39. Jėzaus antrasis atėjimas

Jėzus savo apaštalams sakė, kad jis vėl sugrįš, kada bus šlovėje ir galioje, ir kada žmonės galės jį matyti dvasios akimis. Jis negalėjo apaštalams paaiškinti atviriau, nes jie būtų jo aiškinimo visiškai nesupratę ir dar labiau būtų supainioti. Tuo tarpu dabar mes galime daug daugiau suvokti šituos jo pasakytus žodžius. O jie reiškia štai ką: Jėzus po savosios misijos sėkmingo užbaigimo Urantijoje ir po sugrįžimo į savo buvusį dvasios statusą iš tikrųjų savo Vietinėje Visatoje yra šlovėje ir galioje, nes pats ją valdo nebe Tėvo vardu, bet savo, nes savo tvarinių įsikūnijimais jis ir užsitarnavo savo asmeniniu patyrimu šitą aukščiausiąją valdžia. Ir dabar savo Vietinę Visatą valdo taip, kaip ją valdytų pats Tėvas joje būdamas asmeniškai. Todėl jo šlovė ir galia šioje visatoje yra toji pati Tėvo šlovė ir galia. Tai nėra toji galia, kad bus žemės drebėjimai ir ugnikalnių įsiveržimai, tačiau  tikrai jo energetika bus milžinišku lygiu specialiai sumažinta, kad kuo mažiau pakenktų planetos elektroniniams poreikiams ir net mirtingųjų sąmonei. Ir Jėzus bus matomas dvasiniu žvilgsniu, nes jis nebebus materialus žmogus, koks buvo prieš du tūkstančius metų. Todėl žmonės turi siekti TIKROJO dvasinio augimo, kad galėtų su juo bendrauti ir jį matyti.   

Štai kodėl atėjo laikas pasakyti, kad visas šitas baimes, taip ilgai įteiginėjamas Naujojo Testamento, tirpdo Tėvas savo gyva meile iš vidaus, kada tik žmogus atranda Tėvą savyje. Tada jis pats patiria Tėvo gyvus meilės energetinius virpesius ir tokie Pauliaus ir Jono, ir kitų panašūs pramanyti teiginiai ne tik nustoja bauginti, bet tampa apgailėtinai juokingi ir negyvi, kad net ir pats žmogus negali atsistebėti, kaip gi jis buvo toks aklas, kad galėjo tokiomis nesąmonėmis patikėti ir save šitaip laikyti įkalinęs negyvoje tamsoje ir baimėje. Ir toks žmogus, išsivadavęs iš Naujojo Testamento primestų ir įpirštų jam dogmų ir gąsdinimų, įtiki į Tėvą, Jį PAMILSTA IR JO NEBEBIJO, nes Jį patiria savo paties viduje kaip GYVO IR MYLINČIO ASMENS VEIKIMĄ.Ir tada jis JAU TIKRAI ŽINO, kad pasaulio pabaigos nebus, nes Tėvas globoja šitą planetą, kurioje buvo įsikūnijęs Jo Sūnus žmogiškuoju pavidalu, ir rūpinasi, kad čia tamsa išnyktų kiekvienam iš mūsų atsiveriant Tėvui, atrandant Jį savyje, ir gimstant iš dvasios. Štai TOKIA ir yra mūsų, KIEKVIENO, gyvenimo PRASMĖ URANTIJOJE. Ir tada antrasis Jėzaus atėjimas visiškai nebebus siejamas, kaip buvo siejamas per daugybę anksčiau gyvenusiųjų mūsų sielos brolių ir sesių kartų, ir kaip dabar tebesiejamas su klaidinančia ir gąsdinančia juos Naujojo Testamento nuostata apie pasaulio pabaigą, kurios nebus NIEKADA. Kaip ir jokio Antikristo NEBUS NIEKADA.         

Jėzus Kristus savo apreiškime KALBU JUMS VĖL, kurį jis man padiktavo, apie savo antrąjį atėjimą štai ką perdavė:

“ 156. Mano antrasis atėjimas

Ir kada aš jums kalbėjau apie savo antrąjį atėjimą, apie savo sugrįžimą tarp jūsų, tada aš jums sakiau, kad sugrįšiu, kada būsiu šlovėje ir galioje, ir kada žmogus mane galės matyti savo dvasios akimis. Dabar aš esu šlovėje ir galioje. Tačiau jūs dar nesate pasirengę matyti savo dvasios akimis, jums dar reikia pasiekti didžiulį įtikėjimo į Tėvą laipsnį, kad mane galėtumėte pamatyti dvasios akimis.

Net ir tada mano atėjimas nebus materialaus kūno pavidalu, jis bus tik jums matomu ir suvokiamu pavidalu, lygiai taip, kaip jūs mane kai kurie matėte po mano prisikėlimo ir mano pakilimo pas Tėvą. Dabar mano atėjimas bus didingas tuo, kad mano švytėjimas bus toks šlovingas ir galingas, kad neturėdami dvasinio pasirengimo jūs netektumėte žado, alptumėte, ir prarastumėte sąmonę. Toks mano atėjimas dvasiškai nepasirengusiems mane išvysti, sukeltų pasaulinį šoką tiek dvasinį, tiek energetinį.

Mano, kaip vieno iš Visatos Sutvėrėjų ir Valdovų, kuris dabar visatą valdo kaip Tėvas ją valdytų būdamas visatoje asmeniškai pats, o ne per mane, energetinis pavidalas, arba kaip jūs sakote kūnas, turi tokią galingą ir aukštų virpesių įkrovą, kad ji pakeistų šiandien egzistuojančią visos planetos energetinę pusiausvyrą. Norint, kiek įmanoma, mažiau įsiterpti į energetinį planetos lauką, būtina jūsų pačių sielos virpesius aukštinti, artinti prie Tėvo ir mano virpesių.

Lygiai taip, jūs turite pradėti vartoti ekologišką energiją, kai dabar tik pačią pradžią jūs suteikiate saulės ir vėjo energijos vartojimui. Tačiau tokia energija dar toli nuo tos energijos, kuri laukia jūsų, kai jūs pakelsite savo pačių sielos virpesius, kurie taip pat teiks jums labai naudingą energijos formą. Lygiai taip, jūs pradėsit vartoti energiją iš energetinių grandinių, kurios nusidriekia per visą kūriniją. Štai tuomet jūs priartėsite prie tos akimirkos, kada aš galėsiu jums pasirodyti savo šlovėje ir galioje, man suteiktoje Tėvo.

Aš nepasirodysiu jums dėl smalsumo patenkinimo. Aš ateisiu lygiai taip turėdamas savo misiją – jūsų suvokimą apie Tėvą ir mano vaidmenį tarnaujant Tėvui išplėsti. Aš jums suteiksiu tolimesnius mokymus, kurie dar labiau jus sustiprins, jau pradėjusius žengti šituo keliu. Ir visa visata, net ir pats Tėvas, stebės mano atėjimą antrą kartą tokiu žmogui suprantamu ir pažįstamu pavidalu. Tokio įvykio dar nebuvo nė vienoje visatoje, kad Sūnus Kūrėjas, po savojo įsikūnijimo bejėgiu kūdikiu, gimusiu iš moters, suaugtų tos planetos mirtinguoju, užbaigtų savo misiją, ir pažadėtų dar kartą sugrįžti į tą pačią planetą

antrą kartą. Tai bus visiškai naujas dalykas visiems – ir man, ir jums.

Dėl to aš tokiam savo antrajam atėjimui turiu labai įtemptai pasiruošti. Jūs taip pat. O kaip pasiruošti jau žinote iš mano šitų mokymų.

Tačiau aš jums suteiksiu, drauge su Tėvu, dar vieną pagalbą jūsų dvasiniame kelyje. Iki mano antrojo atėjimo pas jus, Tėvas ir aš atsiųsime dar vieną Sūnų, kuris jus ves dvasiniu meilės ir tiesos keliu žmogaus kūno pavidalu. Jis ateis tarp jūsų nepraėjus daug laiko. Dar

šitos kartos žmonės galės apie jį išgirsti ir net kai kurie su juo dirbti drauge, bendrauti su juo, kad dvasios patyrimas būtų perduodamas jūsų sieloms, o jūs galėtumėte savo patyrimą perduoti kitiems savo sielos broliams ir sesėms. Ir šito mano dvasios brolio pasirodymas sustiprins jus, ir daugelį pakvies į iki šiol neregėto masto tarp jūsų dvasinę teisingumo tarnystę.

Ir toks dvasinis kelias taip pat artins mano antrąjį atėjimą. Jūs turite ne spėlioti, kada aš vėl pasirodysiu tarp jūsų ir pasyviai laukti manęs, bet visomis išgalėmis stengtis žengti dvasiniu šviesėjimo keliu. Jūs turite ne mano antrojo pasirodymo laukti, bet padėti kitiems pajausti dvasinio kelio prasmingumą, kad šitokiu dvasinio švytėjimo paskleidimu jūs prisidėtumėte prie mano antrojo pasirodymo tarp jūsų laiko priartinimo. Tik jūs esate tie, kurie ir nulemsite mano atėjimą dar kartą pas jus. Jūs būsite vieninteliai, kurie būsite matę ne tik Dievo Sūnų antrą kartą, bet Tėvo Sūnų Šlovėje ir Galioje savo dvasinio matymo akimis.” (Jėzus Kristus, KALBU JUMS VĖL, 328-330)