Algimanto pamokomasis žodis – Transfigūracijos epizodas – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Romainiuose, 2025 06 07

Mūsų Dvasinis Mokytojas – Algimantas – mokymo pradžioje apžvelgė videokameros pagalba savo kiemo aplinką.
– Taip. Štai, mano aplinka, kuri per metus paaugo – paaugo. Štai jau kaip atrodo kaimynystėje žaluma. Štai, Vėliavą jau reikia keisti – kūrinijos Vėliava jau pradėjo bryzais eiti. Taip. O čia – čia hortenzija ir paaugusios tujos. Jos mane džiugina, labai gražiai atrodo – atrodo. Kai kurios jau pasiekia beveik mano ūgį, kai kurios yra mažytės, bet jos yra puošnios labai. Reikės genėt viršūnes – štai, sumažintos arba ne tiek išaugusios. Čia mėtos, kurios išlindo iš kaimynės daržo, ir žodžiu, jos subujojo labai. Turiu mėtų arbatos savos. Bet kada yra sava, tai ir negeriu – na, nėra tokio noro gerti mėtų arbatą. Čia – Violetos iš Žaslių, su Linu atvežtos gražios gėlės. Kadangi daugiametės, tai nereikia kasmet vėl persodinti. Bet labai išaugusios aukštai. Tik dabar lietus taip lijo, vėjas išguldė, viena net parvirtusi visiškai. Štai, puola amarai stipriai labai visus vaismedžius. Čia yra trešnė – reikia genėti jau, čia yra Auksis – obelis – Auksis. Taip, o čia yra, irgi užpulta amarų, slyva. Pomidorai šiais metais labai menkučiai. Agurkai visi išgelto. Nežinau, šaknys pradėjo pūti, žodžiu, tiesiogine prasme derliaus nebus. Tai štai, žodžiu, dabar parodžiau, kaip atrodo. Štai, ginuosi nuo kregždžių. Ten viršuje yra juostos. Tiesiog įžūlios kregždės, apsiginti neįmanoma. Bet jos dabar pasirinko kitus namus kažkur, bet tik ne mūsų kvartale, nes mūsų kvartale tai nemačiau nė vieno kregždžių lizdo, nes labai teršia palanges, teršia namus, tiesiogine prasme didelis vargas. Vienais metais joms leidau įsiveisti savo lizdus ir po to gailėjausi. Visą sieną apteršė ir lygiai taip pat terasą visą – visą aplinką. Pernai ir šiais metais, pasakiau – ne – šitaip negaliu užteršti savo aplinkos. Tarp kitko, ir amarai, kurie šiais metais subujojo, jie, ateis laikas, kada jų nebus. Nė vieno parazito nebus nei augalo, nei žmogaus kūno, nei žvėries, nei gyvulio – bus kiti virpesiai, ir tada, natūralu, aplinka kituose virpesiuose bus aukšto energinio dažnio spinduliavimas iš kiekvieno iš mūsų. Reiškia, mes būsime tie, kurie ir savo dvasine galia – virpesiais sukursime tą Energinį Lauką, kuris bus nepriimtinas tiems, kurie gyvena žemo energinio dažnio virpesių lauke – tai visi virusai, visi parazitai – ir tuo pačiu gyvenimo kokybė bus kitokia.

Dabar aš noriu jums iš Urantijos Knygos paanalizuoti vieną epizodą, kuris paprastai, kada skaitai atrodo, kad yra iš tikrųjų stebuklas. Iš kitos pusės, jis labai greitai užsikloja kitos informacijos gausa, ir nelieka to epizodo prasmės, o jis – svarbus! Tai yra Transfigūracijos epizodas.
Jūs prisimenate, kada Jėzus išėjo ant Hermono Kalno, jis norėjo pasiimti visus apaštalus, kad parodytų, ką jie prieš šešias dienas išpažino Petro lūpomis, kai paklausė Jėzus – Ką žmonės sako, kas esu aš? – Tai vieni apaštalai sako, kad tu esi ypatingas žmogus – žmonės kalba, kiti sako, kad tu esi įsikūnijęs čia Mozė, dar kiti šneka, kad tu esi įsikūnijęs Elijas – pranašas Elijas. – O tada Kristus klausia – O ką jūs manote, kas aš esu? – Ir tą pačią akimirką Petras, tiesiog, kada visada būna temperamentingas, pilnas emocijų, jis pašoko – Tu esi Gyvojo Dievo Sūnus! – Ir visi apaštalai atsistojo tuo pačiu pritardami Petro išsakytai minčiai. Tai štai, kada apaštalai išpažino, kad jis yra Gyvojo Dievo Sūnus, praėjus šešioms dienoms turėjo įvykti dar vienas epizodas, patvirtinantis Jėzaus milžinišką dvasinę Galią. Tačiau atėjęs anksčiau, prieš keletą dienų, prie Hermono Kalno, papėdėje, jis dar su apaštalais daug šnekėjosi, mokė juos. Jis norėjo visiems apaštalams parodyti tą epizodą, koks turėjo būti patvirtinimas to Gyvojo Dievo Sūnaus Šlovės! Tačiau apaštalų vidinė būsena nebuvo tokia, kad jis norėtų šitą epizodą atskleisti visiems – jie nebuvo tokio dvasinio pasiekę laiptelio, kad tas atskleidimas būtų visiems suteiktas tuo metu. Tai būtų prieš laiką dar vienas stebuklas, ir aišku, jie būtų tą savo viduje aiškinę visiškai kitokia prasme negu siekė Jėzus suteikti jiems tokį epizodą – akims suteikti – bet kad suprastų Širdimi, dvasine Šviesa ir klausa. Bet jie buvo nepasirengę. Taip. Nieko kito nebeliko Jėzui, kaip tiktai pasiimti savo nuolatinius palydovus, kurie jau buvo nuo pat pradžių, kada surinko visus apaštalus, paskirstytus tokiomis pareigomis – Andriejus vadovavo tiems apaštalams. O Andriejaus brolis Petras, iš tikrųjų, tai Simonas – bet Petras šitą pravardę gavo iš Jėzaus lūpų – tai Petras, Jokūbas ir Jonas buvo trys tie apaštalai, kurie visur lydėdavo Jėzų, kada jis iškeliaudavo kur nors į vienatvę, kad pabendrautų su Tėvu. Štai tada jis ir paėmė šituos tris, kaip visada išeidamas į kalnus, na, ir jis nusprendė jiems parodyti tą epizodą Transfigūracijos. Bet, bet tai nereiškia, kad šitie trys apaštalai – Petras, Jokūbas ir Jonas – buvo nors kiek pažengę dvasine prasme į priekį už kitus apaštalus daugiau. Ne. Jie taip pat nebuvo pribrendę tokiam epizodui, tačiau jie visada lydėdavo Jėzų ir jis tada pasiėmė juos. Tai štai, kada jie jau pasiekė Jėzaus tą numatytą vietą, jisai paliko apaštalus, ir tarė jiems, kad aš einu dabar pabendrauti su Tėvu, aš turiu ir kitų dar reikalų, o jūs čia likę melskitės – melskitės – kad būtų įvykdyta Tėvo Valia iki galo. Jėzus išėjo maždaug apie trečią valandą po pietų. Ilgai jis bendravo – bendravo su Gabrieliumi ir Tėvu Melkizedeku. Tėvas Melkizedekas – tai yra pirmasis sukurtas Vietinėje Visatoje Melkizedekas, dėl to jis turi tokį titulą – Tėvas Melkizedekas. Bet aš linkęs nevadinti Melkizedeko Tėvu, nes Tėvas yra vienas visai kūrinijai. Dėl to, galbūt, tai yra Visatos Pirminis Melkizedekas, arba Visatos Vadovas Melkizedekas – kad nebūtų painiojama – tai vienas Tėvas, tai antras Tėvas, tai trečias Tėvas – nes vis atsiranda tų Tėvų, kur kiekvienoje Visatoje ir pavadinami taip. O juk Tėvas ir Motina yra Tie – vieninteliai – Rojaus Trejybės-AŠ ESU Šaltiniai ir Centrai, ir Visuminė Dievybė AŠ ESU, tai derėtų tada turėti vieną, tą nepainiojantį įvardijimą, kol mes prieisime tos akimirkos, kada Šaltinius ir vadinsime Šaltiniais ir Centrais. Tai Jėzus, po trijų valandų, apie šeštą valandą, sugrįžo prie paliktų trijų apaštalų. Jie jau pradėjo nerimauti, kad taip ilgai nėra Jėzaus. Tai Jėzus nusistebėjo – na, kodėl jūs pergyvenate, juk aš gi jums pasakiau – einu pasirūpinti Tėvo reikalais, ir jūs neturite turėti jokios baimės, juk jūs esate tie pasirinktieji mano apaštalai, mes gi vykdome Tėvo Valią. – Petras tada paklausė – O kiek mes čia dar būsime? – Jėzus po pauzės atsakė – Iki bus parodyta Gyvojo Dievo Sūnaus Šlovė ir Galia. – Ir tada jie kalbėjosi daug. Daug Jėzus pasakojo apie Liuciferio maištą – visiškai netoli šitos vietos, ant Hermono Kalno, Jėzus, juk buvo atsilaikęs prieš Liuciferio maišto pagrindinį vykdytoją – Šėtoną, kada Šėtonas gundė jį. Štai tada jisai pašventė save, kad viską, suteikdamas kiekvienam pagunda pripildytam pasiūlymui Tėvo Aukščiausią Valią – Tebūnie Tėvo Valia! Ir štai dabar jisai nori parodyti tą Transfigūracijos epizodą šitiems apaštalams, kad būtų paliudyta jo – Šlovė, Galia – kaip Gyvojo Dievo Sūnaus. Jų bendravimas užtruko iki tamsos. Kadangi apaštalai buvo pavargę, jau sutemus, jie užmigo. Jėzus pradėjo bendravimą su Gabrieliumi ir Tėvu Melkizedeku – Pirminiu Vietinės Visatos Melkizedeku. Ir tuo metu per miegus apaštalai išgirdo traškesį – traškesį. Kada jie atsimerkė, jie pamatė tris švytinčias figūras nakties tamsoje. Tai ir buvo prieš tai Jėzaus paprašyta – ir Fiziniai Kontrolieriai padarė tokius energinius transformavimus, kad Gabrielio, Pirminio Melkizedeko, ir Jėzaus – sudvasintos, bet materialios figūros – buvo matomos ir materialiam apaštalų žvilgsniui. Jie girdėjo nesuprantamą kalbą. Jie nesuprato tos kalbos, bet iš tam tikrų kažkokių judesių Petras nusprendė, kad tai gali būti Mozė ir Elijas – pranašas Elijas – kad Jėzus su jais bendravo.
Štai šitoji Galia, ką ji suteikė Jėzui?
Gabrielius atvežė, ar atskraidino, geriau pasakyti, Amžinojo Sūnaus-Amžinosios Motinos patvirtinimą, kadangi Amžinoji Motina taip pat suteikė, kaip Rojaus Trejybės Antrasis Asmuo – dvasinį įgaliojimą – vykdyti savęs padovanojimo misiją šitame pasaulyje Sūnui Kūrėjui – įsikūnijusiam materialiu pavidalu suteikė patvirtinimą, kad šita misija visiškai užbaigta, pasiekusi pilnatvę. Pirminis Vietinės Visatos Melkizedekas atgabeno patvirtinimą Begalinės Dvasios pritarimo, kad jo taip pat intelektuali pasiekimo pusė – Jėzaus intelektuali pasiekimo pusė taip pat pasiekė pilnatvę, visišką pilnatvę – ir šita žinia buvo perduota Dukrai Kūrėjai – Nebadonijai – ir štai tas atstovas Nebadonijos, Pirminis Nebadono Melkizedekas ir atgabeno šitą patvirtinimą iš Begalinės Dvasios-Begalinės Motinos. Ir kada buvo tai išsakyta, Jėzus neišgirdo – neišgirdo jokio patvirtinimo iš Tėvo, kad Jo taip pat Valia yra įgyvendinta iki pilnatvės šito savęs padovanojimo metu. Išskyrus, vienintelį epizodą, kada apaštalams buvo parodyta, dar prieš tai mano pasakota, dienos metu tas reiškia, epizodas, kada išėjo Jėzus pasirūpinti ir kitais Tėvo reikalais. Ir kada jis kalbėjosi su Gabrieliumi ir Pirminiu Nebadono Melkizedeku, tai po to buvo pasirodęs sidabrinis debesis, ir ten buvo tas Personalizuotas Jėzaus Minties Derintojas, kuris pareiškė, kad klausykite šito Manojo Sūnaus – juo Aš esu patenkintas. Štai toks įvertinimas ir paliepimas apaštalams klausyti šito Sūnaus, ir dėl to Jėzus nusprendė, kad jisai leis rutuliotis natūraliems įvykiams jo gyvenimo metu iki pat galo, kad jis galėtų šitą Tėvo Valią įgyvendinti iki pilnatvės.
Štai, tas epizodas, ką jis liudija?
Jis liudija, kad ir Rojaus Trejybė – Trys Šaltiniai ir Centrai – Jie veikia Absoliučioje Dvasinėje Vienovėje, bet jie turi ir tam tikrą autonomiškumą – rūpinasi Dvasine Grandine Amžinoji Motina-Amžinasis Sūnus, Proto Grandine – Begalinė Motina-Begalinė Dvasia, Asmenybės Grandine – Tėvas – Visuotinis Tėvas. Ir štai, Du išreiškė tą pritarimą, kad misija įgyvendinta iki pilnatvės. Tėvas susilaikė nuo tokio įvertinimo. Jis dar numatė, kad Jo – Sūnus Kūrėjas – žemiškuoju pavidalu – liktų šitame pasaulyje toliau demonstruodamas Tėvo Valios vykdymą žmonijai. Reiškia, Absoliučioje Dvasinėje Vienovėje ir Rojaus Trejybės Trys Šaltiniai ir Centrai gali turėti tam tikrų niuansų, kurie gali išskirti tam tikrus priimamus sprendimus, kurie turi prioritetą vienokiu ar kitokiu metu, vienokioje ar kitokioje planetoje, ar Visatoje. Bet jokiu būdu nereiškia, kad tam nėra visiško pritarimo ir kitų Dviejų Šaltinių ir Centrų. Tai taip pat nereiškia, kad kiti tarsi nežinotų tokio Pirmojo Šaltinio ir Centro sprendimo, nežinotų iki galo – kadangi Absoliuti Dvasinė Vienovė yra tiktai Jų Tarpusavyje. Kol kas neegzistuoja Kūrinijoje nė vienos Absoliučios Dvasios. Net iš Urantijos Knygos Epochinio Apreiškimo mes sužinome, kad Absoliuti Dvasinė Asmenybė yra tiktai Tas Amžinasis Sūnus, nes Jį sukūrė tiesiogiai Absoliutumo Šaltinis – Tėvas. Bet gi mes žinome, kad Amžinojo Sūnaus niekas niekada nesukūrė. Čia tiktai yra tam tikra, bet didžiulė nuolaida mirtingojo protui šituose apreiškimuose. O juk Jie Visi Trys yra Egzistencialūs – be pradžios – Šaltiniai ir Centrai! Natūralu, ir be pabaigos. Todėl vienas nuo kito negali nieko nuslėpti nė menkiausio kažkokio tai niuanso, Jie – Dvasinėje Absoliučioje Vienovėje! Tuo tarpu veikiant kūrinijoje, kur Absoliutaus dvasinio statuso neturi nė viena iki šiol dar asmenybė, reiškia, turi būti tam tikros evoliucinės nuolaidos tų, net ir tobulų Rojaus Trejybės-AŠ ESU Sūnų ir Dukrų protams – tokiam protui, kuris iki Absoliutaus lygio dar nėra įžengęs. Štai, dėl to ir Transfigūracijos epizodą Jėzus norėjo parodyti visiems apaštalams, bet jie nepasiruošę tokiam epizodui. Dėl to Petro tas pareiškimas, kad entuziastingai, nes jie buvo pakylėti matydami tą epizodą, tą Šlovę, nors ir nesuprasdami jo prasmės – Petras iškart pasakė Jėzui, kad, koks pakylėjimas yra viduje, kiek ta dvasia pripildyta – mes nenorime sugrįžti, nenorime sugrįžti į tą aplinką, kurioje šito nėra, mes sutinkame, kad mes pastatysime tris palapines, ir gyvenkime čia – viena palapinė bus tau pastatyta, kita bus pastatyta Elijui, ir trečia – Mozei! – Štai transformacija jų viduje, nėra to dvasinio lygio. Jie nesupranta, kad čia ne su Moze kalbasi Jėzus, ne su pranašu Elijumi. Jis tvarko Visatos reikalus dėl savosios Visatos, dėl tolimesnio savo buvimo šitame pavidale, šitame pasaulyje – kaip jiems išaiškinsi? Tai štai, tai taip pat liudija, kad per ankstyva dvasinė Šviesa, atskleista nebrandinus charakterio, jinai bus nesuprasta, jinai nebus priimta. Tiesiog ji bus atstumta, kaip netikra, niekam nereikalinga, o labai dažnai bus įvertinta kaip arba prasimanymas, arba tam tikras proto nukrypimas ir iškrypimas.
Kada aplinka yra tamsi, Šviesos ji įsileisti bijo. Žmogus bijo nežinios, ir keistis. O tai, kas yra nauja ir yra nežinia. Ką ten siūlo urantai? Kokia čia yra Urantijos Knyga? Kas čia? Apreiškimas yra? Kokie čia žodžiai? Neaišku, ką jie reiškia. Todėl sukyla baimė ir iškart įvardija nuspręsdami, padarydami išvadą – sekta. Reikia toliau būti nuo tokios sektos, jinai prarys viską, ir namą, ir butą – atims viską, reikės, lieps paaukoti sektai. Štai ta baimė žmogų iš vidaus, iš pasąmonės paralyžiuoja, ir dėl to Šviesai atsivėrusių yra labai, labai, labai mažai. Jeigu pasakyčiau, na, jų yra gal visame gaublyje – tūkstantis, o gal ir nėra. Bet tai jie neparengti aukštesnei pakopai, na, Šviesai, aš turiu minty, Urantijos Knygos giluminiam analizavimui, o Gyvajam Keliui su Kūrėju – atrastu savyje – ir tūkstančio nebus. Todėl nepuoselėkite iliuzijų, kad štai mes – mes tikrai pašviesinsime tą kartą. Jūs galite tiktai save pašviesinti, ir nieko daugiau. Šviesinkite save, nes visą, ką jūs galite padaryti kitų kartų labui – patys būti aktyvesni Gyvajame Kelyje – savuoju gyvenimu, savaisiais dvasiniais mokymais, kuriuos galėtume paskaityti Forume. Jūs galite išsilieti, kiek Širdis geidžia! Išreikškit tą, nelaikykite savyje – tai pastangos!
Jėzus, kada atskleidė ir apaštalams, kad taip, jisai yra Dievo – Gyvojo Dievo Sūnus – atėjęs čia parodyti, kokia turi būti Tėvo Valia, koks yra Tėvas parodyti mirtingajam, jis pasakė, kad šitas Kelias yra sunkus ėjimas į amžinybę – sunkus, ne lengvas. Jis šito nesakė, kad lengvas – sunkus.
Todėl dalinkitės savimi Forume. Tai yra vienintelė vieta, kur jūs galite išsilieti, ir parodyti, kas esate jūs kiekvienas! Nevaržykite savęs baime – aš šito nežinau, ką apie mane pasakys, aš nieko negaliu parašyti. Galite, nes jumyse yra Minties Derintojas, kuris visuomet sako – rašyk, rašyk, rašyk į Forumą visų labui!

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.
Algimantas