Algimanto mokymas – Tai yra Kūrėjo Žodis! – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Romainiuose, 2025 08 02

Esu Algimantas – Kūrėjo Ambasadorius šitai planetai, Jėzaus, ir jo Partnerės – Dukros Kūrėjos apaštalas. Privilegijų neturiu jokių, išskyrus tai, kad gyvenu tą gyvenimą, kokį suprojektavo man – kaip ir kiekvienam – Kūrėjas. Bet aš pajutau Jo vedimą iš vidaus ir atsidaviau Jam. Daviau priesaiką – Rojaus Trejybei-AŠ ESU – iš pradžių davęs priesaiką vien tik Tėvui, vėliau, užmezgęs gyvą bendravimą su Rojaus Trejybe – Rojaus Trejybei – ir galiausiai, kada Visuminė Dievybė jau Pati užmezgė su manimi ryšį, daviau priesaiką – ištikimybės priesaiką Šiems – Keturiems Šaltiniams ir Centrams. Gaunu iš Jų mokymus, ir šie mokymai susidėliojo į materialias knygas, kad būtų lengviau dvasinę Šviesą įsisavinti. Štai, atsirado šitos knygos – Algimantas parodė visas jau išleistas Šviesos mokymų knygas – aš visąlaik dabar priminsiu, kadangi atsiranda pirmą kartą žiūrinčių mano dvasinius mokymus, jie nieko nežino apie šitas knygas. Tai – Kūrėjo apreiškimai – kuriuos aš priėmiau per daugiau negu dvidešimtį metų, ir jie yra toji Tiesa – apreikštoji Tiesa – iš Paties Kūrėjo. Ši knyga yra iš Jėzaus – mano užrašyta per du mėnesius. Čia jau antras leidimas su papildiniu – pirmas leidimas buvo be papildinio. Ir yra nuostabus Epochinis Apreiškimas – Urantijos Knyga – kurią perdavė dvasinės asmenybės nepanaudodamos žmogaus proto. Tai šitą Knygą išverčiau iš anglų kalbos į lietuvių kalbą, ir išleista ji, pirmas leidimas – Kanadoje. Čia yra būtent pirmas leidimas, jis dar įvilktas į polietileninę plėvelę – kiekviena Knyga – štai, taip pasiekė kaip pirmas leidimas – buvo labai saugojama. Antras leidimas jau toks, sakyčiau, menkesnis – turinys tas pats, bet čia aš paprašiau, man urantė viena nunešė į knygrišyklą ir įrišo kietu viršeliu, bet štai jau jisai suplyšo, o knygrišykla bankrutavo. Štai, kaip Šviesos knygos nebegali būti išsaugotos taip paprastai – nebėra knygrišyklų – visi pereina prie skaitmeninių dokumentų. Kokia kvailystė! Niekada negalima pakeisti to, kas yra užrašyta ant popieriaus jokiais kompiuteriais, telefonais, skaitmeniniais dokumentais. Tai yra kvailystė tą daryti! Bet gi kvailiai valdo pasaulį, nieko nepadarysi. O kad kvailių neliktų ir pasaulyje viešpatautų vien tik urantai, kurie atrado Kūrėją savo viduje – Širdimi, nuoširdumu, dvasine asmenybe, kuri ir gyvena šitame išoriniame pavidale – ir reikalingi tie dvasiniai šaltiniai, kad jie būtų skleidžiami, skaitomi, studijuojami. Ir šitas kanalas, kuriame aš sakau savo dvasinius mokymus taip pat tai – Kūrėjo Gyvas Žodis! Jie skirti studijoms, skirti žmonių proto apšvietimui, jie neskirti masiniam klausymui ir dar siekiant klausimo – kas dar naujo, ką jis dar pasakys – jie skirti ne tokiam protui. Jie skirti atsivėrusiam nuoširdžiam protui, arba ieškančiam – nuoširdžiai ieškančiam Tiesos – Tiesos – kurios kol kas materialus mirtingojo protas nesugeba suprasti. Dėl to jis gyvena iliuzinį gyvenimą tokį, kokį diktuoja jam aplinka. Bet čia nėra tikrovė. Tikrovė, štai, yra plačiau atskleista Tiesos išraiška Kūrėjo Apreiškimų dėka, Jėzaus Apreiškimų dėka, įvairių dvasinių Būtybių Urantijos Knygos Epochiniame Apreiškime dėka. Šituos Šaltinius būtina studijuoti, ir mano mokymus taip pat klausyti nuoširdžia ir pradėti juos taikyti savo kasdieniame gyvenime, kaip ir šituos Apreiškimus. Jie yra Pagalba, kaip jums gyventi Tikrovėje. Kas yra Tikrovė? Tai ne tai, ką jūs dabar matote aplinkui. Tikrovė – tai yra Brolystė žmonijoje, ir vienas Kūrėjas – Keturios Asmenybės – Keturi Šaltiniai ir Centrai absoliučioje dvasinėje vienovėje. Štai šitas Šaltinis sumanė ir pradėjo Evoliuciją – Evoliuciją. Ne Darvinas – Kūrėjas – pradėjo Evoliucinį procesą ir pateikė Evoliucinį Planą. Ir štai mūsų kiekvieno yra priedermė – įnešti savo indėlį į Kūrėjo Evoliucinio Plano įgyvendinimą savuoju lygiu, bet nuoširdžiu gyvenimu visumos Gerovei – visumos Gerovei.
Žmonija turėjo daug dvasinių mokytojų. Žmonijai yra vienas milijonas metų – istorija. Žmonija klaidžiojo, ir šitas klaidžiojimas yra iš dalies pateisinamas, nes nuklydo ir dvasinis vedlys, Planetos Princas – Kaligastija – prisijungęs prie Satanijos Sistemos, kuriai priklauso mūsų planeta ir dar daugiau negu šeši šimtai planetų su žmonėmis, vadovai – Liuciferis ir jo pavaduotojas Šėtonas. Tai Lanonandekų kategorijos dvasinės asmenybės. Mūsų planetos buvęs dvasinis vadovas, planetos Princas – Kaligastija – taip pat Lanonandekų kategorijos asmenybė – prisijungė prie šito maišto. Ir štai, prieš du šimtus tūkstančių metų prasidėjo žmonijos griovimas – griauti viską, kas siejama su kažkokiu menamu, išgalvotu Tėvu, kuris valdo visus. Jis nematomas, dėl to Jo ir nėra, o yra Liuciferis – Satanijos Sistemos lyderis, ir jam reikia išreikšti garbinimą, pagarbą, paklusti jam. Štai, šitoji apgaulė, atvedusi į beprotybę, suskaldė ir Vietinę Sistemą, ir dar trisdešimt septynių apgyvendintų planetų Planetų Princus. Jie prisijungė prie maišto. Deja, ir mūsų buvęs vedlys išdavė savo šventą priedermę, kurios laikėsi labai ištikimai tris šimtus tūkstančių metų, o po to prisijungė prie maišto. Ir štai, du šimtai tūkstančių metų žmonija naikinama – naikinama – viskas, kas gražu, gera – kas iš Kūrėjo iškreipiama, pašiepiama, pajuokiama, suskaidoma į atskiras sektantines grupes, į atskiras religijas panaudojant principą – skaldyk ir valdyk, valdyk laikydamas visus baimėje! Dėl to būtini karai, naikinimas, badai, nesuvokiant, kad visa tai sklinda žemo energinio dažnio virpesiais į aplinką, ir tada kyla protrūkiai įvairių ligų, virusų, epidemijų. Dabar keliauja žmonės, atsiranda ir pandemija, apimanti didelę dalį planetos. Ir visa tai atsispindi klimato kaitoje. Klimato nėra atšilimo, kokį aiškina pseudo mokslininkai – nes dabar mokslas apskritai yra pseudo – nėra tikrojo mokslo – nes viskas yra be Kūrėjo. Kūrėjas yra pamintas, nuo Jo nusigręžta, dėl to viskas trūkinėja. Ir to užterštumo, kokį čia mėgina pateikti kaip CO2 išmetimą dėl kurio ir atšyla klimatas – tokio dalyko nėra! Yra CO2 išmetimas, bet jis neturi visiškai jokio poveikio klimatui. Klimato atšilimas ar atšalimas priklauso nuo saulės ciklų, kurie trunka vienuolika su puse metų – cikliškumas – ir tada padidėja saulės aktyvumas kas vienuolika su puse metų. Bet kas priklauso štai šalutiniam poveikiui, jau nebe saulės, bet žemutinėje troposferoje, tai yra atmosferos žemutinėje dalyje maždaug septynių-devynių kilometrų aukštyje – tai yra tas visas oro srovių judėjimas – oro srovių judėjimas, ir būtent, jį stabdo iš mirtingųjų sklindantys žemo energinio dažnio virpesiai ilgomis bangomis. Jie kaip trombai kraujagyslėse užkemša kraują ir įvyksta negeri dalykai – insultai, paralyžiai, mirtis fizinė. Taip pat ir planetoje turi oro srovės judėti tolygiai. Judėjimas vyksta nuolat oro srovių. Ir jeigu būtų aukšto energinio dažnio virpesiai trumpomis bangomis sklindantys iš mirtingųjų, tada oro srovės neturėtų tų trombų – jos labai gražiai perskrostų tuos virpesius, kylančius į kūriniją, į kosminę erdvę. Štai dėl to, kada žemo energinio dažnio virpesiai sklinda iš mūsų – dėl to, kad mes esame savanaudiški, gyvename iliuzijoje, nenorime pažvelgti į Tikrovę, į Kūrėją, kuris yra Tikrovės Šaltinis, ir kuris kiekvienam pateikė Savo dvasią – Minties Derintoją – kad šviesintų tą protą iš vidaus. Net ir tokiu atveju, turėdami Kūrėjo dvasią mirtingieji, absoliuti jų dauguma, neigia Kūrėją arba laiko jį stabu, ir tas stabas, tarsi ritualo užtenka, kad Jam įsiteiktum, apmaldytum – štai, nuodėmių pridarei, nuėjai pas kunigą, išpažintį atlikai, gavai iš jo indulgenciją, ir tu vėl laisvas kitoms nuodėmėms daryti! Ne, mylimieji! Štai tokio Kūrėjo iš tikrųjų nėra! Yra Gyvas, Dvasinis Asmuo – Keturi Asmenys absoliučioje dvasinėje vienovėje – Rojaus Trejybės Trys Šaltiniai ir Centrai, ir Visuminis Šaltinis ir Centras – AŠ ESU – užrašomas vien didžiosiomis raidėmis. Štai Jie suteikia mums dvasinės asmenybės amžinąją dovaną – vidinį gyventoją. Bet tas vidinis gyventojas turi pažadinti dvasinį protą – asmenybės protą – o ne materialų protą, kuris pilnas savanaudiškumo, godumo, neapykantos, keršto, agresijos, konfliktiškumo, negailestingumo – jisai sukelia karus, jisai naikina vienas kitą – nors turi kunigus, turi popus, turi imamus, turi lamas, konfliktai tiktai auga! Ne tas kelias! Joks Dalai Lama neatstovauja jokiam Budai, bet juo tiki – prezidentai jam keliaklupščiauja ir priiminėja. Tai aš ir sakiau, kad dabar kvailiai valdo pasaulį! Yra katalikų popiežius, kuris parklupdęs pasaulį laiko – tai irgi lėlė! Nėra gyvo – gyvo – ryšio su Pačiu Kūrėju!
Štai aš ir mokau – mokau – Dvasinius Mokytojus – ruošdamas juos, kad jie skleistų dvasinę Žinią, kokią skleidė – Makiventa Melkizedekas – dar prieš du tūkstančius metų iki Jėzaus pasirodymo mūsų pasaulyje. Jisai būtent stengėsi išsaugoti vieno Dievo sampratą, kuri jau buvo vis labiau bepavirstanti į daugybę stabų dievybių. Štai jisai atnešė savo gerąją žinią – gerąją žinią – Salemo religiją, nes jis buvo vadinamas Išminčiumi iš Salemo, nes toje vietoje jis atsirado. Tai Melkizedekas, įgijęs žmogiškąjį pavidalą. Melkizedekas – tai yra specialiųjų misijų Kūrėjo Sūnūs ir jie gali įgyti žmogiškąjį pavidalą. Ir jis tarnavo šitame pasaulyje devyniasdešimt ketverius metus. Ir būtent jis sudarė susitarimą su Abraomu, būtent jis, ką vėliau iškraipė ir pavadino, kad tai Viešpats. Melkizedekas – tai yra Vietinės Visatos specialiųjų misijų Kūrėjo Sūnus, jis veikia tiktai Vietinėje Visatoje – jis nėra Dievas. Bet jisai mokė ir Trejybės sampratos – bet ne Rojaus Trejybės – bet iki Žvaigždyno Trijų Aukštųjų lygmens, kadangi Žvaigždyną valdo Trys Patys Aukštieji Vorondadekų kategorijos asmenys. Tai štai, jis aiškino, kad neturėkite jokio kito Dievo, išskyrus tiktai Dangaus ir žemės Sutvėrėją – Patį Aukštąjį Kūrėją – ir tiktai Įtikėjimu yra pasiekiamas amžinasis išgelbėjimas – Įtikėjimu! Ir jis taip pat nurodė – neliudyk teisme neteisingai, melagingai – ir paliepė – nežudyk! – nežudyk! – visko nežudyk! – ir savo priešo nežudyk nė vieno! – ir tuo pačiu – nesvetimauk! – nesvetimauk! – ir gerbk tėvus ir vyresniuosius! Štai, paprasti mokymai, bet kad jie būtų paversti kūnu, privalu turėti tą Įtikėjimą – ne ritualų atlikimą, kuriam užtenka tik tikėjimo – štai, pripažįsti, kad tu laikaisi ten žydų tikėjimo arba katalikų sektos tikėjimo ar protestantų kokios nors sektos ir užtenka, ritualą atlikus tu esi patenkintas, protas apramintas gyvulinės kilmės, ne dvasinis. Būtent, dvasinės kilmės protas ir ieško vis kažko, jisai dar nepatenkintas, kad viduje nėra to pakylėjimo, nėra to, kas būtų Dvasinė Karalystė Širdyje apie kurią kalbėjo ir Jėzus, ir Melkizedekas – Makiventa Melkizedekas. Štai Makiventa ir sudarė susitarimą su Abraomu, kuris buvo karžygys! Jis užimdavo miestus, valdydavo miestus kardu – kardu! O Makiventa Melkizedekas jį pakvietė kaip ir Abraomo brolį – Nahorą – Atvykite, atvykite į mūsų mokymosi Centrą ir jūs sužinosite apie Kūrėją to, ko niekada nežinojot ir niekur kitur nesužinosit. – Abraomas sutiko, jo brolis Nahoras – ne. Jis išvyko į kitą vietovę ir įkūrė Nahoro miestą savo vardu pavadinęs. O Abraomas ir jo sūnėnas Lotas nuvyko į Salemą – Salemą – tai vėliau buvo pervadintas šitas miestas į Jobaus miestą, ir dar vėliau į Jeruzalę. Tai štai, Abraomas ten gavo Melkizedeko mokymą, bet jis norėjo visą Kanaaną užimti, valdyti, kad galėtų skleisti Melkizedeko mokymus – kardu užimti! Ir Melkizedekas mėgino jį atkalbėti nuo tokių įvykių – ne kardu reikia užimti, o vieno Kūrėjo skleidimu, gyvenimu Brolystėje su visais. Ir Melkizedekas, kada jisai skleidė savo mokymus, nė viena kariuomenė jo neužpuolė, nors į vieną pusę ir į kitą pusę žygiavo per jo teritoriją. Bet visi gerbė Melkizedeką, net Egipto faraonas jį gerbė. Tai yra Galia – Galia – Gėrio! Ji ir galingesnė už bet kokį ginklą! Ir galu gale, kada Melkizedekas sumanė, kad perspėti Abraomą, kad jis nesiimtų Kanaano užkariavimo ir išsiruošė jau pas Abraomą – Abraomas buvo begrįžtąs, pasiekęs mūšio lauke pergalę. Melkizedekas pavėlavo. Bet Abraomas, kad ir buvo karžygys vis tiek jis sutiko išklausyti Makiventą, vėl išklausyti jo mokymus. Ir galu gale Makiventai pavyko įtikinti, kad jisai atsisakytų ateityje kardu ką nors pajungti – kad jis būtų pasaulietinis valdovas, ne karžygys. Ir štai, turėdamas tą tikėjimą Melkizedeku, nors Abraomas nebuvo toks religingas pats – bet jis tikėjo Melkizedeku ir jis sutiko – sutiko su jo pasiūlymu. Ir štai, jis po kurio laiko atvyko į Salemą ir patvirtino oficialiai, raštiškai, kad jis išpažįsta šitą tikėjimą, ir savo vardą, kuris buvo prieš tai – Abramas – pakeitė į – Abraomo – kaip patvirtinimą, kad jis yra dabar tas išpažįstantis Melkizedeko tikėjimą. Karžygys pavirto Taikos pilietiniu valdovu ir pelnė pagarbą iš aplinkos. Gėris nugali blogį. Gėris, sklindantis iš vidaus – iš Kūrėjo – galingesnis už išorinį ginklą!
Šiandien lygiai taip pat, štai, šitie mano parodyti dvasiniai šaltiniai – šitos knygos – visos šitos knygos – skirtos, kad jūs studijuotumėte jas ir neimtumėte ginklo į rankas, ir nežudytumėte nė vieno – nė vieno jokia priedanga! Rūpinkitės savo siela, o šituo kūnu pasirūpins Pats Kūrėjas ir apsaugos jus Apvaizda – Kūrėjo Apvaizda. Paimkite tai, kas yra didesnis, mažesnis savaime sutilps į didesnį. Todėl siela jūsų yra didesnė negu šitas materialus pavidalas, nes ji pavirs į dvasią, į tą amžinąją dvasinę asmenybę, turinčią ir dvasinį išorinį pavidalą. Rūpinkitės savo savastimi, savo dvasine augimo kokybe! Štai aš ir mokau jus – mokau – platesnio požiūrio į aplinką, kad ji išsklaidytų tą iliuzinį rūką ir gyventumėte saulės ir Kūrėjo Šviesos Tikrovėje – Evoliucijoje, kokią sumanė Kūrėjas. Dabar viskas yra pajungta įvairioms madoms, diktatui iš politikų, vyriausybių – per kardą naikinti – naikinti – ir dar kartą naikinti visus! Gėrį naikinti, Grožį naikinti, moralines vertybes naikinti, naikinti žmogų, orumą jo!
Juk Jėzus, praėjus dviem tūkstančiams metų po Makiventos Melkizedeko, pasirodė šitame pasaulyje bejėgiu kūdikiu, gimusiu iš moters – Marijos įsčių – buvo išugdytas į įtikėjusįjį Jahvės Sūnų – į Tėvo Sūnų, ir jisai sukaupęs žmogiškąjį patyrimą, įgyvendino savąją Misiją dar papildomai apreikšdamas Tėvą – žmogui, o žmogų – Tėvui, ir šituo jis atstatė žmogiškąjį orumą iš to parklupusio vergaujančio prietarams, ritualams. Tarp žydų, tarp pagonių jis iškėlė Dvasinę Karalystę, kuri įkuriama Širdyje – Brolystėje – nes Tėvas myli vienodai ir pagonis, ir žydus, Jis myli visus ir musulmonus, budistus, įvairių krikščioniškų sektų tikinčiuosius, ateistus, netgi bet kokius nihilistus neigiančius viską. Jisai nėra asmenų gerbėjas – Jisai laiko Savajame Glėbyje visą kūriniją – niekas negali iš Jo Glėbio išsiveržti į išorę. Už Kūrėjo Glėbio kūrinijos neegzistuoja. Šiandien išoriniame kosmose vyksta Energijos milžiniški viesulai, uraganai – kūrinija plečiama. Dabar, ką mes matome, tai yra Supervisata iki Paukščių Tako Galaktikos, kur yra Paukščių Tako Centras – tai yra mūsų Supervisatos Centras. Tai štai, tokių Supervisatų yra septynios ir dabar plečiamos tos Visatos, dar be gyvasties, išskyrus Rojaus Jėgos Pagrindinius Organizatorius, kurie iš Rojaus milžiniškos Galios Energiją įsuką į sūkurinius ūkus, o iš jų atsiras saulės – iš sūkurinių ūkų. Iš vieno sūkurinio ūko gali atsirasti iki vieno šimto milijonų saulių! Kokia Energija! Ir tą demonstruoja Kūrėjo Sūnūs – Rojaus Jėgos Pagrindiniai Organizatoriai. Štai kokią Galią suteikia Saviesiems vaikams atlikti atitinkamas funkcijas Kūrėjas. O jūs gyvenate iliuzijoje, vieni kitus naikinate patys būdami pačiame žemiausiame laiptelyje, ir nesugebate susivokti – nes nesusipažinę su tokiais šaltiniais, neklausantys mano dvasinių mokymų – jūs esate akli kaip kačiukai. Laikas busti. Tiktai laukinis žaidžia žaidimą naikindamas silpnesnį ir vėzdu tvodamas. Laikas bręsti pabudus dvasioje.
Klausykite mano mokymų – tai yra jums skirti mokymai kiekvienam! Tai yra Kūrėjo Žodis!

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.
Algimantas