Algimanto pamokomasis žodis – Atėjo laikas sugrąžinti Jėzų, kaip GYVĄ, į kiekvieno Širdį! – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Romainiuose, 2025 07 26

Mano vardas Algimantas. Esu Kūrėjo Ambasadorius – Rojaus Trejybės-AŠ ESU Ambasadorius – šitai planetai, Jėzaus ir jo Partnerės – Nebadonijos – apaštalas.
Gera – gera – būti čia, kada iš tikrųjų yra nuostabi oro gaiva, gamtos gaiva, kai nėra nei per karšta, nei per šalta, yra ta, kaip iš gyvybinės plazmos išsivysčiusi mūsų tokia gyvastis, turinti materialų išorinį apvalkalą, bet iš Kūrėjo gavusi dvasinės asmenybės gyvasties kategoriją, tai štai, jos kūnas būtent sumanytas tokiai aplinkai – maždaug dvidešimt penkių-septynių laipsnių temperatūrai, natūralu, pliusinei, bet yra tam tikri svyravimo diapazonai – nuo – iki. Tai mūsų planeta yra vidutinė pagal atmosferinį spaudimą, pagal temperatūros skalę. Ir kada lauke yra panaši temperatūra, yra gražu, gera viduje, ir kūnas jaučiasi komfortiškai.
Dabar pagarbinome Kūrėją. Vyksta gyvosios pamaldos. Mes prisijungę tarptautiniu ryšiu. Kada šitokiu prasmingu būdu panaudojamas tarptautinis ryšys, yra sveikintina – Kūrėjo garbinimui. Kada jis panaudojamas piktam, jokiu būdu negalima sveikinti tos išsivysčiusios technologijos, kuri gali veiksmingiau pražudyti žmonijos ne tiktai dvasinę būseną, bet taip ir fizinį pavidalą. Tai, kas yra materiali žūtis, tai yra dar nedidelis nuostolis. Milžiniškas nuostolis kūrinijai – sielos netekimas – sielos. Yra daug povandeninių rifų, kur žmogus negali pajausti, kad tai yra blogis, o jis iš tikrųjų užmaskuotas gražiais teiginiais, gražiais žodžiais. Aš negaliu iki galo jums atsiskleisti taip, kaip norėčiau atsiskleisti. Aplinka nepriima to. Net ir urantams aš negaliu sakyti daug ko, ką norėčiau pasakyti, bet kai ką aš jau pradedu aiškinti vis stipriau, plačiau.
Tai štai, dabar aš noriu pakalbėti apie tokius žodžius kuriuos dažnai einantys į bažnyčią girdi ir sako – Kuo jūs skiriatės nuo kitų? Jūs taip pat turite Tėvą, turite Jėzų. Mes taip pat turime. – Kaip gali suvokti, kas yra Tėvas, kas yra Jėzus, katalikas, ir kaip gali patirti, kas yra Tėvas, kas yra Jėzus, atsivėręs urantas? Tai yra du skirtingi lygiai. Jie nesueina vienas su kitu, nors kalba apie tuos pačius asmenis. Tai tas pats, kas būtų gyvas pavidalas, štai šitas materialus kūnas, kurį žmogus klaidingai vadina žmogumi. Žmogus – tai yra dvasinė asmenybė pasiekusi Jėzaus dvasinio išsivystymo lygį – nušvitusį. Tai yra žmogus, tas dvasinis žmogus, ir jis turi tą pavidalą, kurį panaudoja Gėrio darbams, atsidavęs Kūrėjo vedimui iš vidaus Brolystėje be konfliktų, bendradarbiaudamas visų labui, visos kūrinijos labui. Juk Jėzus, būdamas šitame pasaulyje, jis sakė – Aš turiu ir kitų avidžių. – kitų pasaulių. Tai štai, skirtumai yra milžiniški! Tačiau mes vartojame žodį komunija, sakydami – tai yra gyvas mūsų asmeninis ryšys su Kūrėju, atsivėrus nuoširdžiai ir tą paliudijant būsena, savo patyrimu. Patyrimas yra pats stipriausias argumentas. Katalikai tokio patyrimo neturi. Jie girdi daugybę žodžių. Vienas iš dažnai kartojamų žodžių yra Kristaus kūnas ir kraujas, ir pakelia taurę su vynu ir duona, paima ostiją, tai – kūnas. Girdi katalikai žodį eucharistija tiesiog įvairiose vietose – ar ten kalbės kas per televiziją kunigai kokie nors – eucharistija ... eucharistija ... Jie nepaaiškina kas ta eucharistija. Tai štai, eucharistija – pagrindinis katalikų sakramentas. Tai yra ritualas, kuris dar gali būti vadinamas paskutinioji vakarienė Viešpačiui, gyvoji komunija, nes tikima, kad būtent tuo metu būna Jėzus šitoje gyvojoje komunijoje – eucharistijoje – Jėzaus kūnas. Tai taip pat yra ir auka ant kryžiaus, Jėzaus auka ant kryžiaus, kuri yra neatkartojama, bet tarsi iš naujo pateikiama – buvimas Jėzaus ant kryžiaus – bet dabar jau kataliko samprata. Tai yra tas ritualas, kaip katalikų hierarchai teigia, kurį įsteigė sumanęs Jėzus. Jėzus įsteigė šitą eucharistiją paskutiniosios vakarienės metu, kada jis pasakė, ir cituojami jo žodžiai – Gerkite šitą mano kraują ir dalinkitės šita manąja duona – kūnu – tarpusavyje mano atminimui. Atrodytų gražu, jeigu nebūtų kraujo, ir jeigu nebūtų kūno. Kristus apie tai net nekalbėjo! Jis pasakė, įsteigdamas ne paskutiniąją vakarienę, senovišką, bet sukurdamas Naująją Vakarienę – Naująją Vakarienę – per paskutinės vakarienės antrąją dalį, užbaigė senąją vakarienę ir tada tęsė toliau, sakydamas – Mano atminimui – jis pakėlė vyno taurę, iš kurios gėrė visi apaštalai, iš tos pačios taurės – tą darykite mano atminimui. – dalino, jis laužė duoną, kiekvienas apaštalas atsilaužė. Žodžiu, tai yra ne Kristaus įsteigimas ritualo. Jis tik parodė, kad dalinkitės bendryste, savo Gėriu dalinkitės, o ne Kristaus kūnu. Jeigu jūs sėdite kur nors prie ežero, pamiškėje kur nors, sode, skvere, jūs ir ten galite, patys atverdami save nuoširdžiai, patirti štai šitą bendrumą su Jėzumi. Jūs galite pasakyti – Taip, aš tą darau tavo atminimui. Bet urantams toks pasakymas nelabai pritinka. Kokiam atminimui? Kokiam? Jeigu Jėzus, dar būdamas prieš du tūkstančius metų, apaštalams sakė – Aš turiu iškeliauti, turiu iškeliauti, bet aš atsiųsiu tą Pagalbininką, kuris visiems vienu metu galės padėti, ir jis eis visada pirma jūsų ten, kur jūs eisite. – Tai štai, jis kalbėjo apie Tiesos Dvasios atsiuntimą, kada sugrįš pas Tėvą. Ir šitoji Tiesos Dvasia ir veda mus taip pat belsdama į Širdį, kad mirtingasis atvertų savo Širdies duris, įsileistų Jėzų – GYVĄ. O kada jis yra viduje, koks gali būti atminimas? Yra VISADA gyvas ryšys su Jėzumi. VISADA! Ir tame parke, ir tame sode, ir paežerės krante, ir pamiškėje – kur jūs bebūtumėte, nuoširdūs ir norintys bendrauti su Kūrėju, su Jėzumi. Jis yra prieinamas – jis prieinamas per Tiesos Dvasią. Ir jo tada nebereikia atminti per kažkokį tariamai Jėzaus įsteigtą pagrindinį ritualą – eucharistiją. Nebuvo tokio dalyko! Jėzus pasakė savo tokį teiginį, baigdamas tą Naująją Vakarienę – Mylėkite vienas kitą, net ir taip, kaip jus mylėjau aš. – Štai, ką jis įsteigė – šitą nuostatą, suteikdamas apaštalams. O ką apaštalai padarė? Iškraipė jo Evangeliją! Iš meilės? Ne. Dėl to, kad nebuvo nuoširdumo patirti šitą dvasinį Kūrėjo Žodį, teikiamą Jėzaus lūpomis beveik per ketverius nuolatinio gyvenimo su apaštalais metus, kada mokymai liejosi! Daugybė mokymų! Bet Širdimi jie nebuvo išgirsti, net išklausyti nebuvo. Nuoširdumo stigo. Kad net vienas iš jų – Judas Iskarijotas – paliko šitą Kelią, atsisakė jo.
Todėl bažnyčios tariami teiginiai, kad šitą eucharistiją įsteigė pats Jėzus, yra melas. Šito niekada nebuvo ir niekada nebus! Ką sakau aš, yra – Kūrėjo Žodis. Jėzus nieko neįsteigė. Jis net visus savo įrašus sunaikino, kad niekas jų nesušventintų, nepaverstų kažkokiu ritualiniu popieriumi. Ir tada jis rašydavo tiktai ant smėlio, ką galima nutrinti, kad neliktų jokių užrašų. Tą jis padarė sąmoningai. O dabar, kai Jėzus visomis savo Sūnaus Kūrėjo, save padovanojusiu bejėgiu kūdikiu, išaugusiu iki įtikėjusiojo Kūrėjo Sūnaus, siekimu ir Nuoširdumu, Meile ir Gailestingumu mėgino ištirpdyti visus susiformavusius per kartų kartas – tiek žydų, tiek pagonių, tiek artimiausių jo mokinių Širdyje – ritualus, katalikų sekta sako, kad jis įsteigė šitą ritualą pats. Ritualą! Jie pripažįsta, kad tai ritualas. Ne, mielieji, jis neįsteigė jokio ritualo. Jis mėgino ištirpinti visus ritualus gyvame Dangiškosios Karalystės įkūrimo Širdyje patyrime – patyrime. Kada yra patyrimas, kad tu įkūrei tą Dangiškąją Karalystę, joje nėra ritualo nė vieno. Yra gyva komunija be jokio Kristaus kūno. Yra dvasinis – dvasinis – ryšys su Kūrėju ir su pačiu Jėzumi. Kūrėjas suteikia visas priemones – Savo Dvasią pasiuntė į mūsų kiekvieno protą – Minties Derintoją – Šeimininkas Sūnus Kūrėjas – Jėzus – atsiuntė savo Dvasią – Tiesos Dvasią – jo Partnerė, Dukra Kūrėja, paskleidusi savo Šventąją Dvasią. Papildomai yra Septynios Pagalbinės Proto Dvasios, viduje veikiančios. Kol dar nėra Minties Derintojo, kuris būna padovanojamas jau priėmus pirmą moralinį sprendimą galbūt trejų-ketverių metų, penkerių metų – tai individualus dalykas – iki tol yra vedimas Septynių Pagalbinių Proto Dvasių – Drąsos, Intuicijos, Žinių, Supratimo, Patarimo, Išminties, Garbinimo. Visa tai – Kūrėjo sumanymas, kad iš vidaus būtų šviesinamas šitas dvasinis asmuo – dvasinis – ne šitas kūnas, o viduje esantis gyvas kūno gyventojas – jis nemirtingas. Nebent tas dvasinis asmuo nebenori eiti Gyvuoju Keliu kategoriškai. Tada jo valia bus patenkinta, ir jo tapatybė bus nutraukta, išrinkta asmenybė į atskiras savybes, kurios, kaip tapatybė, turinti laisvą valią, asmenybėje nepasireikš, ir niekada nebus pažadinimo. Niekada! Bet tai tokia yra to asmens valia. Kūrėjui asmens valia yra aukščiausia.
Gera, kada nėra ritualų. Pagarbinome dabar mes Kūrėją. Aš išgirdau per garbinimą, kaip urantas išreiškė, kad – per Algimantą Kūrėjas teikia mokymus – yra netikslumas. Kūrėjas teikia mokymus kiekvienam. Jis prieinamas kiekvienam. Tai priklauso, koks yra kiekvieno vidinis, gyvas ryšys su Kūrėju, kad tuos mokymus išgirstų, priimtų. Bet Kūrėjas juos teikia kiekvienam. Todėl – tik per Algimantą – pasakyti negalima. Šiandien, taip, štai yra tokios knygos, kurias aš priėmiau iš Kūrėjo, ne knygas priėmiau, bet mokymus. Jos susidėliojo. Tai Jėzaus mokymas – Kalbu Jums Vėl – jau antras leidimas su papildiniu. Štai ketvirtoji Kūrėjo Knyga – Tu Manyje – visiškai neseniai išleista. Trečioji Kūrėjo Knyga – Meilės Galia. Antroji Kūrėjo Mokymų Knyga, Apreiškimų Knyga – Gyvoji Tyla. O pirmoji – Akimirkos Amžinybė. Štai šitos knygos ir ypač Epochinis Apreiškimas, kur – Kūrėjo sumanymu iš anglų kalbos išverčiau į lietuvių kalbą – tai du tūkstančiai devyniasdešimt septyni puslapiai teksto ir papildomai penkiasdešimt puslapių du turiniai – tai šitos knygos, šita Šviesa, Apreiškimo Šviesa, ir leidžia suvokti, koks buvo Jėzus, koks yra Kūrėjas. Kada užmezgi gyvą ryšį su Kūrėju – nuoširdų ryšį – tada įgyji patyrimą, ir tas patyrimas šituos apreiškimus patvirtina, kad jie yra Tiesa. Tačiau man net nebūtini jokie patvirtinimai. Aš žinau, kas yra Tiesa. Kito supratimas bus gal ir priešingas, bet man tai nesvarbu. AŠ ŽINAU, KAS YRA TIESA. TIESA NESIKEIČIA. Tik jos atskleidimas priklauso nuo mūsų gyvybingesnio ir gilesnio ryšio su Kūrėju. Tada mes matome plačiau, panyrame giliau, ir tuo pačiu mūsų įžvalga, Kosminė Įžvalga, gilėja, plečiasi, ir mes suvokiame tuos pačius reiškinius prasmingiau, ir visos sąsajos būna vistiek su Kūrėju. Atsietai be Kūrėjo neegzistuoja nieko! Tik vieni tą mato, supranta, kiti šito nežino. Tai štai, tam reikalingi Dvasiniai Mokytojai, kokius aš ir ruošiu visai žmonijai, kad paaiškintų, kaip ir aš dabar aiškinu šituo dvasiniu mokymu – eucharistija tai yra sugalvota katalikų sektos vadovų, kaip ir kitų krikščioniškų sektų. Jų yra virš keturiasdešimt tūkstančių! Jie visokių turi išsigalvojimų. Jėzus nė iš tolo nei sakė, nei kalbėjo, tuo pačiu net ir nemanė, kad šitaip iškraipys jį. Atėjo laikas vėl sugrąžinti Jėzų, kaip GYVĄ, į kiekvieno Širdį per didesnį, platesnį mokymą, kokį aš ir teikiu. Taip, šiandien pasaulyje vienas toks esu. Nėra kito. Tai – sunku labai. Nėra net su kuo bendrauti, ir tada yra vienatvė su Kūrėju. Bet ne vienišumas. Džiaugiuosi, kad yra urantai, džiaugiuosi, kad yra gyvoji komunija – gyvoji komunija per Širdies atvėrimą. Štai pagarbinome Kūrėją. Tai buvo mūsų Kūrėjo šlovinimas – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – Keturių Asmenybių, sudarančių Kūrėją dvasioje absoliučiai Viena.

Pabaigai aš parodysiu savo aplinką, kaip ji atrodo dabar. Taip, aš dabar turėsiu atjungti jus. Jūs nematysite tie, kurie žiūrite per telefoną, ką aš rodau įjungęs kamerą. Žodžiu, aš nuo jūsų pasitraukiu, bet tavo televizijos kanale būtent galės ir pamatyti tai, ko dabar nemato. Dabar aš noriu parodyti, kur aš sudėjau visas tas knygas, kurias man Lina atvežė. Štai čia, po plėvele yra Tu Manyje – visos šitos sudėliotos knygos. Jų nei daug, nei mažai – tūkstantis du šimtai. Na, dabar jau sumažėjo. Čia yra Kalbu Jums Vėl knygos, Jėzaus Kristaus apreiškimų knyga, čia yra Gyvoji Tyla. Dėžės ... dėžės ... Nėra skaitančiųjų tiek daug. Štai, kas yra. Ten yra ir Akimirkos Amžinybė. Čia motociklas stovi prisiglaudęs, šalia mašinos, kaip sako, suspaustai, bet draugiškai. Na, čia yra Meilės Galia – šitos knygos dėžėse. Dėžės vienodos beveik, nes ta pati spaustuvė. Visą kitą leidyklos darbą atlikome mes patys. ...

... pomidorai ... agurkai ...svogūnai ... agrastėlis mažiukas, serbentai ... tujos ... gėlės ... hortenzija ... mėtos subujosiusios ... alyvinių obuolių obelėlė ... Kūrėjo vėliava ... iš dalies esu patenkintas ...

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.
Algimantas