19. Jėzus mylėjo visus vienodai, ir Joną taip pat ne daugiau

Spausdinti
Dokumentų sąrašas

19.  Jėzus mylėjo visus vienodai, ir Joną taip pat ne daugiau

Skaitant evangeliją pagal Joną į akis krenta jo paties reiškiamas požiūris į save, nes jis visada save pabrėžia kaip TĄ MOKINĮ, KURĮ JĖZUS MYLĖJO.

“Mokiniai ėmė žvalgytis vienas į kitą, spėliodami, kurį jis turįs omeny. Vienas mokinys, KURĮ JĖZUS MYLĖJO, buvo prisiglaudęs prie Jėzaus krūtinės. Simonas Petras pamojo jam ir pašnibždėjo: ’Sužinok, apie kurį jis kalba.’” (Jono 13, 22-24) Tai epizodas, kada Jėzus savo apaštalams pasako, kad vienas iš jų jį išduos.

“Prie Jėzaus kryžiaus stovėjo jo motina, jo motinos sesuo, Klopo žmona Marija ir Marija Magdalena. Pamatęs stovinčią motiną ir MYLIMĄ MOKINĮ, Jėzus tarė motinai: ‘Moterie, štai tavo sūnus!’ Paskui tarė mokiniui: ’Štai tavo motina!’ Ir nuo tos valandos mokinys pasiėmė ją pas save.“ (Jono, 19,25-26)

“Pirmąją savaitės dieną, labai anksti, dar neišaušus, Marija Magdalena atėjo pas kapą ir pamatė, kad akmuo nuverstas nuo rūsio angos. Ji nubėgo pas Simoną Petrą ir kitą mokinį, KURĮ JĖZUS MYLĖJO, ir pranešė jiems: ‘Paėmė Viešpatį iš kapo, ir mes nežinome, kur jį padėjo.‘“ (Jono, 20,1-2)

Tuomet, tasai mokinys, KURĮ JĖZUS MYLĖJO, sako Petrui: ‘Juk tai Viešpats!‘“ (Jono, 21, 7)

Petras atsisukęs pamatė iš paskos einantį mokinį, KURĮ JĖZUS MYLĖJO, kuris per vakarienę buvo prisiglaudęs prie Jėzaus krūtinės ir klausė: ‘Viešpatie, kas tave išduos?‘“ (Jono, 21, 20)

Toks apaštalo Jono požiūris į save rodo tik jo didžiulį ego, kad jis būtų išskirtas iš kitų Jėzaus apaštalų, tarsi kitų Jėzus būtų NEMYLĖJĘS, O MYLĖJĘS TIK JĮ VIENĄ.

Jėzaus meilė visada buvo VIENODA VISIEMS APAŠTALAMS. Kaip ir visiems žmonėms – tai TĖVO MEILĖ, kuria jis ir pats gyveno, ir visiems ją dalino per visą savo subrendusio suaugusiojo gyvenimą žmogiškuoju pavidalu kaip Jėzus iš Nazareto. Ir būtent tokio požiūrio jis mokė ir savo apaštalus:

“Tai mano įsakymas, kad vienas kitą mylėtumėte, kaip aš jus mylėjau.“ (Jono,, 15,12)

Jono požiūris, kada jis net ir savo evangelijoje pateikia šį Jėzaus įsakymą, mylėti vienas kitą, kaip mylėjo Jėzus, bet save vis tiek sureikšmina tiek, kad visur save įvardina savo paties evangelijoje kaip tą mokinį, kurį Jėzus mylėjo, ir parodo, kad jo evangelija neturi nieko bendro su DIEVO žodžiu, kuris meilę SKLEIDŽIA VISIEMS VIENODĄ, NEIŠSKIRDAMAS NĖ VIENO, nes Tėvas myli visus, ir kiekvieną, lygiai taip tarsi tie visi, ir kiekvienas, būtų vienas vienintelis vaikas visoje kūrinijoje.  TĖVAS VIENODAI MYLI IR ŽMOGŽUDĮ, IR TĄ, KURĮ ŽMOGŽUDYS NUŽUDĖ – VIENODAI. Būtent todėl ir saulė irgi šviečia ir šildo ir žmogžudžius, ir jų aukas.

Tuo tarpu visas Naujasis Testamentas yra toli nuo tokio požiūrio. Tai ir liudija, kad Naujasis Testamentas yra ne Dievo žodis, o žmonių žodis, kaip jie patys suprato Dievą, ir ką, kai kurie iš jo autorių prisiminė iš Jėzaus mokymų. Būtent dėl to Naujasis Testamentas labai dažnai net prieštarauja Tėvo VALIAI.


Dokumentų sąrašas
Spausdinti
Grįžti atgal