647. Algimanto pamokomasis žodis – Energijai nei šilta, nei šalta, kokia yra jūsų būsena – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Romainiuose, 2024 09 21

Mano vardas Algimantas. Aš ruošiu Dvasinius Mokytojus visai planetai, turinčiai Urantijos vardą, pavadinimą – pradėjau nuo Lietuvos. Dabar vyksta pamaldos. Vedu savo įkurtoje Gyvojoje Religijoje, Gyvojoje Šventovėje, gyvąsias pamaldas. Vis pabrėžiu žodį – gyvoji, gyvoji religija, šventovė, pamaldos gyvosios – nes nėra ritualo. Viskas yra gyva, pulsuoja asmenybe, kuri yra dvasinė, ne šitas materialus kūnas, ne pavidalas išorinis, bet viduje esantis gyvasis turinys. Štai, Mokytojai reikalingi dvasioje, kad jie galėtų pirmiausia patys, atradę Kūrėją savo viduje – Rojaus Trejybę-AŠ ESU – savuoju patyrimu liudyti, kad Jis yra tikras, gyvas, ir yra net viduje, ir Jį galima atrasti. Ir štai atradimas demonstruoja tą būtent konkretų ir mokymą, ir gyvenimo epizodą, mūsų pasireiškimą Kūrėjo Atvaizdu, Kūrėjo išraiška, kokia ji pasireiškia per mus mūsų aplinkoje – ir Tiesa, ir Teisingumu, ir Kantrybe, ir supratimu – supratimu tos aplinkos, bet nesusitapatinant su aplinka, o susitapatinant, susiliejant su Kūrėju, tik su Juo – Vieninteliu. Štai kelias toks yra pateiktas Gyvasis Kelias – Kūrėjo – visai kūrinijai. Jis yra labai platus – apima visą kūriniją, visą Tikrovę, bet įžengti į jį gali tik per savo vidaus atvėrimą. Įėjimas į tą Tikrovę, kaip Kristus sakė – įkūrimas Dangaus Karalystės savo Širdyje. Aš sakau šiuolaikiniam žmogui – atradimas Paties Kūrėjo savo viduje, savo dvasinėje asmenybėje. Iš Kūrėjo mes ir gavome tą dvasinę asmenybę. Mes jos nesukūrėme patys. Mes savo pastangų dėka tik tą amžinąją, jau Kūrėjo mums padovanotą, dvasinę asmenybę atskleidžiame iš Kūrėjo suteiktų potencialų aktualu vertybėmis – Kūrėjo Vertybėmis. Tai yra – Tiesa, Teisingumas, Meilė, Dora, Kantrybė, Išmintis, Kosminė Įžvalga. Visa tai – pasireiškimas mūsų Kūrėjo Atvaizdu, gyvenimu – gyvenimu – ne šiaip tiktai susirinkus į mūsų Gyvąją Šventovę – nors dabar mes susijungėme per Skype‘ą, esame kiekvienas savo namuose, materialia samprata namuose, buitine samprata – bet gyvenimu kasdienybėje su Kūrėju, jaučiant tą būseną. O pastangos yra būtent – Kūrėjas – Kūrėjas mūsų, kaip asmenybės, kaip sūnaus arba dukros vis didesnis įtikėjimas į Kūrėją – Rojaus Trejybę-AŠ ESU – ir veikimas, jaučiant tą vedimą iš vidaus, pajuntant tą vedimą iš vidaus, kad tas vedimas taptų mums tiesiog neatsiejama mūsų asmenybės dalimi. Nes, kada yra juntamas vedimas, tai yra žinojimas, kaip su navigatoriumi važiavimas bet kurioje vietoje, labai padeda toje vietoje surasti reikiamą adresą, tuo tarpu čia yra dar daugiau negu navigacija, tai yra žinojimas savo viduje, kaip veda iš vidaus Rojaus Trejybė-AŠ ESU, Jo, Kūrėjo Dvasia – Minties Derintojas. Jis yra – Vedlys, tas gerasis Locmanas. Mes savo protą panaudojam kaip kapitonai. Mes – kapitonai. Laivas tas mūsų – materialus pavidalas. Jis plaukia gyvenime pasireiškimais tam tikrais, priimdamas sprendimus. O kada protas – kapitonas – pasitiki tuo Locmanu, jis priima sprendimus taip, kaip sako priimti juos Locmanas. Tai štai, mūsų pastangos yra giliau panirti į Kūrėją, kad pajaustume tą vedimą iš vidaus, kad Jis taptų mums toks suprantamas ir savas, neatsiejamas nuo mūsų. Tada mūsų sprendimai bus tokie, kokie yra sumanyti Kūrėjo. Mums nereikia patiems išmąstyti kažkokių tai planų, gyvenimo planų, pragyvenimo planų – Kūrėjas viską suteikia. Tai reiškia, mes turime pajausti tą mums teikiamą Išmintį iš Kūrėjo, kokius sprendimus mes turime priimti. Net pasakysiu dar giliau – sprendimai yra jau Kūrėjo numatyti, tiktai neatstumkime jų pajautę, nes mes iškart savo mintimis, kurios yra įvairiapusės, apima daugybę niuansų, mes dažnai, kaip tik tam tikrą siūlomą sprendimą pajuntame, bet paskiau tos mintys jį nustelbia, ir mes priimame jau kitokį sprendimą.
Mūsų svetainėje – urantija.lt – forume aš perskaičiau Valdo, Jurgitos samprotavimus, ir iš tikrųjų jie yra teisingi, bet tik intelektualia prasme yra teisingi. Gyvenimas turi būti dvasioje, nors materialiu pavidalu ir atliekant materialius veiksmus, bet jis turi būti dvasia, dvasia gyvenamas, nesvarbu, kad tai yra materialus kūnas, bet jis pajunta tą galią iš dvasios. O kas yra dvasia? Tai yra – asmenybė. Jinai šitą kūną kontroliuoja, ne kūnas asmenybę. Jeigu kyla mintys dėl kažkokių problemų ir jos neramina, reiškia, yra išseklėjęs ryšys su Kūrėju. Valdas klausia savo mokyme – Tai su kuo susieta arba į ką reaguoja energija į mūsų būseną ar tai kūrinijos energija, ar Kūrėjo Energija? – ENERGIJA Į NIEKĄ NEREAGUOJA! ENERGIJA NĖRA ASMUO! Energijai nei šilta, nei šalta, kokia yra jūsų būsena – ar jums linksma, ar jums liūdna, ar jums gera, ar jums blogai. Ir kada jūs aiškinate apie pilnatvę – čia reikia daugiau pajausti tą būsenos pilnatvę, tada bus Kūrėjo jau viskas, kas suteikta, jau bus pripildyta ir jūsų gyvenimu. O kaip tą pilnatvę įvertinti? Ar tai yra jau pilna pilnatvė, ar ne? Pagal kokius kriterijus? Jų nėra! Todėl tai yra tiktai energijos švaistymas, ir tuo pačiu rezultato nėra! Nes nėra su kuo palyginti, nėra į ką atremti, nėra jokios įvertinimo skalės pagal kurią orientuotis – tai jau ar mano viduje yra ta atsivėrimo būsenos pilnatvė, ar jos nėra.

Dėl to aš jums visą laiką nurodau vieną kryptį – PANIRKITE Į ASMENĮ – KŪRĖJĄ – Į ASMENĮ – ne į energiją, ne į kažkokį būsenos ieškojimą – Į KŪRĖJĄ, Į ASMENYBĘ! – nes jūs esate asmenybė!

Tai reiškia, jūs galite bendrauti su Asmenybe, kad gautumėte iš tos Asmenybės tam tikrą atsaką. O energija tai jau yra tų jūsų pastangų, panyrant į Kūrėją, atrastą gyvą arba dar ieškant Kūrėjo, bet Asmenybės-Asmens ieškant, ne energijos jau, tai tas atsakas ir yra pasekmė jūsų įdedamų pastangų. Ir jeigu jums yra kažkokia nerimo būsena ar stinga kūrybinės kažkokios minties, idėjos, idealo, tai panirkite vėl į tą Asmenybę, į tą Asmenybės Šaltinį, į Kūrėją. Neieškokite kažkur neapibrėžtose erdvėse idėjų. Viskas yra asmenybėje, jūsų asmenybėje, ir Kūrėjo jums suteiktuose atsakymuose, kurie ateina per Jo Dvasią – Minties Derintoją – esantį jūsų prote, bet ne tame materialiame, smegenų valdomame prote, bet dvasiniame, dieviškajame prote, daug aukštesnio statuso prote, kurį reikia stiprinti, kad tu pamatytum Kūrėjo Žvilgsniu visumą, ir ne tiktai šitą planetą, matytum ir kitas planetas, visatas, matytum savo indėlį į ateities visatas, kurios dabar yra organizuojamos kosminėje išorinėje erdvėje dar be planetų, dar be gyvasties, jau tą reikia matyti, nes ten bus mūsų veiklos arena, o dar mes nepatyrėme pradinio mirties materialiame pavidale patyrimo, dar mes turime materialų šitą pavidalą, neišėję iš jo. Ir taip žvelgti tolyn, taip. Bet per Kūrėją tos mintys ir tas Kosminės įžvalgos veikimas, štai Jis taip leidžia asmenybei pradėti suvokti. Bet viskas eina ne per energijos kažkokį ieškojimą ar siekimą atsako iš energijos, bet per Kūrėją, per Asmenį, per Asmenybę, ir tas Vektorius yra tiktai orientuotas į Asmenybę. Dėl to ir nėra, ko klaidžioti į kažkokius tai tyrus, kuriuose nematai nei krašto, nei galo. O Kūrėjas yra viduje! Tiesiogiai! Ir pastangos yra taip pat viduje. Bet, kada jau pajunti, tada visumos, visumos labui, turi įnešti indėlį – uždirbi kąsnį pragyvenimui, atiduok ir tam, kuris skleidžia Šviesą, dalinkis auka, kuris gyvena tiktai iš aukos, nes jis atiduoda save visą – atiduoda – kuris yra skirtas visumai. Bet tai yra jau būsena, kokią patiria ir Dvasinis Mokytojas, ir kokią tu turi patirti viduje, kada prisipildai gyvo Kūrėjo. Ir tada leisk vaikams gyventi savarankišką gvyenimą. Tegul jie, jau pilnamečiai, užsidirba sau, mokslui. Kodėl tu turi dar jį išlaikyti? Tada jis nesavarankiškės! Iš kur jis gaus tą patyrimą savarankiškėti, ieškoti išeities – o, kaip jam toje aplinkoje užmokėti už mokslą. Jam reikia, kad būtų iššūkis. Be iššūkio protas neveiks, kada viskas parengta, gatavai sukramtyta, ir paduota. Koks čia nuopelnas bus tam vaikui? Kas iš jo išeis? Suaugęs – atsakingas už savo gyvenimą. Kol buvo nepilnametis, tada reikėjo skirti visą dėmesį. Dabar jau leisk jam gyventi. Tai ateities kartos pasirūpinimas, kad ji būtų savarankiška. Nereikia kamšyti viso kelio pagalvėm. Tai – ne tas kelias. Tai – ne Evoliucijos Kelias!

Evoliucija, taip, tai yra nusibrozdinimai, tai yra skausmas, kančia, kada aplinka tokia, kuri nepadeda, o smukdo, konkuruoja, ir nori užimti kito vietą.

Aš, kada irgi sūnų rėmiau, stipriai rėmiau, kompjuterį nupirkau dvylikos metų, ir susilaukiau priekaištų iš žmonos – Kam tu tokius daiktus perki? – Tada buvo kompjuteris retenybė, kad būtų namuose. Bet aš žinojau, kad tai yra investicija į jo išsilavinimą, ir tai buvo mašinos kaina – nupirkau – ir jisai tą panaudojo iš tikrųjų ir protingai. Atėjo laikas – įstojo į universitetą. Aš jam pasakiau – Aš finansuoju tiktai pirmą semestrą. Mokamas mokslas. Bet tu neįstojai į iš biudžeto apmokamą vietą, gerai, aš finansuoju tau pirmą semestrą. Jeigu tu neparodai tokių rezultatų per egzaminą, aš nutraukiu finansavimą, ieškok pats, kaip iš tos problemos išbristi. – Ir jis manė, kad aš galbūt žongliruoju žodžiais. Nepasistengė tiek, kad galėtų užbaigti pirmą sesiją, pereidamas į iš biudžeto finansuojamą vietą, nebuvo pakankamai geri rezultatai, nors mažai pritrūko, ir aš jam pasakiau – Viskas! Užsidirbk dabar pats, kad išsilaikytum pats save, ir užsimokėtum už mokslą, jeigu nori toliau mokytis. – Ir jis mokėsi dieniniame. Susirado darbą pagal tuos įgūdžius, susietus su kompjuteriu, kuriuos įgijo, nuo dvylikos metų jau išmokęs kelias kompjuterines kalbas pats anglų kalba. Ir paskiau jis pradėjęs dirbti, taip pat studijavo – dirbo kasdien, studijavo kasdien dieniniame universiteto fakultete. Aš jam atidaviau mašiną, mačiau, kad iš tikrųjų jis deda pastangas, jis neprašo manęs, aš jam pasiūliau – Gerai, paimk mano mašiną, nes tau reikia iš darbo suspėti į paskaitas. – O reikia važiuoti į Saulėtekį, o darbas Naugarduko gatvėje, praktiškai per du trečdalius miesto reikia pervažiuoti. Sakau – Gerai, aš tau dovanoju tau šitą mašiną. – Audi šimtinę – labai gerai mašina, ir aš ją labai prižiūrėjau. Žodžiu, aš jam suteikiau galimybę, kad jisai nenutrauktų ir dieninių studijų universitete, ir tuo pačiu dirbtų, ir užsidirbtų pinigus užsimokėti už mokslą, ir jis baigė universitetą. Bet jam buvo stimulas, ir labai greitai jis išsikraustė iš namų, išsinuomavo su draugu butą. Irgi tai yra jo savarankiškėjimui, iš savo pinigų užsimokėdamas už viską. Ir aš džiaugiuosi tuo jo ugdymu. Aš jam apreiškiau daugybę dalykų – daugybę dalykų. Ir daug kas atsimokėjo su kaupu, išskyrus Kūrėją. Tada aš dar nebuvau tiek atsidavęs Kūrėjui, bet aš jau buvau pasirinkęs Kūrėją. Dėl to aš atsisakiau, išgirdęs iš žmonos ultimatumą, kad – arba Urantijos Knyga ir tavo kvailiojimai, arba aš – tada aš pasakiau – Tarp Tėvo ir manęs neatsistosi net ir tu. Aš renkuosi Tėvą! – Ir aš einu su Tėvu, daug ko netekęs. Aš netekau praktiškai šeimos gyvenimo. Bet aš ir sūnui aiškinau – Įsivaizduok, mūsų šeima tai nėra pavyzdys, ir aš darau, ir Urantijos Knygą verčiu dėl to, kad nebūtų tokių šeimų, kaip mūsų, ateities kartose! – Aš mąsčiau apie ateities kartas. Ir aš dabar esu jau daug aukštesniame laiptelyje – esu – dėdamas pastangas, ir aš žinau, kad tai – Kryptis teisinga. Negalima užsidaryti savo šeimoje!

Šeima yra visa kūrinija! Žmonija yra aguonos grūdelis!

Mūsų indėlis turi būti į Kūrėjo Banką – ten, aukštai danguje! Mes turime išplėsti save, kaip dvasinę asmenybę, savo Kosmine Įžvalga. Jinai mus išlaisvina! Tie siauri interesai mus suvaržo, suspaudžia, ir tarp jų mes nebeturime to kvėpavimo, kad su Kūrėju viską darytume visumos Gerovei – gyventume, kvėpuotume. Visa tai yra Kūrėjo dėka. Nėra taip, kad mes patys galime išmąstyti, sugalvoti. Ir Kūrėjas reaguoja į mūsų gyvą bendravimą su Juo. O energija, kurią mes geriame iš Jo, jau yra kaip atlygis, atpildas, dėl to, kad mes dedame tas pastangas, ir mes jau pakeliame savo vožtuvą tokia galia, kad ta Kūrėjo atsako energija į mus įteka, kad asmenybė iš tikrųjų išskleistų sparnus ir pakiltų į dvasios skrydį savo gyvenimu, ir tada yra ir sveikata, ir pasitikėjimas, ir ryžtas. Štai tokioje būsenoje yra viskas suteikiama! Bet tada ir reikia atiduoti visumai – atiduoti! Atidavimas – tai jau daugybės ir net intelektualiu lygiu pripažįstama, kad yra geriau negu ėmimas. Žodžiu, mes turime remtis į Asmenybę, į Kūrėją, esantį mūsų viduje, ir nemąstyti apie jokias energijas, kokio ten mes turime sulaukti atsako ar ne. Viskas yra iš Asmenybės, iš Asmens! Mes bendraujame su Kūrėju, kaip su Asmenimi, bet ne, kaip su energija. Ir labai sunku tą suvokti, kada Kūrėjas yra be formos, be jokio išorinio pavidalo, bet Jis yra – Asmuo-Asmenybė. Ir tą tik gali pajausti, kada susilieji, kada gimsti iš dvasios, tada tampa viskas akivaizdu, aišku. O kokia ten energija, kokia ten būsena ...? Aš jums apie būseną kalbu daugiau dėl to, kad jūsų patyrimas būtų, ir sustiprinamas tas atsivėrimas Kūrėjui, ne kad atliktumėte mechaniškai ritualą, bet jūs pajuntate tą būseną, tą tikrumą, nes kitaip jūs nepajausite dar, kas yra Kūrėjas. O man ta būsena nuolatinė yra. Aš kitokios būsenos jau daugiau negu dvidešimt metų kaip nejuntu, tai man tada Kūrėjas – Asmuo-Asmenybė, ir apie Jo energiją tai aš jums tik šneku, o man jau ta energija yra ji ar nėra – man yra svarbu Kūrėjo Asmuo-Asmenybė, ir aš su Juo esu gyvas, ir Juo gyvas, tam, kad atiduočiau Jam, kaip Jis atiduoda Save man ir visiems. Ir aš čia matau prasmę. Kitur prasmės nematau. Dėl to aš ir sakau tuos mokymus drąsiai, kad visa ta beprotybė, kuri vyksta, jinai neišsprendžiama be Mūsų Dvasinių Mokytojų, kuriuos aš ir ruošiu, kad jie būtų drąsūs, ryžtingi, ir tuo pačiu Išmintingi, turintys Kosminę Įžvalgą. Tokių Mokytojų niekas nerengia! Tai labai sunku! Nes nėra į ką lygiuotis, nėra į ką atsiremti. Ir jums sunku. Jums daugybė yra dar trukdžių iš vidaus, iš to proto proveržių, kitaip pasakius, gal proveržių tik dvasioje, o viskas yra tame intelekto lygyje dar, materialaus proto, gyvulinio proto šaknyse. Iš to išsilaisvinti labai sunku! Bet nepaisant to, kito kelio nėra! Ir ateinančioms kartoms mes klojame tą pamatą. Niekas nepaklos už mus. Kiti tik degraduoja. Ir tai, ką aš sakau, nėra puikybės kažkoks tai išsireiškimas. Tai yra liūdnas faktas, kad kiti degraduoja, nes kitaip negalima išsilaikyti be Kūrėjo. Jis yra Šviesos ir Pažangos, Evoliucijos Šaltinis, o jeigu Jį atstumi, pakeiti Jį net ir religinėse įvairiose sektose ritualais, tai nėra tas pats, kas yra Asmuo – Kūrėjas – kurio nereikia bijoti. O dabar visi dievobaimingi, net ir tie, kurie bažnyčią lanko, bijo jie Kūrėjo.
Tokia yra mūsų aplinka. Tokia yra padėtis. Tokia yra mūsų ateitis – nuo mūsų priklauso, nuo jūsų – kiekvieno. Nėra kito Evoliucinio Kelio! Kūrėjas nesumanė kito Kelio! Tik per Jį šviesėjimas vyksta kūrinijoje visoje. O mes nesame išskirtinė dalelė šitoje kūrinijoje – esame tas pats kūrinijos tam tikras aguonos grūdelis. Jame veikia Kūrėjo visi dėsniai – priežasties, veiksmo, pasekmės visi pasireiškimai. Norite sveikatos? Yra jinai pateikta, net patiekta – valgykite savo sveikatą iš Kūrėjo, bet ne iš būsenos. Jeigu sieksite būsenos, tai – savanaudiškas siekis. Nieko nebus! Siekite Kūrėjo Asmenybės, ir ne dėl bet ko, bet kad pajaustumėte Kūrėją, kaip savo Vedlį – pajaustumėte, kad atiduotumėte save taip, kaip veda Kūrėjas iš vidaus, nepasilikdami sau nieko! Be Kūrėjo jums neturi egzistuoti nieko – nieko! Viskas yra, kas Kūrėjo suplanuota, kas sumąstyta, ir atiduodama. Imkite iš Jo – gerkite, valgykite, dalinkitės visumos šviesinimo labui. Dalinkitės ir paaukojimais.
Tai – Vienintelis Kelias į jūsų sveikatą, į jūsų gyvenimą, į kūrinijos Šviesą, į Lietuvos tikrumą, į žmonijos pabudimą. Jūs esate tos dvasinių daigelių šaknys, kurios atsiremia į Kūrėją viduje – o Jis skleidžia Save išorėje – kaip Kūrėjas veda.
Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.
Algimantas