28. Dabartiniai biblininkai falsifikatoriai

Kad suprastumėte tokių tikrovės FALSIFIKATORIŲ bergždžias pastangas, jums ir rašau šitą visą mokymą. Mat jie ten, kur jiems tikrovės falsifikavimui naudinga, pripažįsta Naujojo Testamento žodžius taip, kaip jie parašyti, kuriais žmonės yra gąsdinami neegzistuojančiomis Dievo bausmėmis, kur raginama Dievo bijoti, o ne atrasti TĖVĄ savyje, kaip Jį savyje atrado ir Jėzus, kur NEEGZISTUOJANČIO ugnies ežero PRAGARO VARTAI YRA ATVERTI PRIEŠ KIEKVIENĄ, KAS TIK NETIKĖS Į JĖZŲ, ir dar tokį Jėzų, kuris ATĖJO ATPIRKTI ŽMONIŲ NUODĖMIŲ SAVO KRAUJU.

Tačiau jie pro ausis kaip skersvėjį praleidžia Jono evangelijos būtent šį mokymą, kuris jiems yra per sunkus:

“Vaikeliai, aš jau nebeilgai būsiu su jumis. Jūs ieškosite manęs, bet sakau jums tą patį, ką esu žydams pasakęs: kur aš išeinu, jūs negalite eiti.. Aš jums duodu naują įsakymą, kad jūs vienas kitą mylėtumėte: kaip aš jus mylėjau, kad ir jūs taip mylėtumėte vienas kitą! Iš to visi pažins, kad esate mano mokiniai, jei mylėsite vieni kitus.“ (Jono, 13,33-35)

Ir tuoj pat Jono evangelija ir vėl dar kartą pakartoja šį mokymą, tik kitais žodžiais:

“Jei laikysitės mano įsakymų, pasiliksite mano meilėje, kaip aš kad vykdau savo Tėvo įsakymus ir pasilieku jo meilėje. Aš jums tai kalbėjau, kad jumyse būtų manasis džiaugsmas ir kad jūsų džiaugsmui nieko netrūktų. Tai mano įsakymas, KAD VIENAS KITĄ MYLĖTUMĖTE, KAIP AŠ JUS MYLĖJAU.”(Jono, 15, 10-12)

Todėl tai ir yra pats svarbiausias Jėzaus įsakymas. Jo įgyvendinimui nepadės jokie pinigai, jokia materiali galia ar valdžia, jokie ritualai, jokios dogmos. Tam būtinas gyvo Tėvo atradimas savo viduje. O šito negali padaryti be nuolatinių ir kasdienių pastangų. Žmogui šitą padaryti be dvasinio mokytojo yra labai sunku. Todėl niekas ir nekreipia dėmesio į tai, KAIP GI PAMILTI TAIP, KAIP MYLĖJO MUS JĖZUS. Štai tada daug lengviau ir patogiau susigalvoti visokių prasimanymų, ir prie jų dar pridėti ritualus ir gąsdinimus iš Naujojo Testamento daugybės vietų, kuriose kaip cunamio sukeltose vandenyno bangose paskęsta materialūs namai, jie tiesiog nuplaunami, nes stovi ne ant tvirtų ir gyvų pamatų – ATRASTO SAVYJE TĖVO IR GYVO BENDRAVIMO SU TĖVU. O šitas patyrimas ir atveda KIEKVIENĄ ŽMOGŲ Į GIMIMO IŠ DVASIOS PATYRIMĄ IR VISŲ MYLĖJIMĄ TAIP, KAIP MUS MYLĖJO JĖZUS. Tai gyvoji Tėvo ir Rojaus Trejybės meilė mus pasiekianti iš Rojaus ir iš meilės mūsų pasiunčiama visiems sielos broliams ir sesėms, ir ne tik mūsų pasaulio, bet visų pasaulių, ir visos kūrinijos sieloms ir dvasioms, kokio dvasinio lygio jos bebūtų.

Tačiau šito kelio nemoko nė vieno dabartinio žmogaus nei Naujasis Testamentas, nei bažnyčia, nei šeima, nei mokykla. Todėl žmonės ir kartoja tokius falsifikatorių prasimanymus, kurie ir patys naudojasi labai ribotais šaltiniais – Senuoju Testamentu ir Naujuoju Testamentu – ir viską, kas tik su jais prasilenkia, skuba paneigti ir dar daugiau gąsdindami, priskirti Šėtono darbui, veikiančiam per žmogų, suklaidintą žmogų.    

Ir tokių tikrovės falsifikatorių melagysčių, jų dvasinio aklumo ir išminties stokos iki šiol taip ir nebuvo atskleidęs NIEKAS, kaip šitą darau dabar šituo mokymu jums, ir JŪSŲ VISŲ LABUI; IR NET TŲ PAČIŲ FALSIFIKATORIŲ LABUI. 

Tokie vardai, kaip Judas, Juozapas, Simonas, Jokūbas, Marija, Miriama buvo labai paplitę tarp žydų ir dėl to vienų moterų vaikus priskirti kitoms taip ir knieti tokiems falsifikatoriams, kad tik apgintų kažkokią pramanytą Marijos nekaltybę ir jos pseudošventumą, net ir tikrovės falsifikavimo sąskaita, o tuo pačiu ir žmonių klaidinimo ir mulkinimo kaina, dar priduriant, jog tai yra Dievo žodis.

Tačiau juk čia jau patys falsifikatoriai, o nebe evangelijų autoriai šitaip kalba SAVO IŠVEDŽIOJIMAIS. Evangelijų autoriai kalba apie vieną ir tą pačią Mariją, apie Jėzaus motiną ir jos, būtent jos, kitus vaikus – Jėzaus brolius – Jokūbą, Juozapą, Simoną, ir Judą – o taip pat ir jo, Jėzaus, seseris. Jūs tik įsiskaitykite į šiuos nustebusiųjų klausimus: “Argi jis ne dailidės sūnus?! Argi jo motina nesivadina Marija, o Jokūbas, Juozapas, Simonas ir Judas argi ne jo broliai? Ir jo seserys – argi jos ne visos gyvena pas mus?”

Dar daug anksčiau negu Jėzaus laikais pusbroliai ir pusseserės ir buvo vadinami pusbroliais ir pusseserėmis, o ne broliais ir seserimis. Jeigu šito nežino TOKIE falsifikatoriai, tai nereiškia, kad pagal juos turi vartytis pati tikrovė ir joje buvę faktai.

“Išvykęs iš ten, Jėzus, mokinių lydimas, parkeliauja į savo tėviškę. Atėjus šabui, jis pradėjo mokyti sinagogoje. Daugelis girdėdami stebėjosi ir sakė: ‘Iš kur jam tai? Kas per išmintis jam suteikta, ir kas per stebuklai daromi jo rankomis? Argi jis ne dailidė, ne Marijos sūnus, Jokūbo, Jozės, Judo ir Simono brolis?! Argi jo seserys negyvena čia, pas mus?!“ Ir jie piktinosi juo. O Jėzus jiems tarė: ‘Niekur pranašas nebūna be pagarbos, nebent savo tėviškėje tarp savo giminių ir savo namuose“. Ir jis ten negalėjo padaryti jokio stebuklo, tik keliems ligoniams uždėjo rankas ir juos išgydė. Jis stebėjosi jų netikėjimu, ėjo per apylinkės kaimus ir mokė.” (Morkaus, 6, 1-6)

Štai čia irgi taip labai tinka pasakyti Jėzaus šeimos faktų falsifikatoriams ir šiais laikais: “…jis stebėjosi jų NETIKĖJIMU…”