596. Algimanto pamokomasis žodis – Evoliucijos pakopa neprasideda nuo žmogaus iškart tokio, koks yra dabar, mūsų dvidešimt pirmame amžiuje – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Romainiuose, 2024 01 27

Mylimieji, mano vardas Algimantas. Aš atstovauju Kūrėjui – Rojaus Trejybei ir Visuminei Dievybei AŠ ESU – kaip Kūrėjo Ambasadorius visai šitai planetai – vienintelis toks tarp visų aštuonių milijardų, ir esu Jėzaus ir jo Partnerės – Nebadonijos – apaštalas. Įkūriau Gyvąją Šventovę, Gyvąją religiją, Apreikštąją religiją, kurioje nėra materialių ritualų. Yra gyvas Širdies vožtuvo pakėlimas, ir tuo pačiu Širdies virpesių sklidimas Kūrėjui. Liejasi Išmintis iš Kūrėjo. Išminties Šaltinis yra Kūrėjas. Nėra antro! Tiktai Kūrėjas! Mes galime mokytis iš įvairių knygų, iš įvairių gyvenimiškų situacijų, tuo tarpu vis tiek visose situacijose, visose knygose, visiems autoriams Išminties Šaltinis yra – Kūrėjas. O kadangi Kūrėjas padovanoja mums – kiekvienam – Savąją Dvasią – Minties Derintoją – kuri mus moko iš vidaus, tai labai dažnai ir įvairūs autoriai, knygų autoriai, filosofai gauna tuos mokymus ir juos fiksuoja romanuose, poezijoje, įvairiose pjesėse, filosofiniuose traktatuose, ir panašiai.
Kas turi protą? Ar siela-dvasia, ar priešingai – protas turi sielą-dvasią? Atrodo tarsi ir aišku. Bet tuo pačiu, kada pradedi giliau mąstyti, imi galvoti, gali būti gal ir taip, ir taip. Juk dvasia turi protą, protas, esantis bet kokiame gyvame organizme, taip pat turi dvasią, dvasios poveikį. Iš tikrųjų, kada prasideda evoliucinis procesas tuose kraštuose, aš turiu minty, kūrinijos kraštus, tai yra apgyvendintas planetas, kuriose yra materialūs mirtingieji – žmonės – tai evoliucijos pakopa neprasideda nuo žmogaus iškart tokio, koks yra dabar, mūsų dvidešimt pirmame amžiuje. Prasideda nuo gyvybės plazmos – gyvybės plazmos. Yra tokia evoliucinė pakopa, kada reikia apgyvendinti planetą. Planeta parengta jau atitinkamam gyvybės modeliui, kuris atitinka tos planetos dydį, tankį, spaudimą, koks yra atmosferoje, nuo to priklauso kokia bus gyvybės plazma, koks bus cheminis pamatas tos gyvybės plazmos. Ar turės tas mirtingasis po daugybės milijonų metų evoliucinio vystymosi, gyvybės plazmos evoliucinio vystymosi, koks jis turės būti šitame pasaulyje, kokio dydžio? Jeigu bus per daug aukštas, jam gali būti sunku vaikščioti, jeigu tai yra milžiniško dydžio planeta, trauks tą milžinišką ūgį prie planetos paviršiaus. Trauka didžiulė! Mes negalime pašokti kaip mėnulyje, žengti žingsnį, kuris yra šešis kartus patiriantis mažiau traukos, todėl tie žingsniai mėnulyje yra daug lengvesni. Mūsų aplinkoje pašokti net nuo žemės paviršiaus sunku. Taigi gyvybės plazma, sukuriama atitinkamų Kūrėjo Sūnų. Gyvybės plazma sukurta, atitinka tą cheminį modelį, kuris yra patvirtinamas, ne šiaip sau bet ką siūlo šitai planetai. Prieš tai atliekami eksperimentai, iki pusės milijono eksperimentų su ta gyvybės plazma yra atliekama Vietinėje Sistemoje. Ir tik tada Sūnus Kūrėjas, o mūsų Vietinės Visatos požiūriu tai yra tas dieviškasis asmuo, kuris buvo įsikūnijęs Jėzaus iš Nazareto tapatybe prieš du tūkstančius metų būtent mūsų pasaulyje, patvirtina šitą cheminę formulę gyvybės plazmai. Ir štai tokią gyvybės plazmą įdiegia planetoje tokie Kūrėjo Sūnūs, kurie vadinasi Gyvybės Nešėjai, o juos dar lydi įvairūs Fiziniai Kontrolieriai, Energijos Reguliuotojai. Tai štai, įdiegta gyvybės plazma, ji turi turėti gyvybę, gyvastį. Cheminė formulė ir materiali gyvybės plazma dar nepulsuoja gyvybe. Iš kur ta gyvybė yra? Gyvybė yra iš Dvasios! Turi būti būtinai gyvybės dvasinis pūstelėjimas į tą materialią, jau sukurtą, gyvybės plazmą. Tik štai taip užvedamas visas evoliucinis mechanizmas, ir tada jis vystosi per įvairią staigių kokybinių šuolių kryptį, ir tie kokybiniai šuoliai neturi jungiamųjų grandžių. Dėl to mokslininkai, kada ieško, koks gali būti trūkstamos grandies pasireiškimas – nėra tos jungiamosios grandies, kaip iš vikšro išsirita visiškai gerai skrendantis drugelis. Nėra tarpinės grandies, kad tas vikšras pradėtų bėgioti, atsirastų kažkokie sparneliai, pradėtų šokuoti – nėra – vikšras, ir skrendantis drugelis. Tai štai, jeigu patys mokslininkai mūsų pasaulyje nematytų tokios metamorfozės, jie sakytų – Neįmanoma! Reikia surasti tas tarpines grandis! – Ir kada atsiranda mirtingasis, dar primityvus, primityvus, neturintis dar supratimo, jis vystosi vis į aukštesnę pakopą, bet vystosi ne savaime, jis turi tam tikrą proto pasireiškimą. Kūrėjas yra numatęs, kad protas yra – Jo Dovana. Tai yra – Rojaus Trejybės Trečiojo Šaltinio ir Centro Dovana, bet netiesiogiai dovanoja šitą Dovaną Rojaus Trejybės Trečiasis Asmuo, bet per Savuosius Vaikus. Jis padovanoja Savo Proto atitinkamą modelį Supervisatai per Pagrindines Rojaus Dvasias, per Pagrindines Rojaus Asmenybes, kurių yra tiktai septynios, nes tiek yra Supervisatų. Štai šitas dangaus skliautas, kurį mes matome pakėlę į dangų akis, yra viena Supervisata. Jėzaus viešpatija – tik viena šimtatūkstantoji šito dangaus skliauto dalis! Viena šimtatūkstantoji! Tai štai, tokių milžiniškų skliautų yra septyni, ir jie skrieja aplink Rojų – aplink Rojų – nes iš Rojaus yra absoliuti gravitacija-trauka. Ir šituos skliautus traukia milžiniška galia, kad Supervisatos viena prie kitos nei priartėja, nei nutolsta, jeigu įsivaizduosite mašiną, kurią velka su standžia vilktimi, kada mašina negali nei priartėti, nei nutolti nuo velkančios mašinos. Tai štai, Supervisatai padovanojamas atitinkamas proto modelis. O šitoje Vietinėje Visatoje, kurioje mes ir esame, jau yra būtent tos Supervisatos modelio Vietinės Visatos proto rūšis arba tipas, ir jis yra padovanojamas ir tai pačiai gyvybės plazmai dvasiniu pūstelėjimu iš mūsų Vietinės Visato Kuriančiosios Dukros. Būtent šita Kuriančioji Dukra turi vardą – Nebadonija – dėl to ir mūsų Vietinė Visata yra Nebadono vardu vadinama. Ir štai būtent Nebadonijos dvasinis pūstelėjimas paleidžia ir šitą gyvybės plazmą, kad ji galėtų veikti, kad ji būtų gyva, ne vien tiktai mechaniškai sukurta, bet veikianti. Ir jau joje yra tas potencialas evoliucinio vystymosi šuoliais iki kol bus pasiektas štai mirtingojo asmenybės dvasinis statusas, kad tokia asmenybė pripažins Kūrėją, kaip savo Tėvą ir Motiną, ir atras Jį savo viduje. Ir tą atlieka protas – mirtingojo protas – bet jis negali savaime iš laukinio pavirsti dvasiniu. Jis turi pagalbininkus, kurie yra nematomi. Tai – viduje veikiančios Septynios Pagalbinės Proto Dvasios. Gyvūnus veikia Penkios Pagalbinės Proto Dvasios, tai yra tokios pačios, kaip ir žmogų. Žmogus turi dar dvi papildomai, ko neturi gyvūnai, žvėrys, gyvuliai. Kokios tai yra Pagalbinės Proto Dvasios? Tai yra – Intuicijos, Supratimo Pagalbinė Proto Dvasia – greito supratimo, kada turi greitai suprasti, greitai reaguoti – Drąsos Pagalbinė Proto Dvasia, Žinių, Patarimo Pagalbinė Proto Dvasia, ir Garbinimo, ir Išminties Pagalbinė Proto Dvasia, skirta jau aukštesniam asmenybės kategorijos mirtingajam. Ir visa tai taip suderinta, kad veikimas yra nepastebimas. Veikimas tam tikrais impulsais yra pajaučiamas, kada žmogus tiesiog kreipia save link Gėrio, link Grožio, link kūrybiškumo. Tai yra tų Pagalbinių Proto Dvasių pasireiškimas, ir papildomai dar Kūrėjo Dvasios, kuri vadinasi Minties Derintoju, ir tos pačios Nebadonijos dvasinės grandinės, kuri yra Šventosios Dvasios veikimas, ir mūsų Sūnaus Kūrėjo, kuris buvo čia Jėzaus iš Nazareto tapatybe, Tiesos Dvasios veikimas. Štai tokios dvasinės įtakos veikia mūsų protą. Mes kūrybingai tada galime gyventi šitą gyvenimą šitame pasaulyje. Mes galime atrasti Kūrėją savo viduje ir savo vidumi niekur neišvažiavę iš tos vietos, kur gyvename, galime toje vietoje gyventi visą savo gyvenimą šitame pasaulyje, ir atrasti Kūrėją, nušvisti ir pranokti daugybę, daugybę mūsų dvasinių brolių ir sesių, kurie nėra atradę, o važinėja po pasaulį, kažko ieško, pasimetę, susipainioję, nežino, kur surasti Ramybę. O tas mūsų dvasinis brolis ar sesė, gyvenantis visą laiką toje vietoje, yra atradęs Kūrėją, ir jis jaučia Jo energinius impulsus viduje. Jo protas yra apramintas, jis nebelaksto savo mintimis, jis yra nuoseklus, jo ritmas pagal Kūrėjo Ritmą, nėra bėgiojimo, nėra lenktynių, nėra lenktyniavimo su kitais, lėkimo – aš noriu tą padaryti, noriu tą, man reikia šito, man reikia ano, aš noriu kitus pakeisti, aš noriu kitiems padėti gyvenimą pašviesinti – dingsta šitas neorganizuotas laukinio, gyvulinio pradmens proto viešpatavimas, nes ima skleistis vis daugiau dvasinis dieviškojo proto daigas viduje. Tas protas yra jau asmenybės, kuri yra dvasia, protas. Reiškia, dvasia, turėdama protą, o ne protas turi dvasią, nes protas yra neasmenis, tai yra asmenybės savybė matyti aplinką, matyti save aplinkoje, suvokti ryšius savęs su aplinka, aplinkos su savimi, numatyti tam tikrų veiksmų ateityje pasekmes, galimas pasekmes. Tokį numatymą turi tiktai asmenybės gyvybės kategorija. Žvėrys ir gyvuliai tokios kategorijos proto neturi. Jie negali suprasti, kas yra moralu, kas yra Gėris, kas yra blogis, kadangi jie gyvena instinktais ir patyrimu, o mes dar turime abstraktų mąstymą, kuris mus verčia suvokti, kas yra gera, kas yra bloga. Mes tą suvokiame, bet iš pradžių dar būna tas laiptelis – moralės pagalba, bet vėliau įvyksta tas dvasinis šuolis – gimimas iš dvasios, kada centru tampa Pats Kūrėjas, tai yra daugiau negu moralės laiptelis. Tai yra aukščiausia pakopa ir ne tiktai mirtingajam, bet kiekvienai asmenybei ir per visą amžinybę visose planetose, visose visatose, ir tame pačiame Kūrėjo energinių virpesių sukoncentravimo centre – Rojuje – taip pat Kūrėjas yra Centras. Ir Jisai yra tada ir kiekvieno viduje, ir tada galima darniai sutarti ir dirbti komandoje, kada Kūrėjas kiekvieną suvienija, kaip Centras, ir dar daugiau, kaip Šaltinis – kaip Šaltinis Gėrio, Grožio.
Kada per garbinimą išgirdau, kad žmogus turi sugebėjimą griauti ir kurti, griovimui sugebėjimo nereikia. Kūrybai sugebėjimas yra būtinas! Bet tam jau reikalingos kryptingos pastangos, ir būtent Kūrėjas ir veda iš vidaus šitų dvasinių Pagalbininkų dėka į vis ryškesnę, ryškesnę kūrybą, kuri truks per visą amžinybę, ir visą laiką pasireikš didesniais Grožio pasireiškimais. Po prisikėlimo tai morontiniais žiedais, ką atskleis mūsų sielos tapatybė, o dar vėliau ir dvasios tapatybė – dvasinius žiedus atskleis mūsų kūrybos grožio. Bet mes turėsime galimybę tą daryti, nes mūsų protas, pažadintas dvasiniam vedimui, įsisavins naujus iššūkius – įsisavins juos, kaip organizuoti ir panaudoti Kūrėjo Energiją tai pačiai kūrybai visumos Gerovei, visumos labui.
Aišku, kada mes kalbame apie Dvasios vedimą iš vidaus, kuri yra nematoma – Pats Kūrėjas neturi pavidalo, neturi kūno – tuo tarpu dvasia kaip asmenybė turi išorinį pavidalą, ir jį mes matysime, kitų dvasių išorinius pavidalus mes matysime, suprasime, priklausomai nuo mūsų dvasinės įžvalgos mes suprasime, kokio rango, dvasinio statuso, yra toji asmenybė, kuri bendrauja su mumis. Ji spinduliuos energinius virpesius, ir jų, tų dvasinių asmenybių, išorinis pavidalas, išorinė forma atitiks jų vidinį dvasinį turinį. Štai Kūrėjas taip sumanė, kad tu niekaip negali kitaip eiti link Kūrėjo, tu turi vis labiau panašėti į Kūrėją ne tiktai dvasiniu turiniu, kuris yra asmenybei suteiktas kaip potencialas, o mes jau paverčiame aktualu, ir štai tas aktualas ir spinduliuoja į išorę, apgaubdamas tą mūsų išorinį pavidalą jau ypač aukštų energinių dažnių virpesių išraiška. Štai dėl to tas dvasinis švytėjimas, tai yra nuolatinis švytėjimas iš vidaus. Jūs gal esate matę paveikslų, kur virš šventųjų galvų yra toks apskritimas, jį vadina nimbu. Tai yra tam tikra dvasinio švytėjimo išraiška, nes dailininkai, juk jie negali paaiškinti, ką jie mato. Tai yra dvasinis to šventojo minčių turinio spinduliavimas, ir, natūralu, tada dailininkai sugalvoja štai tokiu būdu išreikšti virš šventųjų tą spinduliavimą. O mūsų spinduliuos visas pavidalas, visa forma, ir mes išliksime tos pačios asmenybės, kurios yra šiandien ir šią akimirką, ir dabar, per gyvąsias pamaldas – vyksta gyvosios pamaldos, mes per Skype‘ą esame prisijungę, šiuo metu per Skype‘ą – tai tas mūsų spinduliavimas, tai yra mūsų gyva vidinė būsena, ką mes intelektualiai protu suvokiame, mes tą ir paverčiame į energinius virpesius, sklindančius iš mūsų Širdies – sklindančius Kūrėjui, aplinkai, kaip ir Kūrėjas skleidžia tuos virpesius visai kūrinijai – visai – ne kiekvienam individualiai, visiems, ir Jis kviečia – Kiekvienas, kuris norite, atverkite save ir paragaukite, lyžtelkite, atsigerkite Mano Gyvojo Vandens! – Tai mums yra dar suteiktas sustiprinimas, nes Kūrėjas padovanoja Savąją Dvasią – Minties Derintoją – iš vidaus veikiančią, Tiesos Dvasia tai yra Sūnaus Kūrėjo-Jėzaus Dvasia, ir jo Partnerės – Nebadonijos – Kuriančiosios Dukros Dvasia – Šventoji Dvasia – veikia ir iš išorės. Bet kada mes atveriame save Kūrėjui, nes mūsų protas yra tiek sudievintas jau, ir mūsų atsivėrimas Kūrėjui yra jau toks gilus, kad jau ir Tiesos Dvasia, ir Šventoji Dvasia įeina ir į mūsų vidų, nes mes atveriame savo Širdį ir joms, atvėrę ir atradę Kūrėją savo viduje, atrasdami Minties Derintoją, kuris yra ir mūsų prote, mūsų dvasiniame asmenybės prote. Tai ne smegenyse – aš tiktai rodau vizualiai, prie smilkinio pridėjęs pirštą – nes mes smegenų dėka mąstome, bet protas yra dvasinis, protas yra iš tikrųjų dvasinės asmenybės tam tikra pasireiškimo priemonė. O kadangi mes dabar esame pradiniame pasaulyje, turintys dar materialų pavidalą, natūralu, mūsų viešpatija yra gyvulinio pradmens proto sprendimai, jų įgyvendinimas, dėl to liejasi prievarta, liejasi žemo energinio dažnio virpesiai, kada mes juntame pavydą, kada mes kerštaujame, kada mes esame neatlaidūs, kada siekiame savanaudiškų tikslų bet kokia kaina, kada meluojame, apgaudinėjame, tada ir prasideda ligos, nes mes gyvename žemuose virpesiuose, o tai yra įtampos virpesiai, materialus pavidalas pavargsta, išsenka nuo tokios įtampos, ir jis tiesiog paliegsta, suserga. Štai dėl ko reikalingas šviesinimas to proto, nes protą turi, dar kartą sakau – dvasinė asmenybė, ne protas asmenybę, o asmenybė turi protą. Tai štai, mes ir turime galimybę paversti šitą gyvulinio pradmens protą su visom ydom į dvasinės asmenybės dieviškojo proto veikimą net ir šitame materialiame pavidale, kad mes dar būdami tokiu, kaip mes vadiname, žmogiškuoju pavidalu, gyventume Dvasios diktuojamą mūsų dieviškajam protui gyvenimą, atradę Kūrėją savo vidumi ir viduje, Širdimi ir Širdyje, ir kiekvieną akimirką Kūrėjas būtų Centras ne intelektualiai suvokiant tą, bet būsena patiriant – Kūrėjas yra mano Tėvas ir Motina kiekviename žingsnyje, kiekviename sprendime – o dar geriau – atiduoti save į Kūrėjo Rankas, nes Jis yra Tobulas Planuotojas, nes yra Tobulumo Šaltinis, ir Jis suplanuoja viską kiekvienam, net ir sprendimus, bet reikia turėti tą gyvą būseną, atradus Kūrėją viduje, ir atsiduoti Kūrėjo vedimui iš vidaus.
Aš tokiu gyvenimu gyvenu jau daugybę metų. Jau arti trisdešimt metų. Ir aš nieko nebeplanuoju daugybę metų. Nieko! Nekuriu jokių planų! Viskas yra Kūrėjo Glėbyje! Ir aš džiaugiuosi tuo gyvenimu, kuris yra Palaima, Ramybė, viduje. Šito negalima sukurti nei jogos pratimais, nei savitaiga, nei psichologiniais užsiėmimais. Neįmanoma! Šitą duoda tiktai Pats Kūrėjas, kaip Šaltinis ir Centras, Energijos, visų Amžinųjų Vertybių – Tiesos, Teisingumo, Gėrio, Grožio, Meilės, Išminties, Kosminės Įžvalgos, Keitimosi, Vystymosi – Šaltinis ir Centras. Tik su Juo gali būti surėdyta bet kokia bendruomenė, bet koks tarpusavio nesutarimas, visuomenė, žmonija.
Šiandien žmonijos Vedlys esu aš. Visos žmonijos Vedlys esu aš – Dvasinis Vedlys. Ne religiniai vadovai, ne popiežius, ne imamai islame, ne kokie nors stačiatikių metropolitai, tegu bus ir visos Rusijos ar Maskvos, ar Konstantinopolio, ne. Žmonijos Vedlys esu aš. Taip numatyta Kūrėjo, kad žmonija turėtų matomą Vedlį, kuris yra toks pat, kaip ir žmonija, iš jų kilęs, tokio paties statuso, bet, kuris atrado Kūrėją viduje, kuris yra atsidavęs Kūrėjui, ir gauna iš Kūrėjo tą vedimą, gyvą vedimą. Ir dėl to gyvenimas yra – nuostabus! Tiktai su Kūrėju! Ir visos problemos gali būti sprendžiamos tik su Kūrėju! Niekaip kitaip! Niekaip kitaip! Dėl to ir ruošiu Dvasinius Mokytojus visai planetai, pradėjęs nuo Lietuvos. Bet dar kartą kartoju – Kūrėjo esu skirtas kaip Jo Ambasadorius, ir Jėzaus, ir jo Partnerės – Nebadonijos – apaštalas visai žmonijai, visai planetai. Amen.

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas apkabinimas.
Algimantas