĄ PER ŠVENTOSIOS DVASIOS GRANDINĘ, UŽPILDYDAMA KIEKVIENĄ GYVĄ KOSMINĘ KERTELĘ SAVOJOJE VISATOJE.
Todėl KIEKVIENAS gyvas augalėlis turi manosios meilės išraišką, kuri atiteka į mane iš Rojaus Trejybės. Ir jūs turite taip pat šitą meilės išraišką patirti, jeigu norite. Todėl jau vis daugiau jūs pastebite, kad žmonės sako net ir į maistą galite panaudoti tai, ką paprastai jūs laikote piktžole – ir dilgėles, ir varnalėšas, ir pienes. Bet jeigu aš jums sakau VISKĄ – absoliučiai viską – galite panaudoti, jums sunku tuo patikėti. Todėl kada kitą kartą palinksite ties bet kokia, JŪSŲ SAMPRATA, piktžole ir ją rausite, turėkite minty, kad jūs taip pat IŠRAUNATE IR MANO ŠVENTOSIOS DVASIOS MAŽYTĘ DALELĘ-MAŽYTĮ SEGMENTĖLĮ, todėl jums yra naujas iššūkis; bet jis yra dar labai išankstinis, bet jūsų protui – pamąstymui – jis yra tinkamas.
Jūs galite lauką ravėti be fizinių pastangų, o DVASINIAIS ENERGIJOS VIRPESIAIS. Ką tai reiškia? Nenaikinant to, kas dabar, jūsų samprata, yra piktžolės, o tiesiog sukeliant tokius energetinius virpesius, kurie būtų nepalankūs jūsų netinkamų, jūsų supratimu, augalų suvešėjimui toje vietoje, kur jų nenorėtumėte.
Jeigu jūs turėtumėte TOKĮ PASITIKĖJIMĄ, jūs galėtumėte iš tikrųjų būti patys turtingiausi, net ir materialia prasme, žmonės. Juk prisiminkite, kada ir Jėzus buvo vienatvės akimirką kalnuose, ir svarstė, kokius jam priimti sprendimus, pajutęs alkį, jis patyrė vidinę nuostatą, ar jam tą maistą, tiesiog vos panorėjus mintyse, ir turėti visą puošnų puotos stalą vienatvėje kalnuose. Jisai atsisakė šito kelio dėl to, kad norėjo būti TOKS, KAIP VISI. Bet tas atsisakymas nereiškia nepajėgumo tą padaryti, kad jam būtų padengtas stalas pačių įmantriausių valgių tuose kalnuose, kur nėra arti virėjų, kur nėra arti tų, kurie galėtų tą maistą jam atnešti.
ŽINOKITE, JUMS TAIP PAT NĖRA APRIBOJIMŲ EINANT DVASINIU KELIU ĮSISAVINANT ENERGIJĄ IR BENDRADARBIAUJANT SU JUMS JAU PUIKIAI PAŽĮSTAMA ROJAUS TREJYBĖS APVAIZDA, KURIAI TAIP PAT IR AŠ PRIKLAUSAU. IR JŪS JAU ŽINOTE, KAD IR JŪS PRIKLAUSOTE, KADA SUTEIKIATE PAGALBĄ IŠ MEILĖS KITIEMS.
Todėl ir jums gali būti realūs įvairūs daiktai, įvairūs valgiai ant jūsų stalo, jeigu tik jūs PASITIKĖSITE SAVO DVASINIAIS TĖVAIS, JEIGU JŪS ĮSISAVINSITE ENERGIJĄ, JŪS GALĖSITE TURĖTI TŲ VALGIŲ, KURIŲ NĖRA NET PARDUOTUVĖSE.
Jums sunku tuo patikėti, nes tai primena jūsų burtų pasakas, kada burtininkas gali stebuklingos staltiesės dėka padengti nuostabų vaišių stalą.
Dabar jūs galėsite mąstyti, kad ir jūs galite tapti tuo burtininku ir sau pasidengti vaišių stalą. Bet tam jūs prieš tai turite įdėti PASTANGŲ, ĮDĖTI, KAD PASIEKTUMĖTE KRISTAUS DVASIOS ATSIVĖRIMO SAVO VISUOTINIAM TĖVUI LAIPSNĮ – LYGĮ, kada jūsų PASITIKĖJIMAS – TAI, KĄ JŪS PAMĄSTĖTE, TURI PAVIRSTI TIKROVĖS IŠRAIŠKA BE MENKIAUSIO JŪSŲ SUABEJOJIMO.
Todėl tarp jūsų pasitikėjimo savo Dvasinių Tėvų vedimu iš vidaus – ir atsidavimu šitam vedimui – ir dabartinės jūsų dvasinės asmenybės AKTUALO – BŪSENOS – IŠRAIŠKOS DAR YRA MILŽINIŠKA LAIKO IR ERDVĖS DISTANCIJA – INTERVALAS.
Galbūt jums vis giliau atsiveriant, vis stipriau bendradarbiaujant su savo Dvasiniais Tėvais, jūs vis dažniau sustosite ties šita mano jums netikėtai atskleista mintimi, bet kada jūs pasinersite į GYVĄJĮ gyvenimą, atsidavę savo Dvasinių Tėvų vedimui, jums šitie dalykai nebe tiek rūpės, jūs užsiimsite daugiau GYVU GYVENIMU VISŲ ŠVIESOS LABUI. Todėl net ir tai, ką jūs šiandien laikote pirmaeiliais dalykais, jie nublanks, atsiras nauji horizontai, apie kurių egzistavimą, jūs šiuo metu net negalite patikėti, kad jie gali būti jums tokie prieinami, ir kada jie atsivers jūsų viduje, ir jūs pradėsite juos įgyvendinti išorėje, pamatysite, kokį teikia jums pasitenkinimą tie veiksmai. Ir tada pamatysite, kad iš tikrųjų tie veiksmai jums tampa daug svarbesni negu iki tol buvę kokie nors jūsų neryškūs norai, kad jūs norite savo gyvenime kažko pasiekti ir mėginate tam dėti pastangas, o dabar staiga jūsų tikslai ima kisti. Ir ne tiktai keičiasi patys tikslai, bet ir jų įgyvendinimo būdai, ir JŪSŲ PAČIŲ VIDINĖS NUOSTATOS.
Todėl, vėl, kada jūs esate dvasiniame gyvajame kelyje, jūs puikiai suprantate, kad su Rojaus Trejybe, ir dabar jūs dar žinote, Visuminį Dievybės Asmenį AŠ ESU, IMANOMA VISKAS. Reiškia, jūs esate tokie, kaip ir Kristus prieš du tūkstančius metų šiame pasaulyje, reiškia, ir JUMS įmanoma viskas.
Bet tas VISKAS nėra ABSOLIUČIA prasme VISKAS, bet VISKAS VYKDANT ROJAUS TREJYBĖS MEILĖS VALIĄ VISŲ ŠVIESOS LABUI, IR MEILĖS PAGRINDU.
Štai kada jūs pasiekiate tą pasitikėjimo savaisiais Dvasiniais Tėvais BŪSENĄ, išauga ir jūsų pačių pasitikėjimas, ir tuo pačiu, didėja jūsų patyrimas, ir jūs tampate taip pat Apvaizdos dalimi, kuri dar nėra matoma jūsų materialiam žvilgsniui, bet kurios pasekmes jūs pastebėsite, o kai kurie jau ir esate pastebėję. Todėl tas sugebėjimas atlikti viską, kas ATITINKA ROJAUS TREJYBĖS MEILĖS VALIĄ, yra ne vien tik jūsų pastangų dėka, bet taip pat ištiso mūsų visų brolių ir sesių KOLEKTYVO BENDRAS pasiektas rezultatas VISUMOS LABUI.
Štai kada jūs šitaip gyvensite, jūs gyvensite ŽMOGAUS gyvenimą.
Jus turite nuostabią Šventovę, kurioje patiriate savo atsiveriančių dvasinių asmenybių būseną. Kokia yra palaima, kada jūs esate gyvoje komunijoje su savo Dvasiniais Tėvais, stiprėja jūsų viduje ramybė, stiprėja pasitikėjimas, tačiau kada jūs išeinate į aplinką, aplinka jus iškart suveržia, suveržia kaip pančiai. Kadangi jūsų dvasinis stuburas nėra per daug išaugęs į ištisą dvasinį ūgį, reiškia jūs turite tą stuburą UGDYTI, negalima jo iškart išugdyti tokį, kokį jūs norėtumėte, nes jis auga priklausomai nuo jūsų kaupiamo PATYRIMO. Jeigu jūs tiktai norais grįsite savo gyvenimą, bet nežengsite realių praktinių žingsnių gyvajame kelyje, taip dvasinis stuburas ir liks tiek neišugdytas, tiek ir silpnas, net ir gali iškrypti. O pasitikėjimas jūsų bus išvis menkutis, kadangi neturėsite PATYRIMO, kaip gi jūs veikiate BENDRADARBIAUDAMI su savo kitais broliais ir sesėmis, net ir su tais, kurie nėra matomi jūsų žvilgsniui.
Todėl vien tiktai apmąstymai, net ir labai gražių teiginių, arba jų pagarsinimas, tai dar nėra žmogiškasis lygis – bet ŽMOGIŠKASIS LYGIS PASIEKIAMAS GYVENIMU, KOKĮ IR GYVENO KRISTUS. Jis nedarė milžiniškų veiksmų, jis gyveno tokį gyvenimą, kokį JUTO, KAD JĮ VEDA IŠ VIDAUS TĖVAS. Jūs puikiai žinote, kad jo pats prasmingiausias laikotarpis buvo tada, kada jis pasireiškė kaip DVASINIS MOKYTOJAS, kada jis dalino kitiems NE MATERIALIAS DOVANAS, BET DVASINĘ ŠVIESĄ – ŠVIESĄ, KURI GALI APŠVIESTI IR KITUS JO DVASINIUS BROLIU IR SESES - ŠVIESĄ, KURI NESENSTA, NESUSIDĖVI, NESUSINEŠIOJA - ŠVIESĄ, KURI YRA GYVA KIEKVIENAME.
TODĖL GYVENDAMI ŠITA GYVĄJA ŠVIESA JŪS TAMPATE ŽMOGUMI.
Jeigu mokymai lieka tiktai mokymais, reiškia jūs dar nepasiekėte žmogaus lygio. Pritaikykite tuos mokymus savo gyvenime – kasdienybėje – kad pajaustumėte gyvenimo PRASMĘ, kad pajaustumėte, jog gyvenimas – tai nėra vien tiktai materialaus kūno pabudimas ir visa rutina iki pat paskutinės akimirkos, kada jis eina miegoti.
Gyvenimas – tai yra DVASINIS TURINYS, pripildytas mūsų Dvasinių Tėvų MEILĖS, kad VISAIS MATERIALIAIS VEIKSMAIS PASIREIKŠTŲ TAIP, KAIP VEDA IŠ VIDAUS TOJI NEMATOMA RANKA, TOJI MILŽINIŠKA ŠVIESA, KURI JŪSŲ VIDUJE JAU YRA.
Štai ir yra toks žmogus. KITOKIO ŽMOGAUS NĖRA SUMANYTA.
Kada jūs dėsite pastangas, kad jos ir būtų net ir nelabai veiksmingos, bet jeigu jūs pastangas dedate, po kurio laiko jumyse kyla alkis, jūs pradedate norėti tokių pastangų, jums tos pastangos pradeda suteikti tam tikrą pasitenkinimą ir jums tampa MALONU dėti pastangas, ir neužilgo jūs patiriate tam tikrą ir atlygį, nes niekada nebūna taip, kad pastangos nebūtų atlyginamos. Ir kuo daugiau jūs atsiversite Rojaus Trejybei, kaip savo VIENINTELIAMS Dvasiniams Tėvams, tuo IMLESNI būsite šitam pamaloninimui, kad už pastangas jūs sulaukiate atlygio, net jeigu tas atlygis ir bus ne toks, kokio tikėjotės; jūs taip pat jausite didžiulį pasitenkinimą, net jeigu jums tai ir bus aštrūs žodžiai, kurie skirti jums nepelnytai. Ir jūs jausite tą pasitenkinimą, kad jūs – kaip asmenybė – subrandinote ir išugdėte daug stipresnį dvasinį stuburą, kad tie žodžiai jūsų nebeveikia taip, kad jūs taip pat atsikirstumėte, galbūt ir keiksmais, nešvankiais žodžiais, arba pulsuojančia žemo dažnio energetine išraiška – fiziniais veiksmais. Ir jūs už tokius patyrimus dėkosite, jausdami savo viduje tikrą, nuoširdžią meile, ir žavėsitės savo poelgiu, kad jūs IŠKILOTE AUKŠČIAU TŲ APLINKYBIŲ, kuriose buvo jūsų asmeniui skirti tamsos žemo dažnio energetiniai virpesiai.
Juk Kristus, kada prie jo priekabiaudavo, niekada neatsakė taip pat kaip priekabiautojai, tokiu pačiu lygiu. Jis atsakydamas neužgauliojo tų priekabiautojų, bet suteikdavo dvasinį mokymą, arba tam tikrą sąmojingą repliką, kuri galėtų GILIAU MĄSTANČIAM atskleisti gilesnę šviesą. Todėl tai taip pat yra pamokymas jūsų, kad atsirėmus į Rojaus Trejybės vedimą iš vidaus, JŪSŲ LŪPOMIS PRABYLA BŪTENT JI, PRABYLA IŠMINTIES IR ŠVIESOS ŽODŽIU, IR TOJI PATI IŠMINTIS JUMS DIKTUOJA ĮVAIRIUS SPRENDIMUS, KAIP GYVENTI TĄ KASDIENĮ GYVENIMĄ SAVO APLINKOJE, KAIP TVARKYTI SAVO ŠEIMĄ, KAIP TVARKYTI SAVO BUITĮ, KAIP TVARKYTI SAVO PATIES VIDŲ. IR TAI YRA ŽMOGUS.
Žmogus nėra izoliuotas individas. Jis negali būti žmogumi, jeigu save ATSKYRĖ NUO SAVOJO ŠALTINIO – DVASINIŲ TĖVŲ.
Jūs žmogų vadinate žmogumi tiktai pagal materialų pavidalą, o žmogus yra PRADINĖ ASMENYBĖS PASIREIŠKIMO PAKOPA, BET JIS YRA DVASINIS. JIS YRA DVASIA.
Todėl kada Kristus jau buvo ant kryžiaus ir kada po visų kankinimų jisai išleido paskutinį kvėpsnį, tai centurijonų kapitonas pasakė GILUMINĘ mintį, parodydamas į jį, ir tardamas – ŠTAI ŽMOGUS. TAI BUVO AUKŠČIAUSIAS ĮVERTINIMAS. Jis neįvertino Kristaus kaip Dievo sūnaus, kaip pranašo, kaip mesijo, jis pasakė PAPRASTĄ TEIGINĮ – ŠTAI ŽMOGUS.
Algimantas:
Ačiū tau, mylima Nebadonija, už šitą mokymą-atsakymą. Manoji valia, kad būtų tavoji valia mylimas Tėve, Amžinasis Sūnau, Begaline Dvasia, AŠ ESU. Amen.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas