17. Naujojo Testamento tokio klaidinančio ir gundančio Dievo nėra

Spausdinti
Dokumentų sąrašas

17. Naujojo Testamento tokio klaidinančio ir gundančio Dievo nėra 

Lygiai taip pat yra Naujojo Testamento prasimanymai, kuriuos konkrečiai pateikia Paulius, Silvanas, ir Timotiejus jų laiške tesolonikiečiams, kai jie kalba apie tai, kad pats Dievas žmonėms siunčia ne ką kitą, o PAKLYDIMĄ, ir dar GALINGĄ PAKLYDIMĄ, ir ne šiaip sau siunčia paklydimą, bet kad jie patikėtų MELU!?  Tai – NUSIŠNEKĖJIMAS. Tėvas visada, net patį labiausiai pasiklydusį, net patį didžiausią piktadarį, ir net maištaujantį prieš Jį, vis tiek myli vienodai, net ir taip, kaip Jis mylėjo JĖZŲ. Tėvas NIEKADA pasiklydusiojo neapleidžia, bet visada ramina, apšviečia, ir padeda surasti iš klystkelių meilės, šviesos, ir tiesos kelią. VISADA! Todėl jų parašyta tesolonikiečiams mintis yra jų pačių PRASIMANYMAS DĖL JŲ NEIŠMANYMO, KOKS GI YRA DIEVAS: “Ano Nedorėlio atėjimą dėl šėtono įtakos lydės įvairūs galingi darbai, ženklai, netikri stebuklai ir visokios nedoros apgaulės einantiems į pražūtį už tai, kad atsisakė mylėti tiesą, kuri būtų juos išganiusi. Todėl Dievas jiems siunčia GALINGĄ PAKLYDIMĄ, idant tikėtų MELU; taip bus nuteisti visi, kurie netikėjo tiesa, bet pamėgo neteisybę.”(Antrasis tesolonikiečiams, 9-12)  

Jeigu būtų taip, kaip sako jie, kad Dievas KLAIDINA žmogų, tai Tėvas niekuo nesiskirtų nuo taip pat irgi pramanyto “velnio,” nuo kurio žabangų Naujojo Testamento autoriai nori tarsi apsaugoti klaidžiojantį žmogų. Taip pat noriu paklausti ir jūsų, kurie laikote Naująjį Testamentą Dievo žodžiu, kuo gi JŪSŲ “dievas” skiriasi nuo velnio, nes ir vienas, ir kitas veda į pagundą, nes būtent šitokią perteikia maldą Jėzaus lūpomis Lukas:

“Kartą Jėzus vienoje vietoje meldėsi. Jam baigus maldą, vienas mokinys paprašė: “Viešpaties, išmokyk mus melstis, kaip ir Jonas mokė savuosius mokinius.’ Jėzus tarė jiems: ‘Kai melsitės, sakykite:

‘Tėve, teesie šventas tavo vardas. Teateinie tavo karalystė. Kasdienės mūsų duonos duok mums kasdien ir atleisk mums mūsų kaltes, nes ir mes atleidžiame kiekvienam, kuris mums kaltas. Ir NEVESK MŪSŲ Į PAGUNDĄ.” (Luko, 11,1-4)

Dabar paimkime Mato pateiktą šitą pačią maldą. Ji turėtų visiškai sutapti su Luko patekta, nes tai JĖZAUS malda, kurios jis mokė apaštalus. Tuo labiau, kad ji perteikiama tiek Luko, tiek Mato, kaip jūs, kai kurie, tvirtinate iš Šventosios Dvasios, todėl tokiu atveju tapatumas turi būti akivaizdus. Tuo tarpu aš sakau, kad tiek Lukas, tiek Matas be jokios Šventosios Dvasios, o vienas,  Matas, iš savo ATMINTIES, kitas, Lukas, iš kitų jau užrašytų šaltinių, perteikė šitą Jėzaus maldą, kurioje ir yra skirtingų žodžių, ir net atsiranda papildoma eilutė, jau nekalbant apie tai, kad vienas ir tas pats epizodas abiejų autorių aprašomas SKIRTINGAI. Kad galėtumėte patys pamatyti skirtumą Luko evangelijos epizodo ir Mato evangelijos epizodo, tai dabar pateikiu Mato siūlomą variantą, kuriame jau nebėra jokio apaštalo prašymo Jėzui, kad šis išmokytų juos melstis, ir jau atsiranda papildomos eilutės: “ KURIS ESI DANGUJE,” “TEESIE TAVO VALIA KAIP DANGUJE, TAIP IR ŽEMĖJE,” “BET GELBĖK MUS NUO PIKTO”:

“Kai meldžiatės, nebūkite tokie, kaip veidmainiai, kurie mėgsta melstis stovėdami sinagogose ir aikštėse, kad būtų žmonių matomi. Iš tiesų sakau jums: jie jau atsiėmė užmokestį. Kai tu panorėsi melstis, eik į savo kambarėlį ir užsirakinęs melskis savo Tėvui, esančiam slaptoje, o tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins.

“Melsdamiesi nedaugiažodžiaukite kaip pagonys; jie tariasi būsią išklausyti dėl žodžių gausumo. Nedarykite taip, kaip jie. Jums dar neprašius, jūsų Tėvas žino, ko jums reikia. Todėl melskitės taip:

'Tėve mūsų, KURIS ESI DANGUJE, teesie šventas tavo vardas, teateinie tavo karalystė, TEESIE TAVO VALIA KAIP DANGUJE, TAIP IR ŽEMĖJE. Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams. IR NEVESK MŪSŲ Į PAGUNDĄ, BET GELBĖK MUS NUO PIKTO.” (Mato, 6, 5-13)

Tuo tarpu interneto svetainėje –  www.biblija.lt – šitos maldos pabaiga pagal TĄ PATĮ Matą yra jau nebe tokia: “IR NEVESK MŪSŲ Į PAGUNDĄ,” bet: “Ir NELEISK MŪSŲ GUNDYTI, bet gelbėk mus nuo pikto.” 

Kaip čia vėl išeina, kad šį “dievo” žodį iškraipo patys tie, kurie taip šaukia, kad jo iškraipyti nė viena raidele NEVALIA? Dar daugiau, kai kuriuose rankraščiuose, kaip išnašoje teigia Naujojo Testamento vertėjas Česlovas Kavaliauskas, šios maldos pabaigoje yra DAR pridedama: “NES TAVOJI YRA KARALYSTĖ IR GALYBĖ, IR GARBĖ PER AMŽIUS.AMEN.” 

O tai reiškia, kad ir patiems tikintiesiems iš tiesų nėra jau taip svarbu, iškraipo jie tą Naująjį Testamentą, ar ne, nes jie ir patys negali pasakyti, kuris variantas yra teisingas.

O kad jūs suvoktumėte, kokia iš tikrųjų buvo Jėzaus BŪTENT ŠI malda, pateiksiu tą vietą iš Urantijos Knygos KARTU SU PAČIA MALDA. IR PAPILDOMAI DAR PRIDĖSIU DALĮ TO, KO JĖZUS MOKĖ SAVO APAŠTALUS APIE MALDĄ, tada ir palyginkite MOKYMO GELMĘ  tiek Jėzaus maldoje, tiek Urantijos Dokumentuose su Naujojo Testamento SEKLUMU.

ANALIZUOKITE IR MĄSTYKITE.


Dokumentų sąrašas
Spausdinti
Grįžti atgal