622. Algimanto pamokomasis žodis – Kūrėjas numatė, kad Lietuva būtų šviesus kraštas! –pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Kaune 2024 05 26
Mano vardas – Algimantas. Sakau jums, žiūrintiems YouTub‘e. Aš esu Kūrėjo ambasadorius šitai visai planetai. Jėzaus ir jo Partnerės Dukros Kūrėjos Nebadonijos apaštalas, irgi visai šitai planetai. Bendrauju su Tėvu, leidžiu knygas mokymų, dvasinių apreiškimų. Štai, Akimirkos Amžinybė – Kūrėjo mokymai. Gyvoji Tyla – Kūrėjo mokymai. Meilės Galia – Kūrėjo mokymai, mano priimti per daugelį metų. Kristaus Kalbu Jums Vėl apreiškimų knyga, jau su papildiniu antras leidimas. Urantijos Knyga, Epochinis Apreiškimas. Čia jau perduota mūsų aukštesnio statuso dvasinių brolių ir sesių, du tūkstančiai šimtas puslapių teksto ir dar papildomai penkiasdešimt puslapių turinio. Didžiulės apimties dvasinis Epochinis apreiškimas. Šitos knygos ir ateityje dar būsiančios knygos, skirtos tam, kad būtų Lietuvoje pradėta kurti Kūrėjo šalis, Kūrėjo kraštas. Kūrėjo. Ne kokios nors politinės partijos programos įgyvendinimas, ne kokio nors prezidento programos įgyvendinimas – Kūrėjo, kuris rūpinasi visa kūrinija.
Lietuvoj šiandien yra – kaip ir visame pasaulyje – netvarka, pasimetimas, naikinimas kūrybos, gėrio, grožio, darkymas moralės, naikinimas visa to kas žmogų pakylėja, kas suartina su Kūrėju. Bažnyčia nusišalino, išvis nebėra jokio Šviesos žodžio. Politikai tarpusavyje riejasi ir tie, kurie yra už moralę, už Šviesą, nustumiami sistemos. Sistema yra šėtoninė. Ji turi dviejų šimtų tūkstančių metų patyrimą. Jėzus prieš du tūkstančius metų oficialiai užbaigė šitą maištą prieš Kūrėją, kurį sukėlė Vietinės Sistemos vadovai, Liuciferis ir jo pavaduotojas Šėtonas. Prie jo prisijungė mūsų pasaulio buvęs vadovas-lyderis Kaligastija. Jų statusas dvasinio rango – Lanonandekai, tai yra toliausiai nuo Kūrėjo esančios Vietinės Visatos asmenybės. Jos realios, tikros. Šėtonas tai nėra nelabasis arba velnias. Tai yra tos nuklydusios į tamsą dvasinės asmenybės, kurios vadovavo – Kaligastija, mūsų planetai, o Šėtonas su Liuciferiu Vietinei Sistemai, tai yra mažiausias darinys kuriame yra apgyvendintos planetos.
Štai tos knygos kurias aš jums parodžiau, toji Šviesos mintis, yra tam suteikiama, kad ji būtų įgyvendinama gyvenime, praktiškai. Kūrėjas sumanė, kad būtų Jo Evoliucinis Planas įgyvendintas būtent taip, kaip įgyvendinti numatė pats Kūrėjas. Ir būtent Jis mane pasirinko savo atstovu šitoje planetoje. Jis man prieš trisdešimtį metų pasakė, kad tu būsi Lietuvos Vedlys. Ne viską aš galiu pasakyti ir jums, bet šiek tiek atskleisiu, kad jūs galėtumėt taip pat pamąstyti būdami vieni, kokia bus Lietuva. Kokią aš kursiu. Jau ją kuriu iš tikrųjų, trisdešimt metų, ruošdamas Dvasinius Mokytojus.
Pirmiausia – nebus jokių politinių partijų, nė vienos. Nebus tos vadinamosios demokratijos, ji nereikalinga. Tai yra demokratiniai principai reikalingi ten kur yra pavergti žmonės. Kada buvo vergovė, tada atsirado tas pasakymas, kad reikia keisti vergovę į demokratiją, į liaudies daugumos valdžią. Vadovas yra vienas – Kūrėjas. Jam nereikalingi jokie rinkimai. Rinkimai žmones klaidina, prisidengdami demagogine samprata, demokratijos puoselėjimu, saugojimu, skleidimu, o ten yra gausa tamsios tautos, nes jos niekas nelavino, dvasine prasme, nepakylėjo jos dvasioje. Tie kurie pakylėja savo kūryba, jie buvo nustumti į šalį. Kurie aukštino net ir tarp lietuvių klasikų, aukštino aukštą moralę, kėlė tą suvargusį valstietį, laisvindami, dabar jie nepopuliarūs. Nei Žemaitė, nei Vaižgantas, nei Julius Janonis, nei Salomėja Neris, nei Justinas Marcinkevičius, nei Marcelijus Martinaitis, nei Bubnys, Avyžius. Avyžius rašė – sodybų tuštėjimo metas, dar Tarybiniais laikais. Tuštėja sodybos dabar akivaizdžiai, užkaltais langais. Reiškia tai nebuvo mokytojų panaudota, kad pasėtų šitas net ir kūrybines mintis mokinių širdyje, kad mokiniai išaugę, tapę patys mokytojais ir tėvais, galėtų stiprinti šitas nuostatas, moralines. Bet atsirado ta pseudodemokratija, kada melagystėmis įvairios grupuotės susivienijusios į tariamas politines partijas, užgrobė valdžią ir ėmė palaipsniui naikinti tai kas yra šviesu, kas gera, kas iš Kūrėjo pajuntama širdyje ir širdimi. Ne ritualais, ne bažnyčios dogmomis – kas yra gyva, tikra. Tą patvirtina žmogaus vidinis asmuo, sąžinė. Dėl to šitos knygos, kurias aš jums parodžiau, tai ir yra vektorius kas turi būti įgyvendinama Lietuvoje. Nereikia tų pseudoministerijų tiek pridaigintų. Yra paprastas gyvenimas, gyvenimas kuriame turi būti Šviesos dvasinis žodis. Reiškia Vedlys, Vedlys atstovaudamas Kūrėjui, jis negali orientuotis į tą pseudodemokratiją arba pseudodemokratojų partijų rietenas mėgindamas jas kažkaip sutaikyti. Ne. Užtenka vieno balso persvaros ir laimi kažkokia nuostata ir ją privalo visi vykdyti. Tai yra kvailystė. Kūrėjas nenumatė, kad čia būtų kraštas klupdomas į purvą, įklampinamas į liūną. Jis numatė, kad čia būtų šviesus kraštas, kuriame būtų kylama link Kūrėjo, viduje atrastą. Štai tam ir reikalingi Dvasiniai Mokytojai. Ir pirmiausiai turi būti Lietuvoje panaikinama karo ministerija arba krašto apsaugos vadinama ministerija. Apvaizda saugo Lietuvą. Ji nematoma, bet ji turi visą energinę galią. Ne materialiais ginklais, o Kūrėjo energinių virpesių galia veikimą, kad šitame krašte jau kilusi Šviesos sėkla pasklistų po visą pasaulį. Tai štai, reikalingas dvasinis ugdymas, pradedant nuo mažiausių kūdikėlių ir baigiant vyriausiais, kokie yra tarp Lietuvos gyventojų. Vyriausiais kokie yra fizine prasme, bet dvasioje jie taip pat yra kūdikėliai, nes jie neturėjo Dvasinių Mokytojų.
Neturi būti kariuomenės, nes kariuomenė yra iškreiptas mąstymas. Turėti jau savyje subrandintą kažkokią priešo sampratą. Lietuva turi apkabinti visą pasaulį, visas valstybes – Rusiją, Baltarusiją, Ameriką, Australiją, visą Europą. Bet ji neturi būti pati priklausoma kokiam nors blokui. Nei Nato, nei Europos Sąjungai. Ji turi būti Kūrėjo Šviesos spindulys. Kūrėjo, kuris yra visai kūrinijai Šviesos Energinių Virpesių Šaltinis ir Centras. Jis čia, šitame tamsos pasaulyje pasirinko Lietuvą, kad iš jos sklistų Šviesos grūdas. Tai yra Kūrėjo Evoliucinio Plano įgyvendinimo mažytis segmentas. Palaipsniui mokesčiai bus mažinami. Negali būti tie, kurie užsiiminėja verslu, smaugiami mokesčiais, kad gautų biudžeto pinigus ir išvaistytų ginklams. Yra Kūrėjo sumanytas Evoliucinis Planas visai kūrinijai. Šitas pasaulis nėra išimtis.
Aš bendraudamas su Kūrėju, klausiu, ar man pagarsinti kai kurias nuostatas? Taip, pagarsink, man pasakė visų Tėvas – pagarsink, kad kiekvienas galėtų pamąstyti likęs vienas. Užtenka kad būtų vidaus reikalų, užsienio reikalų, ekonominių santykių tam tikri struktūriniai vienetai. Nereikia tų visų daugybės prikurtų pseudoministerijų kurios gauna milžiniškas lėšas ir patys nieko nedaro. Yra palaipsniui perėjimas, kad pasireikštų kiekvienas tai, kas jo viduje yra puoselėjama, kuo jis nori būti augdamas, užaugęs, kad jam būtų sudarytos sąlygos išreikšti save, visumos gerovei. Gerovė tai nėra ką sako tie, kurie jus apgauna siekdami tų pseudodemokratinių rinkimų būdu gauti savanaudišką postą, kad patenkintų savo puikybę. Mokesčiai kada bus palaipsniui mažinami, vis daugiau atsiras dvasiškai atsivėrusių ir atradusių širdyje savo, Kūrėją. Palaipsniui augs patyrimas, kad brolystėje yra patys geriausi santykiai tiek tarp verslo įmonių, tiek tarp šalių. Nei vienai šaliai nekils mintis užpulti Lietuvą, kada iš jos sklis tiktai brolystės sėkla visam pasauliui. Bus sukviesta visų šalių religiniai vadovai, įvairių konfesijų. Sukviesti tam, kad jie išgirstų ir Kūrėjo balsą, Kūrėjo mokymus. Prezidentai taip pat bus pakviesti. Jų valia priimti kvietimą ar ne. Nori jie dalyvauti Kūrėjo Evoliucinio Plano įgyvendinime ar nenori. Bet šitas kraštas palaipsniui pereis prie to, kad didesnė dalis pajamų bus laisvanoriški įnašai, ir iš verslo, ne iš mokesčių – laisvanoriški įnašai, visumos gerovei. Bet verslas neturės tokių institucijų kaip mokesčių inspekcija, kuri kaip prievaizdas už nugaros ir virš galvos laiko Damoklo kardą, visokiomis bausmėmis. Ne. Ten kur yra geranoriškas išsiliejimas visuomet yra kokybiškesnis veikimas. Kokybiškesnis, nes jis vyksta su noru. O kas svarbiausia, pagalba bus ir iš Kūrėjo apvaizdos, tų nematomų asmenybių, kurios šitą kraštą jau dabar puoselėja ir saugo. Tada bus veikimas. Veikimas, kad šitas kraštas atsigautų tam, kad stiprėtų čia ta Šviesa tarpusavio santykiuose kur sužydės ta moralinė galia iš kiekvieno išugdyto jau nuo kūdikystės šitokiuose aukšto energinio dažnio iš Kūrėjo virpesių energinėse grandinėse. Ne tose kurios pavergia, bet ryšio grandinėse. Visa tai yra ateitis Kūrėjo sumanyta, kad šitoje planetoje būtų tvarka, o ne jovalas koks vis labiau ir labiau pasireiškia visuose pasaulio kampeliuose. Brolystė apims visą pasaulį, nes ji egzistuoja kūrinijoje. Nuo Kūrėjo priklauso kūrinijos Šviesa. Šalyje – priklauso nuo Vedlio visa tvarka. Todėl būtų daug drastiškų priemonių, radikalių priemonių, nes visi tie institutai, kokie ir dabar neveiklūs, jie būtų išformuoti. Žmonės, tiesiog, jie kliuviniais tapę per tas institucijas. Jie nėra tie, kurie padėtų, bet jie yra stabdis, trukdis. Reiškia tokios institucijos netinkamos, o naudojasi biudžetu. Tais pinigais, kurie yra visų. Net ir tai, kad tos vadinamosios tradicinės religijos iš biudžeto gauna pinigus. Kaip gali iš biudžeto būti remiama bažnyčia? Juk ten pinigai yra ir tų netikinčiųjų. Niekas tų netikinčiųjų neklausia. Bet ir jų pinigais remiami. Šito negali būti. Bet turi atsirasti Lietuvoje dvasinis centras. Ir turi būti statoma pirmoji pasaulyje Kūrėjo garbinimo šventovė. Ji turi kilti visų indėliu. Visų. Tiek verslo, tiek šeimų, tiek mokyklų, net ir viso pasaulio. Nes toji šventovė ir skirta visai planetai. Jos tokios nėra. Bet ji bus. Ir bus Lietuvoje. Palaipsniui bus pereita prie to, kad Lietuvoje nebus pinigų. Jie nereikalingi. Nebus pelno siekimo motyvo. Tai ateities dalykas. Bet iki to bus Tėvo idėja įgyvendinta, kad suklestėtų žemės ūkis ir savi statybų darbai, įtraukiant tuos žmones, kurie net ir dabar negali gauti darbo, panaudojant lietuviškas statybines medžiagas. Turės būti Lietuvių valstybės bankas, kurio nėra. Švedų bankai, jeigu jie norės čia likti, jie turės sumokėti mokesčius, kurių nesumokėjo per visą savo veiklos tarpsnį šitame krašte. Pinigai buvo visi išvežti. Bet ateityje čia bus brolystės sėklos sužydėjimas, kada pinigai nebus reikalingi apskritai. Pinigai yra pavergimo priemonė. Bet šita pavergimo priemonė negali būti panaikinta per akimirką. Tam bus reikalingas pereinamasis ir netrumpas laikotarpis, kadangi jūs žinot, tie kurie lankot šventovę, tiktai mirtingojo dvasinis vidus, nušvitęs, gali pajausti, kad jis nori kurti Gerovę Visumai. Kiek dabar tokių yra nušvitusių, norinčių kurti Gerovę visumai? Nors kiti skelbia gerovės programas politine prasme, bet gerovės nėra. Aš kalbu apie Gerovę, kokią teikia Kūrėjas. Bet jie užtikrina ir ekonominį gerbūvį. Negali būti nekilnojamojo turto mokesčio. Žmonės savo uždirbtais pinigais pasistato namą, nusiperka butą – jie jau mokesčius yra sumokėję. Turtas, nekilnojamas turtas, nėra kažkokia išskirtinė mirtingojo pasireiškimo sfera. Tiesiog būtina žmogui kiekvienam turėti stogą virš galvos. Čia yra pati minimaliausia žmogaus egzistavimui sąlyga. Ir jo negalima apmokestinti. Tai kas yra Kūrėjo sumanyta Evoliuciniame Plane, turi būti kiekvieno Širdyje. Reiškia turi būti mokymai tų žmonių kurie ateis, ateis dirbdami toje žemiausioje struktūroje, savivaldybėse, kurios iš tikrųjų taps savivaldybėmis. Kas yra savivaldybė – tai yra savivalda. Negalima iš jų atimti resursų, kaip anksčiau Lietuva atiduodavo viską į centrą. Kaip ir dabar, atiduoda mokesčiais taip pat Briuselio centrui. O paskiau kaip išmaldos prašo, duokit mums, ištiesę ranką. Ne. Šito nereikia. Savivaldybė yra būtent ta vieta, kur kiekvienas gali pasireikšti. Ir ten kur yra veiklesni žmonės, sumanesni, natūralu jie pritrauks daugiau verslo. Jiems bus geresnės sąlygos. Taip. Savivaldybės negali būti vienodai nukirptos, kaip dabar yra. Savivaldybė turi savo tam tikrą ekonominę padėtį. Vienos geresnę, kitos prastesnę. Taip, tai yra tokia savivaldybių, kuri savarankiškėti turi, galimybę labiau pasireikšti ir iš savo biudžeto tvarkytis kelius, švietimo įstaigas, ligonines, kurios buvo uždarytos. Jos turi būti atidarytos, ambulatorijos. Žmonės turi ne kankintis eilėse, bet gauti paprastai, jeigu jiems reikalinga pagalba. Ir ne kažkur važiuojant už keliasdešimt kilometrų, šalia. Tai nėra sunkiai pasiekiami dalykai. Geri santykiai tarp tautų – tiek viduje Lietuvos, tiek kaimynystėse – tai yra pagrindas, kad būtų stiprėjanti Lietuvos vidaus gyvenimo patirtis, išraiška, kūryba. Ir visa tai bus daroma drauge su pačiu Kūrėju. Kitaip pasakius, Kūrėjo Evoliucinis Planas – programa Lietuvai! Kūrėjo Evoliucinis Planas, ne politinių partijų.
Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.
Algimantas