20. Dievas NIEKADA neatstumia nė vieno

“Teisinga, kad Dievas ATMOKĖS jūsų prispaudėjams PRIESPAUDA, o jums, engiamiesiems, – atilsiu drauge su mumis, kai iš dangaus liepsnojančioje ugnyje apsireikš Viešpats Jėzus su savo galybės angelais. Jis atmokės tiems, kurie nepripažįsta Dievo ir nepaklūsta mūsų Viešpaties Jėzaus Evangelijai. Jiems TEKS KENTĖTI AMŽINĄ PRAGAIŠTĮ, ATSTUMTIEMS NUO VIEŠPATIES VEIDO ir nuo jo šlovingos galybės tą dieną, kada jis ateis, kad pasirodytų garbingas savo šventuosiuose ir nuostabus visuose, kurie įtikėjo.“ (Antrasis tesalonikiečiams, 1, 6-10)

Šitaip niekada nebuvo, nėra, ir nebus, kad kas nors būtų ATSTUMTAS NUO TĖVO AR JĖZAUS. Tik pats žmogus gali nusigręžti nuo Tėvo ar Jėzaus savo laisva valia dėl savo tamsumo ir neišmanymo, net ir skaitydamas Naująjį Testamentą, kuris prie Tėvo neveda. Jis veda vien tik į NEGYVĄ BAŽNYTINĮ RITUALIZMĄ IR DOGMATIZMĄ ARBA Į ASMENINĮ ATSIRIBOJIMĄ NUO NEGYVŲ BAŽNYTINIŲ RITUALŲ, BET TUO PAČIU ATVEDA Į ASMENINIUS KLAIDŽIOJIMUS IR PASIMETIMĄ AKLAVIETĖJE. Žmogus patenka į AKLAVIETĘ, kada jis nesupranta, KAS YRA GYVASIS TĖVO VANDUO, NORS NAUJĄJĮ TESTAMENTĄ GALI SKAITYTI VISĄ GYVENIMĄ. O kad tai suprastų, jis turi ATRASTI TĖVĄ SAVYJE, IR PRADĖTI JĮ PATIRTI SAVO VIDUJE GYVĄ. TODĖL TĖVO REIKIA IEŠKOTI NE BAŽNYČIOJE, NE NAUJAJAME TESTAMNET, BET SAVYJE. O ATRADUS TĖVĄ SAVYJE, REIKIA SU JUO PALAIKYTI GYVĄ KOMUNIJĄ – INTYMŲ BENDRAVIMĄ – NUOŠIRDŲ JO GARBINIMĄ IR MALDĄ. IR TADA SIELA PRADEDA PATI JAUSTI, KAIP JI IMA GERTI GYVĄJĮ TĖVO VANDENĮ, JI IMA JĮ PATIRTI JO MEILĖS VIRPESIUOSE SAVO VISU ATSIVĖRUSIU TĖVUI VIDUMI.  

O būtent ŠITO Naujasis Testamentas ir neaiškina.

Jeigu tai būtų DIEVO žodis, tai jis pirmiausia ir mokytų žmogų GYVOJO ATSIVĖRIMO Tėvui ir Jo ATRADIMO SAVYJE, kaip tą darė Jėzus.