591. Algimanto pamokomasis žodis – Likimas – tai yra Kūrėjo mums padovanota dovana – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Romainiuose, 2024 01 06

Mylimieji, mano vardas – Algimantas. Aš ruošiu Dvasinius Mokytojus visai planetai – pradėjau nuo Lietuvos. Per gyvąsias pamaldas sakau pamokomąjį žodį lietuviškai, angliškai sakau bet kur gamtoje, mieste, kambaryje, kur man patinka, kaip jaučia Širdis tą akimirką, kur būtų tinkama vieta.
Aš klausausi, retsykiais dabar jau turiu prisipažinti – muzikos, dainų – ir išgirdau vieną tokią mintį, kada jaunas, jaunas visiškai neturintis balso, tariamas dainininkas dainuoja – Aš kovoju su likimu.
Štai, žmogus neturintis supratimo, kas yra likimas – jis kovoja su tuo likimu! Jis kovoja, kas jo supratimu yra sunkus gyvenimas, sunkūs kažkokie nepriimtini, skausmingi patyrimai – ir jam reikia kovoti prieš tai. O juk Kūrėjas mums padovanojo Likimą, ir mes jį turime įgyvendinti – ne kovoti, bet kaip tik džiaugtis, jeigu mes patiriam. Ir tas patyrimas mūsų charakterį stiprina, ir mūsų žingsnis tvirtėja Gyvajame Kelyje žengiant pas Tėvą, kuris yra Rojuje. Mes girdime tą žodį – Rojus – dažnai, dažnai sako jauni, ir dainose kartais pasigirsta toks žodis, bet nėra sampratos, kas yra tas Rojus, nors ir neįvardinant konkrečių Rojaus Grožybių, nes jos yra per daug – per daug akinančios. Net ir Jono apreiškimas – apaštalo Jono apreiškimas – kur jis kalba, kad jis buvęs Rojuje, ir žodžiu, matęs ten ir keturis žvėris kampuose – tai yra Minties Derintojo projekcija, kada jis niekur nebuvo išvykęs iš mūsų planetos – parodyta Minties Derintojo projekcija, kaip atrodo po prisikėlimo tas gyvenimas, tas pasaulis – ir jis tai suvokia, kad yra jau Rojus. O tai yra pati pradinė pakopa.
Štai, to Likimo įgyvendinimo laiptai – Algimantas parodo mūsų kelionės į Rojų piešinio nuotrauką. Štai šitas mažytis taškelis čia, tai yra saulės – saulės-žvaigždės – buvimas, o mūsų planeta čia yra mažytis mažytis taškelis. Mes iš šito taškelio pradedame kelionę į Rojų. Ir po prisikėlimo mes esame štai šitoje vietoje – Vietinėje Sistemoje. Ir būtent šitą – vieną iš pasaulių ir parodė apaštalui Jonui per apreiškimą Minties Derintojo suteikta projekcija.
Kada man buvo parodyta projekcija tiesiog skriejant kosmine erdve, ir kada mane kreipė link Rojaus – aš nežinojau link ko mane kreipia, bet tiesiog kreipė skriejantį kosmine erdve Visatoje, ir aš nebegalėjau savo net periferiniu matymu pažvelgti į tą pusę man iš kairės. Ir tada Tėvas man paaiškino – Tai yra Manoji Buveinė. Ji yra tokios ryškios ir akinančios tau Šviesos, kad tu dabar esi nepasirengęs į ją net iš toli pažvelgti į tą pusę.
Štai norint pasiekti savąjį Likimą, su juo nereikia kovoti – reikia dėti pastangas įgyvendinti tą padovanotą Likimą. Ir po prisikėlimo Satanijos Vietinėje Sistemoje, kuriai priklauso mūsų planeta, ir dar 609-ios planetos, kuriose gyvena mirtingieji – po mokymų, po įsisavinimo įvairių patyrimų, įššūkių, mes žengsime toliau – žengsime į Žvaigždyno lygį. Čia dar daugiau pasaulių – tai yra universitetai, tai yra mūsų studijos! Iš Žvaigždyno mes žengsime į dar aukštesnį lygį – Vietinės Visatos. Iš ten mes žengsime į Supervisatos Mažuosius Sektorius, Didžiuosius Sektorius – Supervisatos, kol mes pateksime į Tą Centrą – kūrinijos Centrą! Štai čia yra Rojus, čia, todėl yra milžiniškas skirtumas.
Kokia yra Buveinė – Rojus – tinkama Kūrėjui, mėgina mums paaiškinti – vienintelis – apreiškimas, tai Urantijos Knyga – mėgina nors šiek tiek atskleisti, kas gi yra tas Rojus, kokia yra Kūrėjo Buveinė. Tačiau perspėja, kad mirtingojo protas negali suvokti tokio Grožio, tokios aplinkos, kuri yra Paties Kūrėjo visų virpesių sukoncentravimo Centras.
Aš mėginau irgi pavaizduoti savo sampratą, koks yra Rojus, turėdamas omeny tą informaciją iš Urantijos Knygos – Algimantas parodė savo ranka pieštą kūrinijos piešinį. Tai štai, pirmiausia, Rojus. Jis turi Kūrėjo, sakykime, taip, kaip aš pavaizdavau Kūrėjo Meilės atspalvį rožinės spalvos. Tarp kitko, aš dabar pastebiu, kiek rožinė spalva per pastarųjų keletą metų ėmė vis daugiau ir daugiau paplisti tiek drabužių spalva, tiek įvairių dekoravimų per sporto varžybas, ir lygiai taip pat tokia mėlyna spalva, kuri išreiškia Kūrėjo Galią – Visuminės Dievybės AŠ ESU Galią – taip pat aš matau ypač žiūrint per Rusijos televizijos nufilmuotą šių metų Naujametinį žiburėlį, pamačiau – net dainininkai tokiais pasipuošę kostiumais. Plinta ta spalva. Kada man Tėvas buvo sakęs – šita spalva – Rojaus Meilės – Rojaus Tėvų Meilės spalva – pasklis po visą pasaulį, ji viešpataus kaip ir Kūrėjo – Visuminės Dievybės – atspalvis įsiviešpataus! Tai štai – Rojus – čia yra šita vieta į kurį mes ir keliaujame. Čia yra Havonos septyni Žiedai. Čia yra Tamsieji du Žiedai – Tamsieji – Tamsieji du Žiedai, kurie užstoja Centrinę Visatą – Amžinąją Visatą – nuo išorinių Laiko ir Erdvės Supervisatų. Mūsų Supervisata yra šitoji. Mėginau aš čia pavaizduoti jos dydį palyginus su Rojumi, turint omeny, kad jis dar nutolęs. Jis yra daugybę – daugybę kartų didesnis negu visa šita Supervisata – šitas dangaus skliautas, kurį mes dar ne visą aprėpiam žvilgsniu. O štai čia išoriniai Keturi Žiedai pavaizduoti, irgi tokia rožine spalva, t.y. ugnies milžiniški išeinančios iš Rojaus Energijos – viesulai, uraganai – kuriuos formuoja į sukūrinius ūkus Pagrindiniai Jėgos Organizatoriai. Jie būtent nukreipia tą Energiją į sukūrinius ūkus, kad iš jų susiformuotų saulės-žvaigždės. Iš vieno ūko gali atsirasti iki 100 milijonų saulių.
Štai šitame aš savo piešinyje mėginu pavaizduoti Rojų – Algimantas parodė dar kitą savo ranka pieštą Rojaus vaizdą. Rojus – tai yra elipsės, nedidelės, sakykime, elipsoidės, labai artimos apskritimui, bet ne visiškai apskritimas – elipsė, kur yra vienu šeštadaliu ilgesnis, jeigu mes žvelgsime į vakarus iš rytų – atstumas – palyginus su atstumu iš pietų į šiaurę – vienu šeštadaliu tiktai. Rojus turi Tris Dalis – viršutinę, periferinę ir apatinę. Tai – viršutinis Rojus – tai yra būtent Dievybių, Tų – Keturių Kūrėjo Asmenybių – Energinio Sukoncentravimo Vieta – ir ten be Dievybių nėra nieko. Ten yra dar Šventoji Vietovė, kur vyksta garbinimas – Kūrėjo garbinimas. Periferinis Rojus – tai yra būtent toji vieta, kur vyksta visas gyvenimas, visa Rojuje esančiųjų veikla – periferiniame Rojuje. Apatinis Rojus – tai yra toji vieta iš kurios pasklinda ir Trauka, ir Energija į kūrinijos Erdvę, kai pats Rojus nėra Erdvėje! Erdvė tik priartėja prie Rojaus tiek iš horizontalios plokštumos, tiek iš vertikalios plokštumos, iki viršaus, ir iki apačios, bet nesusiliečia, nors erdvė gimsta iš apatinio Rojaus.
Ir dabar aš mėginu pavaizduoti Supervisatą, kur aš jums aname piešinėlyje rodžiau. Jeigu įsivaizduojate proporciją – tokia atrodytų ta Supervisata, kokią mes matome pakėlę į dangų akis. O tas Rojaus dydis, įsivaizduokit, ir šitas nedidelis, tai čia dar yra Supervisata padidinta, o iš tikrųjų sudaro erdvėje tik tokį mažą mažą taškelį – jis keliasdešimt tūkstančių kartų mažesnis už Rojų! O juk Rojus yra materialus – tas Darinys yra materialus, tik tokios materijos neegzistuoja niekur kosminėje erdvėje! Rojus – unikalus! Jo negalima pakartoti – kopijų nėra – jo Grožio negalima pakartoti! Nors Havonos centrinė-amžinoji-dieviškoji Visata, turinti vieną milijardą Pasaulių – septynios grandinės viena kitą apimančios – tai yra Septyni Koncentriniai Žiedai – ir juose yra milijardas Pasaulių. Ir kuo artėjama iki Rojaus iš septintojo Žiedo, žengiant per Pasaulius į šeštąjį, penktąjį, iki pirmojo, tuo kiekvieno Pasaulio Grožis vis labiau ir labiau artėja prie Rojaus Grožio – kaip Planeta yra įrengta, kaip joje yra atspindimas Rojaus Grožis. Tačiau toli gražu neįmanoma Rojaus Grožio išreikšti ir pakartoti, nes tai yra unikalus – unikalus – unikalus-materialus – iš tikrųjų sunku net pasakyti, kas tai yra. Jis nėra darinys, jis nėra padarytas, jis visą laiką buvo, yra, ir bus – kaip Kūrėjas – visą laiką buvo, yra, ir bus. Jis nėra daiktas. Jis apima tokią didžiulę – didžiulę apimtį, kad jokiu žodžiu negali jo apibūdinti, kai net tūkstančius kartų pranoksta Supervisatos dydį! Ir jis nėra objektas. Ko gero labiausia gal tinka žodis – tai yra kūrinijos Geografinis Centras – Geografinis Centras. Ir iš Rojaus pasklinda visa Trauka – Trauka Supervisatoms – visos Supervisatos skrieja aplink Rojų. Tuo tarpu Rojus yra nejudantis – nejudantis ir nesantis erdvėje, nes Rojuje erdvės nėra. Ir Rojuje nėra laiko!
Štai maždaug toks požiūris į dabartinę Didžiąją Visatą – Algimantas parodė dar vieną schemą. Mūsų Supervisata būtų ši, Rojus, štai čia septynios Supervisatos. Ir Rojus pranoksta šitas septynias Supervisatas net kartu sudėjus daugybę kartų savo apimtimi! Taigi, Supervisatos Erdvė – mes matome, kokio milžiniško dydžio, kai mes nesugebame net suvokti – mes negalime nuskrieti į kitą planetą – o čia yra viena materija, viena substancija – ji yra nei gyva, nei negyva. Būtent tokios substancijos, tokios materijos niekur neegzistuoja kūrinijoje. Ir mūsų Likimas yra būtent patekti į šitą Kūrėjo Buveinę, ir tuo pačiu išreikšti dėkingumą, kad Kūrėjas visą laiką mus veda – veda iš vidaus – nes Jis padovanoja Save, Savo fragmentą, pavadintą Minties Derintoju. Ir visą laiką stiprina, ir tuo pačiu dar papildo mūsų žinias, mūsų Įžvalgą, mūsų suvokimą įvairiais mums nesuprantamais reiškiniais, kurie yra apibūdinami mums pasąmonėje. Tik mes patys pasąmonės negalime tokiu laipsniu apvalyti, kad tuos apibūdinimus galėtume tiesiog kaip knygą skaityti, paklausti – paklausti Kūrėjo nuoširdžiu atsivėrimu – Pasakyk man, ką Tu suteikei man, kaip Savo Mokymus, kad aš galėčiau pasinaudoti jais. – Štai kada mes apvalysime pasąmonę, mes ir galėsime be tų teršalų matyti, kokia yra gausa jau Kūrėjo suteiktų mokymų. Dabar mes užsiėmę – užsiėmę – materialių siekių įgyvendinimu. Dėl to ir dainuojama – kovoju su likimu.
Ir dar man kas vakar patiko, aš žiūrėjau nuostabų rusų gamybos filmą. Aš jį išverčiau taip, pavadinimą – Angelo pokštas – rusiškai atrodo vadinasi – Šutka angela. Tai vienas dailininkas, o iš tikrųjų, tai yra pagal to filmo scenarijaus autorių – angelas, turintis žmogaus pavidalą – bet aš kaip minėjau, tikrovėje angelai negali įgauti žmogaus pavidalo. Dėl to, kadangi žmonės žino, jog yra tokios dvasios kaip angelai, tai taip ir suteikė scenarijaus autorius angelui šitą veiksmą, šitą vyksmą per dailininką. O iš tikrųjų tai aš manyčiau yra tarpinė būtybė, kuri gali įgauti žmogiškąjį pavidalą būti matomam materialioms akims. Dailininkas piešia gatvėje, ir tiems, kurie nori, jis paaiškina – Aš piešiu žiūrėdamas į jus jums tinkamą gyvenimo draugę ar draugą, vyrą ar žmoną – jums patiems spręsti ar jums priimtina, ar ne tai, ką aš jums nupiešiu, bet kada aš žiūriu į jus, aš matau būtent partnerę arba partnerį, jūsų būsimą vyrą arba žmoną – jeigu jums nepatiks, jūsų valia. Ir štai tas filmas nuostabiai pavaizduoja, kaip viskas išsipildo, ką angelas nupiešė, nors yra, kad sužadinti žmogaus viduje esantį adrenaliną, tai yra visokios peripetijos, kurios trukdo įgyvendinti angelo toms užmačioms. Net ir televizijos korespondentei jis aiškina atsakydamas į klausimą – bet ar nepyksta ant tavęs žmonės, kai tu išskiri šeimas – sako – aš neskiriu, kiekvienas atsakingas už savo veiksmus, ir jisai matydamas tą, ką aš nupiešiu, jisai – vienas ieško, kitas nekreipia dėmesio į tai, bet – sako – aš sužlugdau arba išskiriu tik tai, kas yra ne iš Kūrėjo, ir mano visada tie nupiešti portretai visuomet pasiekia tikslą, visuomet.
Tai štai aš žiūrėjau tą filmą, ir man buvo gera žiūrėti visą filmą. Visur yra sustiprinimas, parodymas, kad egzistuoja Kūrėjas. Žmonės, kaip tas angelas sako – aš negaliu suprasti, kodėl jie neigia, kodėl jie nepriima, kodėl jie nemato, kai viskas taip akivaizdžiai yra matoma, tik reikia pajausti vidumi. Štai ir Likimas – Kūrėjo mums padovanotas – vieniems atrodo, kad reikia su juo kovoti, o kitiems, kad reikia dėti pastangas jį įgyvendinti. Ir lygiai taip pat šeimoje, kaip pagrindiniame žmogui suteiktame šitame pasaulyje nuostabiame pagrinde, turi egzistuoti Kūrėjas kaip Centras – Kūrėjas – kiekvieno viduje. Tik tada šeima bus tvirta, tik tada vaikai galės patirti tėvo, motinos meilę – ir Kūrėją – kaip centrinį Asmenį – Kūrėją! Štai tokia šeima bus tvirta, turinti ateitį, ir ji užtikrins civilizaciją šitoje planetoje ir bet kurioje kitoje mirtingaisiais apgyvendintoje planetoje. Tik su Kūrėju atrastu Širdyje – ir Širdimi – gali būti kuriama civilizacija, kokią numatė Kūrėjas savo Evoliuciniame Plane. Ir šitą aš pradėjau daryti jau prieš 30-imt metų. Kūrėjas man davė tokią Misiją – ruošti Dvasinius Mokytojus visai planetai, ir skelbti Jo gyvąjį Žodį – kaip Kūrėjo ambasadoriui, ir Jėzaus, ir jo Partnerės Nebadonijos apaštalui. Amen.

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas apkabinimas.
Algimantas