Tėvo mokymas apie ašaras, perduotas Rojaus Trejybės gyvojoje šventovėje, 2010 01 23

Spausdinti
Dokumentų sąrašas

Tėvo mokymas, perteiktas po gyvųjų pamaldų Rojaus Trejybės šventovėje, 2010 01 23.
Algimantas:
Mylimas Tėve, aš noriu tavęs paklausti, kodėl mes verkiame, kada pamatom skriaudžiamą, verkiame, kada pajuntame Tavo meilės virpesius savyje? Ką reiškia mūsų verksmas? Sentimentalumą, silpnumą, nesivaldymą? Ar mums reikia šito saugotis, ar priešingai – pasiduoti?
Tėvas:
Mano mylimieji vaikučiai, Aš jus trokštu apglėbti visus, kad jūsų materialus pavidalas pajaustų Mano materialų glėbį lygiai taip pat, kaip jūsų atsivėrusi siela junta palaimos būseną ir meilės gyvus virpesius viduje.
Žinokite, jūs susiliejate su Manimi per atsivėrimą viduje. Kada siela atsiveria, tada jūsų materialios smegenys, JŪSŲ SĄMONĖ, ima reaguoti, per šitą atsivėrimą, į iš Manęs gaunamus gyvus virpesius, kuriuos jūs, kiekvienas, gaunate per Manąją dvasią.
Jūs meilę gaunate tiktai per Mano gyvąjį kanalą, per Mano dalelę, per Mano dvasią.
NĖRA KITO KELIO MEILEI PATEKTI Į JŪSŲ VIDŲ.
Ir kada jūs atsiveriate Man visa savo sielos gelme, jūsų sąmonė, per materialias smegenis, iškart sureaguoja taip, kaip tą akimirką šita reakcija jai yra pati priimtiniausia: tai ir atsipalaidavimas, tai ir ramybės būsena, tai ir nepatirta, iki tol anksčiau niekada per visą patyrimą nepajausta, pakylėjimo būsena, kurią jūs galite pavadinti palaima, galite pavadinti gilumine ramybe, galite pavadinti ir kažkokia neapibrėžta džiugesio akimirka.
Ir tada, kada atsipalaiduoja jūsų centrinė nervų sistema, tada jūs gaunate iš smegenų impulsą, kuris atpalaiduoja ir ašarų liaukas. Per jas pasklinda materialios ašaros, bet jos taip pat yra pripildytos Mano gyvų meilės virpesių. Dėl to, jeigu jūs jas analizuotumėte, darytumėte tyrimus, tos ašaros, kurios kyla atsivėrus Man, yra visiškai kitokios cheminės sudėties negu lygiai taip pat per tas pačias ašarų liaukas pasklindančios ašaros, kurias junta Mano vaikas, apimtas baimės, nerimo, pergyvenimų, net ir pykčio; cheminė sudėtis tų ašarų bus skirtinga.
TODĖL NIEKADA NESIGĖDYKITE TŲ AŠARŲ, KURIOS YRA PRIPILDYTOS MANO MEILĖS VIRPESIŲ.
O kas sukelia šitą būseną - ar išgirstas žodis; ar pamatytas veiksmas; ar jūsų sielos išreiškiamas gailestingumas skriaudžiamam; ar jūsų atsivėrimas Man per Manęs garbinimą ir šlovinimą; ar jūs stengiatės padaryti gerą darbą ir, darydami tą gerą darbą, taip pat pajuntate viduje prisitvenkiančias ašaras - tai nėra svarbu, kokiomis priemonėmis jūs pajuntate meilės pojūtį, ir dėl to pajuntate, kad ašaros pripildo jūsų akis. Tai yra Mano taip pat pasireiškiantis materialus pavidalas; pasireiškiantis per jūsų atsivėrusią sielą, kad jūs galite patirti šitą pasireiškimą savyje.
Jūsų ašaros yra skaisčios, tyros. Jos yra Mano pasireiškimas jūsų viduje tam, kad pajaustumėte, jog Aš esu, esu pasireiškiantis ĮVAIRIAIS pavidalais. Aš pasireiškiu ir GAILESTINGUMO AŠAROMIS, ir PALAIMOS AŠAROMIS.
Juk jūs patys sakote - Aš NETURIU KŪNO, Aš NETURIU PAVIDALO - bet Aš turiu tuos pasireiškimus, kuriuos jūs galite penkiais pojūčiais, dar būdami čia, pačiame žemiausiame materialiame pavidale, patirti. Jūs galite paliudyti šitą patyrimą, pirmiausia sau patiems, o tada, dalindamiesi savo patyrimu, ir savo sielos broliams ir sesėms, Mano kitiems vaikams, nes tai yra Mano pasireiškimas jums per MEILĖS ašaras, o JŪS esate Mano pasireiškimas savo sielos broliams MATERIALIAIS VEIKSMAIS, GĖRIO VEIKSMAIS, kurie taip pat pripildyti jūsų sielos Mano gyvų meilės virpesių. Šitaip Aš ir veikiu per jus, kaip Aš jus paveikiu taip pat per meilės ašaras.
Manęs NĖRA tose ašarose, kurios yra pykčio, godumo, neapykantos, nors jos yra taip pat materialiai matomos, bet toks Mano vaikas yra NUSIGRĘŽĘS nuo Manęs.
Jis, tuo metu, kada liejamos TOKIOS ašaros, jisai lieja jas DĖL SAVĘS. Jis lieja jas NE DĖL MANĘS, bet dėl SAVĘS. Jam skausmas kyla dėl to, kad jisai GAILI SAVĘS; gaili savęs net ir netekus mylimo žmogaus. Jis NETIKI MANIMI, kad Aš suteikiu prisikėlimą, kad niekur NEDINGO šalia buvęs artimas draugas, net ir materialus sūnus ar dukra.
Jis NETIKI Manimi. Jis NĖRA ĮTIKĖJĘS. Jis NEPASITIKI Manimi.
Dėl to lieja ašaras dėl savojo savanaudiškumo; jis pridengia tais žodžiais, kad bus sunku tam, kuris, jo supratimu, yra nebegyvas, kai jam gaila savęs paties, nes JAM bus sunku be to žmogaus, nes jis NEATSIRĖMĘS Į MANE. Ir tada kyla tos ašaros, BE MEILĖS MAN, ir gailestis sau, ir gailestis tam, kuris dabar jau guli, jo supratimu, nebegyvas.
Todėl Aš jus visus raginu – pildykitės Mano meilės ašaromis, atsiverdami Man, įtikėdami į Mane, pasitikėdami Manimi.
Aš jus ir čia atvedžiau dėl to, kad jūs Man atsivėrėte. Jūs atėjote siekdami didesnės šviesos, didesnio ryšio su Manimi. Jūs atėjote PASITIKĖDAMI Mano vedimu. Jūs nebojate to šalčio, kuris yra aplinkui, net ir ilgos kelionės, nes jūsų siela pasitikėjo Mano vedimu. Todėl atsivėrimu Man, jūs taip pat žinote, kad NĖRA MIRTIES.
Kada jūs save susiejate su Manimi, niekas nepradingsta, kas sukeltų skausmą jums. NIEKAS NEPRADINGSTA. Įvyksta tiktai laikinas išsiskyrimas. Ir jūs vėl susitiksite. Bet jūs tuo metu atsiveriate ir pasitikite Manimi. Dėl to, kad atsivėrėte Man, prisipildėte Mano meilės virpesių, ir jūs IŠ MEILĖS VERKIATE. Bet neliejate ašarų, kada matote žuvusį materialiu pavidalu arba išeikvojusį energiją, ir taip pat iškeliavusį, nors materialus kūnas yra prieš jus. Jūs neliejate ašarų. Jūs sustiprinate ir kitą, kuris lieja ašaras nesuvokdamas, dar būdamas neatsivėręs, bet lieja ne MANO ašaras, o SAVO ašaras.
O JŪS LIEKITE MEILĖS AŠARAS PER GYVĄ RYŠĮ SU MANIMI.
Bet, žinokite, kuo labiau tvirtėsite gyvu ryšiu su Manimi, kuo daugiau pasitikėsite Mano vedimu, tuo labiau pajausite vis aukštėjančius ir aukštėjančius Mano meilės virpesius, ir prie šitų virpesių jūs tapsite vis labiau ir labiau įpratę, ir tada jūs nebeliesite ašarų net ir gyvoje komunijoje su Manimi, nes jums ta komunija taps įprastine aplinka. Dabar jus sujaudina iki TOKIOS GELMĖS šita aplinka, kada trūksta ryšio su Manimi, ir jūs reaguojate ir ašaromis.
Todėl stiprinkite ryšį su Manimi per atsivėrimą, per MŪSŲ TRIJŲ GARBINIMĄ, ir SUSILIEKITE SU MUMIS kaip tiktai tą akimirką jūsų siela gali susilieti pačia giliausia ir jai prieinama tą akimirką prasme.
Algimantas:
Ačiū tau Tėve už mokymą. Manoji valia, kad būtų tavoji valia. Amen.
-------------
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas


Algimantas
2010-01-31 16:58:16


Dokumentų sąrašas
Spausdinti
Grįžti atgal