Tėvo mokymas apie bažnyčią, 2009 08 01

Spausdinti
Dokumentų sąrašas
 

Algimantas:

Mylimas Tėve, Amžinasis Sūnau-Motina-Broli, Begaline Dvasia-Motina-Sese, aš garbinu tave, kad tu taip nuosekliai vedi mane, kaip ir kiekvieną iš mūsų, savo gyvuoju meilės ir tiesos keliu, aš garbinu tave iš meilės ir laisva valia, gauta iš tavęs. Amen.
Mylimas Tėve, aš noriu išgirsti Tavo mokymą apie bažnyčią, kas yra bažnycia, kaip ją mes turėtume suprasti?
----------------------------
Tėvas:

Mano mylimas sūnau, aš džiaugiuosi tavo pastangomis siekti vis gilesnio supratimo ir aplinkui esamų reiškinių, ir institucijų, kurios daro poveikį Mano kūrinijai, nes būtent kiekvieno iš jūsų elgesys tarpusavyje ir veikia visos Mano kūrinijos būvį amžinybės akimirkoje, ir taip, kaip ją patiria kiekvienas individas.
Kiekvienas mano vaikas gali sužinoti daug daugiau negu jis skaitys jūsų pačių prirašytas knygas, jeigu tik atsivers Man tiek, kad išgirs Mano jam suteikiamus mokymus, kurie jį ugdys, stiprins, nors iš pradžių galės ir gluminti, ir net bauginti, savo šviesa.
Tačiau savo mylimą vaiką mokydamas, Aš jį visada stiprinu ir raminu, kad jo baimė ištirptų Manojoje gyvojoje meilėje, ir jis patirtų, kad jo nuogąstavimai dėl jį akinančios šviesos yra jo paties susikurti ir tikrovėje neturi jokio gyvo atspindžio, nes Manojoje kūrinijoje nėra BAIMĖS TAMSOS ŠEŠĖLIŲ. Tokius šešėlius jūs patys susiformuojate sau, o tada įtakingesni ir stipresni perša savo sielos broliams ir sesėms, kurie nėra tokie stiprūs ir ryžtingi, kad jiems pasipriešintų. Ir per kartų kartas jus pasiekia tokie iškraipyti Manosios Meilės ir Šviesos mokymai, kurie nebeturi nieko bendro su Manimi, nors kalba ir apie Mane.
Todėl ir tavo klausimas apie bažnyčią yra aktualus ne tik tiems, kurie lanko bažnyčią, ir ne vienerius metus, bet ir tiems, kurie ją ignoruoja, ar neigia iš viso. Aš jį atsakysiu taip, kaip yra iš tikrųjų, o ne taip, kaip jūs norėtumėte kad būtų.
Bažnyčia yra visa kūrinija, nes ji yra MANO GYVAS PASIREIŠKIMAS, PER GYVĄ RYŠĮ SU MANIMI, KADA JŪS ATSIVERIATE MAN IR UŽMEZGATE GYVĄ KOMUNIJĄ SU MANIMI. Bažnyčia esu AŠ. Bažnyčia esi TU gyvame ryšyje su Manimi. Bažnyčia yra kiekvienas Mano vaikas, atsivėręs visa savo siela Man ir trokštantis palaikyti GYVĄ KOMUNIJĄ SU MANIMI IR GARBINDAMAS IR MANE, IR ROJAUS KITUS DU MANO LYGIAVERČIUS PARTNERIUS IŠ MEILĖS IR LAISVA VALIA.
Bažnyčia tai nėra bendruomenė. Bažnyčia – tai nėra pastatas. O BŪTENT ŠITAIP JUS MOKĖ IKI ŠIOL, KAD JĖZUS YRA BAŽNYČIOS GALVA IR VYRIAUSIASIS KUNIGAS, O TIKINTIEJI SUDARO BAŽNYČIOS KŪNĄ.
Atėjo laikas jums sužinoti, kad tai nėra tiesa.
Bažnyčia yra tik kiekvieno ASMENINIS IR GYVAS RYŠYS SU MANIMI, NES TIK TOKIAME GYVAME BENDRAVIME JŪSŲ SIELA PAJUNTA MANO GYVĄ MEIL;Ę IR PATIRIA MANO GYVĄ BUVIMĄ PAČIOS SIELOS VIDUJE. Štai tik toks gyvas komunijos ryšys yra bažnyčia, nes tik šitokiu gyvu ryšiu Mano vaikas ir gali paliudyti, pirmiausia, SAU, o vėliau ir kitiems sielos broliams ir sesėms, o dar vėliau ir VISIEMS SIELOS IR DVASIOS BROLIAMS IR SESĖMS VISOJE KŪRINIJOS APIMTYJE, kad JIS YRA GYVOJI BAŽNYČIA, ARBA DAR GRAŽESNIS ŽODIS YRA ŠVENTOVĖ.
Kada Mano Sūnus Kūrėjas, jums žinomas Jėzaus iš Nazareto vardu, mokė savo sielos brolius ir seses, tada jis kalbėjo, kad jis sugriaus savo šventovę, tačiau po trijų dienų ją vėl atstatys. Toks jo mokymo epizodas tuometiniams jo sielos broliams ir sesėms buvo nesuvokiamas ir juos gąsdino, nes nė vienas iš jų nepajėgė suvokti, ką jis turi omeny šitaip kalbėdamas apie šventovės sugriovimą, Jie visi šventovę suprato kaip materialų sinagogos statinį, kurio net tik negalima sugriauti per tris dienas, bet tuo labiau neįmanoma jo dar ir iš naujo atstatyti.
Ir toks jų nesuvokimas daugelį supykdė, kad jis šitaip išdrįso šventvagiauti ir kalbėti nebūtus, jų manymu, dalykus, ir tuo pačiu tokia kalba įžeisdamas Mane.
Tačiau Jėzus pačia tikriausiai tiesiogine prasme sakė tiesą, kad jis sugriaus savąją šventovę, ir dar parodė pirštu į savo materialų kūną, ir ją atstatys po triju dienų. Ir savo prisikėlimu jis tik paliudijo savo žodžių tiesą.
Kalbėdamas savo sielos broliams ir sesėms, jis puikiais žinojo, kad Aš gyvenu kiekvienoje jo proto kertelėje, kiekviename jo mąstymo epizode, kiekvienoje jo gyvenimo akimirkoje, nes nėra, ir negali būti, tokios akimirkos, kada Manęs nebūtų tiek jūsų viduje, tiek aplinkoje, taip, kaip Aš jus veikiu iš vidaus ir iš išorės per daugybę savo kitų vaikų. IR VISAS ŠITOKS MANO VEIKIMAS YRA SKIRTAS JUMS, KIEKVIENAM ASMENIŠKAI, KAD TIK ATSIVERTUMĖTE MAN SAVO VISA SIELA.
Tačiau šiandien jūsų siela iš Manęs, nors ir netiesiogiai, yra gavusi materialų apvalkalą, kurį jūs vadinate kūnu. Jūsų siela negalėtų pasireikšti be materialaus apvalkalo savo ryšiuose su kitais sielos broliais ir sesėmis, o taip pat negalėtų atlikti gėrio darbų drauge su Manimi. Štai jūsų materialus kūnas ir yra tas gyvosios šventovės statinys, toji bažnyčia, kurią Jėzus ir sakė, kad sugriaus.
Jūs negalite gyventi, savo dabartiniu pavidalu, be jūsų materialaus kūno. Ir Aš jus veikiu iš vidaus, kad vis labiau jūs patikėtumėte ir patirtumėte, kad Aš esu GYVAS JŪSŲ VIDUJE, ir veikiu per jūsų atsivėrusią sielą, kuri ir gali bendrauti su Manimi, kada užmezga gyvą komuniją per Mano dvasią – jūsų Minties Derintojus.
Ir visai jums nesvarbu, kada siela yra atsivėrusi Man, KUR vyksta šitas gyvas komunijos ryšys – ar tarp materialių statinio sienų, ar gamtoje, ar namie, ar laukuose, nes jūs, kiekvienas, atsivėręs Man visa savo siela, tampate Mano GYVĄJA ŠVENTOVE, kuri, kaip sraigės namelis, visą laiką keliauja su Manimi, Manyje, ir pati jaučia Mano buvimą savo viduje, jaučia per gyvą komuniją su Manimi.
Ir kuo dažniau jūsų siela atsiveria Man, kuo gilesnis užmezgamas gyvas ryšys su Manimi, tuo labiau jūsų, kiekvieno, siela ima patirti, kad jai reikalingas šitas GYVAS KOMUNIJOS RYŠYS, o ne konkreti vieta ar konkretus statinys.
Kol jūsų sielai turi poveikio vieta ar statinys, kuris turėtų jus paskatinti labiau atsiverti Man, sustiprinti gyvą ryšį su Manimi, tol jūsų siela dar remiasi ne tiek į Mane, esantį jūsų viduje, kiek į išorinę aplinką, į išorinį ir materialų šventovės statinį. Tačiau jis yra laikinas, ir ateis laikas, kada jis taps nebereikalingas, nes jūs remsitės, kiekvienas, į Mane, esantį jūsų viduje, ir jums nebus reikalingi jokie tarpininkai tarp Manęs ir kiekvieno iš jūsų.
Gyvoji komunija su Manimi niekada nebūna pasikartojanti; ji reaguoja į sielos gyvą ir giluminį ryšį su Manimi, todėl ir jūsų GYVOJI ŠVENTOVĖ taip pat nebūna tos pačios vidinės gyvo ryšio su Manimi būsenos. O kad tokia būsena tvirtėtų ir jūsų pasitikėjimas Manimi augtų ir stiprėtų iš vidaus, jūs turite pašvęsti savo gyvąją šventovę Manosios kūrinijos šviesos labui ir gerų darbų kūrimui drauge su Manimi. Tik tokia šventovė turi prasmės ir kūrinijos ateitį, kurią jau dabar jūs formuojate visai Urantijai
Aš džiaugiuosi tavo žingsniu ir ryžtu, tačiau raginu dar daugiau įdėti pastangų, kad tavoji gyvoji šventovė turėtų kuo gilesnę ir dažnesnę gyvą komuniją su Manimi visų labui, ir visų pirma tavosios sielos stiprėjimo ir skaistėjimo labui.
--------------------------------------------------------------------
Algimantas:

Ačiū Tau, mylimas Tėve, už tokį nuostabų mokymą. Manoji valia, kad būtų tavoji valia. Amnen.
---------
Vilnius, 2009 08 01
17.35
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas

Algimantas
2009-08-01 17:46

 


Dokumentų sąrašas
Spausdinti
Grįžti atgal