Algimanto pamokomasis žodis – Sūnaus Kūrėjo demonstravimas – savęs įsikūnijimo misijose – kaip reikia likti ištikimam Kūrėjui, pasirenkant sunkiausias aplinkybes – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Kaune 2025 03 30
Matau mus aplankiusį klajojantį lietuvį olandą Valdą, iš Marijampolės, Airijos, Londono, Estijos, Tailando – kur tik jis nebuvęs. Prašau – ir esi klajojantis olandas. Tas laivas, kuris plaukia po vandenyną. Malonu tave matyti.
Tie, kurie žiūrite Tavo Televizijos kanale, sakau, mes dabar esame Gyvojoje šventovėje, Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, esame tie, kurie garbiname Kūrėją Keturiose Asmenybėse. Ir garbinam, iš tikrųjų, be jokio ritualo. Neturi materialaus ritualo, dėl to tai yra Gyvoji apreikštoji ir religija, ir šventovė. Nuostabu. Ką tik pagarbinom Kūrėją – pakylėtas dvasinis vidus, dvasinis asmuo, kurį mums ir padovanojo pats Kūrėjas, dvasinę asmenybę, ir patalpino į šitą kūną. Dar mes neturėjome šito kūno, jau mes įsčiose buvom dvasinė asmenybė, o kūnas dar nesubrandintas, dar net embriono nėra. Nuostabi dovana, ir ji neturi pabaigos.
Tie, kurie žiūrite, bet nelankote šventovės, jūs neturite taip pat pabaigos. Šitas tik kūnas iš dulkės kilęs į dulkę turi pavirsti. Bet kūnas tai nėra mūsų tikrasis asmuo ir savastis. Mes esame tais, kokiais mus sukūrė Kūrėjas kaip savąjį atvaizdą. O Jo atvaizdas yra visų Jo Charakterio Savybių pasireiškimas Visumos Gerovei. Tai yra ir Meilės, Teisingumo, Tiesos, Teisumo, Tikrovės, Gailestingumo, Kantrybės, Išminties, Kosminės Įžvalgos – visa tai yra mūsų dvasinėje asmenybėje tiktai potenciale. Bet jeigu mes atrandam Kūrėją savyje, ir ypač jeigu gimstam iš dvasios dar turėdami šitą materialų pavidalą, mes jau spinduliuojam tomis Kūrėjo Charakterio Savybėmis ir gyvename tomis Amžinosiomis Vertybėmis, kasdien. Tada atsiranda milžiniškas kontrastas, kontrastas tarp aplinkos, kuri panirusi į tamsos dumblą pelkėje, ir mūsų viduje nušvitusios dvasinės asmenybės tikrovės, kokia ji yra reali ir patiriama.
Aš esu nepaprastai dėkingas už šitą Apreiškimą, Epochinį Apreiškimą – Urantijos Knygą – visiems autoriams, kurie nuo viduramžių mąstė kaip perteikti tam žmogiškajam protui pilnam baimės, konfliktų, agresijos, kariavimo vienų su kitais, net viduje su savimi kariavimų, šeimoje kariavimo, visuomenėje kariavimo, vis siekiant aukštesnių ir garbingesnių postų. Štai, kaip tokiam protui suteikti šviesą, kad jos neišsigąstų, neatstumtų mirtingojo protas, o gertų kaip šviesos teiginių kaskadas, lobyną, klodus. Ir štai, Urantijos Knyga yra tokia nuostabi, nuosekli, kuri pavaizduoja ir Kūrėją, ir kūriniją, vystymąsi joje, evoliucinį procesą, kurios Autorius ir yra Pats Kūrėjas. Ir mes esam iš Kūrėjo taip pat gavę dvasinę asmenybę ne šiaip sau, bet kad ji gyventų ir įgyvendintų Kūrėjo Evoliucinį Planą savo asmeniniu indėliu. Tai ir yra indėlis į Kūrėjo Banką aukštai. Ir aš žaviuosi tokiu šaltiniu, Urantijos Knyga. Žaviuosi tais apreiškėjais, kaip jie teiginius pateikia, kokie jų yra išsamūs ir nuoseklūs supaprastinti tikrovės apibūdinimai, kad mums suteiktų pagalbą, kad mes šviesėtume patys viduje ir pasireikštume nušvitusia savo asmenybe išorėje. Mane žavi beveik aštuoni šimtai puslapių Jėzaus Gyvenimo ir Mokymų aprašymo dalis. Ir šiandien aš noriu atkreipti jūsų dėmesį į jums žinomą dalyką, kad – o jis žinomas tik iš Urantijos Knygos Epochinio apreiškimo, niekas nežinojo, kad Jėzus buvo save padovanojęs, sakykim, Sistemoje kitoje, ne tik mūsų. Aišku, pavartojus žodį Sistema, tu turi aiškinti kas yra Sistema tiems, kurie neturi jokio supratimo nei apie Urantijos Knygą, nei kas yra savęs padovanojimas. Paprasčiau kas suprantama – įsikūnijimas. Padovanojant savo šviesą tiems tvariniams, kurių pavidalu įsikūnija mūsų Sūnus Kūrėjas, dabar jau turintis Šeimininko Sūnaus Kūrėjo statusą. Šeimininkas Sūnus Kūrėjas, reiškia Vietinei Visatai savo sukurtai drauge su savo Partnere Dukra Kūrėja Nebadonija, vadovauja jau savuoju vardu, nebe Kūrėjo vardu. Vadovauja taip, tarsi Kūrėjas būtų asmeniškai šitoje jo vadovaujamoje Vietinėje Visatoje – Nebadono Vietinėje Visatoje. Tai štai, aš vakar jums kalbėjau apie šituos savęs padovanojimus. Šiandien aš noriu jums pasakyti, atkreipiant jūsų dėmesį į Jėzaus Sūnaus Kūrėjo pasirinkimus save padovanoti tose Sistemose ar planetose, kur yra pati sunkiausia aplinka. Kur sunkiausia aplinka? Štai mes žinom mūsų planetoj kokia yra aplinka, ir žinom priežastį – taip pat iš Urantijos Knygos Epochinio Apreiškimo – dėl Liuciferio sukurstyto maišto prieš Tėvą, Satanijos Sistemoje. Tačiau ne vienas toks buvo Liuciferis, sukurstęs maištą prieš Kūrėją. Buvo ir kitų Sistemų. Ir štai, mūsų Sūnus Kūrėjas ankstesnius įsikūnijimus pasirinko taip pat tokiose sunkiausiose vietose. Ir jo buvo įsikūnijimas net Lanonandeko pavidalu. O Lanonandekai tai tokia dvasių kategorija – Vietinės Visatos dvasių kategorija – paties Jėzaus ir jo Partnerės Dukros Kūrėjos energine išraiška sukurtos asmenybės, kuri gali vadovauti Vietinei Sistemai, kurioje yra apgyvendintos planetos, kuriose jau gyvena mirtingieji turintys materialų kūną kaip pradinį pavidalą. Ir pasauliams taip pat gali vadovauti kaip Planetų Princai irgi Lanonandekai. Tai štai, jo antrasis įsikūnijimas savęs padovanojimu buvo Lanonandeku, kuris ėmė vadovauti Vietinei Sistemai, kurioje buvęs šitos Vietinės Sistemos vadovas, Latuntija, nepritarė sprendimams, kurie buvo priimti žvaigždynų, t.y. aukštesnio darinio vadovų, ir tą nepritarimą reiškė daugybę dešimtmečių, kol galų gale Žvaigždynų Vadovai priėmė sprendimą tokį Vietinės Sistemos vadovą izoliuoti ir vietoje jo atsiųsti laikinąjį Sistemos vadovą. Štai, tas laikinasis Sistemos vadovas ir buvo jo antrasis savęs padovanojimas Lanonandeko pavidalu. Ir jis per šimtą su viršum metų atstatė ir teisingumą ir gailestingumą toje Vietinėje Sistemoje, kad net ir pats nušalintasis Sistemos vadovas jam išvykstant iš savosios Vietinės Sistemos, pripažino – tu iš tikrųjų labai teisingai ir gailestingai vadovavai šitai Sistemai. Pripažįstu aš tavo tokį vadovavimą, nors Rojaus vadovavimo aš nesutinku ir jo nepripažįstu. O prieš tai net ir tam pačiam nušalintam vadovui jis pasiūlė dalintis pareigomis. Dalintis. Bet tas nušalintasis Vietinės Sistemos vadovas paniekinančiai atstūmė tokį pasiūlymą, nes jis tada suvokė, kad jis – tiesa, dar tada buvo pasakyta, dalintis šitomis pareigomis, jeigu jisai pasiunčia atsiprašymą Emanueliui. Emanuelis – tai Dienų Sąjunga, tokia kategorija, aukščiausias iš Rojaus Trejybės kilusios asmenybės, kuri yra Rojaus Trejybės patarėjas Vietinėje Visatoje. Tai štai, kada į šitą misiją atvyko Sūnus Kūrėjas Lanonandeko pavidalu, Vietinei Visatai liko vadovauti Emanuelis. O Gabrielis tvarkė visas angeliškąsias pajėgas. Dėl to Jėzus ir pasiūlė pateikti atsiprašymą Emanueliui. Ne jam, prieš kurį jisai maištavo, Vietinės Visatos vadovą, bet prieš Emanuelį, Rojaus Trejybės atstovą Vietinėje Visatoje. Štai, jis prašė pateikti atsiprašymą šitam aukščiausios kategorijos dvasiniam asmeniui esančiam Vietinėje Visatoje. Todėl jisai, tas nušalintasis vadovas, nesutiko su tokiu požiūriu. Kita vertus, kada paliko šitą savo misiją, jau buvo atstatyta visa Sistema į Šviesos ir evoliucijos tikrovės kelią, tada buvo paskirtas nuolatinis naujasis vadovas ir štai jam atvykus tada mūsų Sūnus Kūrėjas paliko šitą savo misiją kaip užbaigtą, ir aplinka liūdėjo. Liūdėjo, nes jis rodė tą meilę, gailestingumą, supratingumą, išmintį, pačioje sunkiausioje Vietinėje Sistemoje, nes tas maištas buvo pirmasis praėjus pusantro šimto milijono metų po jo pirmojo savęs padovanojimo Melkizedekui. Štai, šitas patyrimas kaupiamas sunkiausiomis aplinkybėmis, ir rodyti gailestingumą ir tiems, kurie nusižengia. Tai yra iš paties Kūrėjo, Charakterio Savybių pasireiškimas, ir kantrybe, supratingumu, ir nekertant kaip kirviu, bet gailestingai pasiūlant išeitį, tik priimk tą išeitį, nuoširdžiai.
Jo kitas savęs padovanojimas buvo materialiuoju sūnumi, tai yra Adomo jau pasireiškimu. Toje planetoje, kuri taip pat buvo maištingoje kitoje Sistemoje. Ir buvo nušalintas Adomas, kuris sužlugdė savo misiją. Ir tada jis liko vienas, kaip ir mūsų Adomas. Vienas, ryšio grandinių nėra. Nėra su kuo pasitarti, ir jis liko ištikimas – ištikimas Kūrėjui, tokiomis aplinkybėmis vienas vykdydamas šitą misiją. Ir tą pasaulį sugrąžino irgi į teisingumo į tikrovės Kūrėjo numatytą kelią. Ir būtent tokiu būdu, koks buvo Kūrėjo numatytas – sugrįžti nuo iškreiptos evoliucijos prie Kūrėjo sumanytos Evoliucinės Krypties. Vėl, jis gali rinktis bet kurią vietą įsikūnijimui, savęs padovanojimo misijai, bet renkasi ten, kad jis demonstruotų ištikimybę, Kūrėjui ištikimybę, sunkiausiomis sąlygomis. Ir po to nė vienas Adomas ir Ieva nenuklydo sąmoningai pasirinkdami maišto kelią. Buvo tokių, kurie sužlugdė misiją, bet nebuvo apkaltinti, kad jie prisijungė prie maišto. Ir tai, jie tada prisijungė tiktai aukštesnio statuso dvasinių asmenybių intrigų ir klaidinimų dėka, suklaidinti buvo, bet į maištą neįsitraukė prieš Kūrėją. Ir demonstravo būtent pats Jėzus būdamas Adomo statusu, tame pasaulyje, kaip reikia tokiomis aplinkybėmis likti ištikimam Kūrėjui. Ir dėl to ir ta kategorija, Materialiųjų Sūnų, gali pasakyti, štai, jis yra mūsiškis. Jis išbandytas, patikrintas, ir mes jau nebegalim aimanuoti, kad mums sunku tokiomis aplinkybėmis tęsti savo misiją.
Gaila, kad šito nepatyrė mūsų planetos buvęs dvasinis vadovas Adomas, ir Ieva. Jie sužlugdė visiškai savo misiją. O kai jų pačių Sūnus Kūrėjas demonstravo net ir būdamas Adomu kitoje planetoje, ir kitoje Sistemoje, kaip reikia tą daryti – aišku, visur jisai savo padovanojimais likdavo neįvardintas. Atvyksta pilnai jau subrandintas, parengtas tokiam statusui tos kategorijos dvasinis asmuo, ir neatskleidžiama jo tapatybė, kad jis yra iš tikrųjų visos Vietinės Visatos vienas iš dviejų Sukūrėjų ir Vadovų. Tiktai samprotavimai pateikiami, dokumentai, kurie prieinami apie tokius savęs padovanojimus yra tiktais Sūnaringtone. O Sūnaringtonas tai yra vienas iš Septynių Tėvo Pasaulių, skriejančių aplink Rojų. Ir į Sūnaringtoną gali patekti tiktai tie Sūnūs Kūrėjai ir Sūnūs Arbitrai, kurie įgyvendina tokias misijas. Mes ten nepateksim. Mes tų archyvų niekada nematysim. Todėl tų aprašymų, kokia buvo tapatybė vieno ar kito, sakykim, netikėtai pasirodžiusio Melkizedeko ar Serafimo, ar Adomo, taip ir nesužinosime. Bet apmąstymui, kurie yra, leidžia tam tikras išvadas padaryti, kad tai buvo Sūnaus Kūrėjo pasirodymas tokiu statusu.
Tai štai, mes gi matom visą aprašymą, koks yra Sūnus Kūrėjas save padovanojęs septintąjį kartą jau materialiu bejėgiu kūdikiu iš moters įsčių. Jo gyvenimas ir mokymai atskleisti, prieinami Urantijos Knygos Epochinio Apreiškimo dėka ir mums. Reiškia net ir šitokį, patį rizikingiausią įsikūnijimą jis pasirenka maišto apimtoje ir sistemoje, ir tame pasaulyje, kuriame prie maišto prisijungia ir Planetos Princas. Jis ieško pačios sunkiausios savo misijai įgyvendinimo planetos ir to statuso, kuriuo jis turi atstatyti tą Šviesą ir dvasingumą maištaujančioje aplinkoje. Tai yra pavyzdys mums, kad mes tokiomis aplinkybėmis, kokios yra čia, mes turėtume dar didesnį ryžtą žengti Gyvajame Kelyje stipresniu žingsniu, tvirtesniu Įtikėjimu, pasitikėjimu Kūrėju ir savimi. Mums pavyzdys yra ir iš tų savęs padovanojimų, kuriuos atliko mūsų Sūnus Kūrėjas. Ir iš šito aprašymo koks buvo Jėzus, kaip jis mokė, kaip bendravo su aplinka. Juk ant kalno kai sakė pamokslą Jėzus, apaštalams, jis sakė, jūs esat palaiminti tie, kurie esate persekiojami, gujami, išnaudojami. Jis nesakė, jūs, tie turčiai, esate palaimintieji, kad turite sukaupę turtų, kad jūs esate tokiose aukštose pareigose, Cezariai ir karaliai. Jis sakė tiems, kurie yra pačioj sunkiausioje būsenoje, skausme, paniekinime. Sako – jūs esate palaimintieji. Palaimintieji. Jūs turite pajausti orumą iš to, kad jūs esate palaimintieji iš tikrųjų. Tegu jūsų niekas nesupranta, jūs išlikite orūs savo šviesa, kurią gerkit kaip Gyvąjį Vandenį iš Kūrėjo, gyvenkite ja, būkite Kūrėjo atvaizdu savo gyvenime, dėl to, kad jūs esate palaimintieji. Jūsų šlovė pranoksta šitą pelkyną ir tamsą, spindi ji kūrinijoje. Iš šitos tamsos jūsų spindėjimas eina į kūriniją. Dėl to jūs ir esate tie parinktieji nešti šitą Šviesą, gyvą, bet ji turi jumyse pulsuoti. O tam ir padeda ir Urantijos Knygos Epochinis apreiškimas, ir šitie apreiškimai, kokie yra priimti iš Kūrėjo – ir Meilės Galia, ir Akimirkos Amžinybė. Balandžio viduryje bus ketvirtoji atspausdinta jau, Tu – Manyje. Bus tie šaltiniai. Džiaukitės, gerkite juos, ir jais gyvenkite. Su tuo ir sveikinu.
Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.
Algimantas