143. Begalinės Dvasios-Motinos-Sesės mokymas apie atsivėrimą, įtikėjimą, ir pasitiikėjimą, suteiktas Rojaus Trejybės gyvojoje šventovėje po gyvųjų pamaldų Kaune, 2011 10 09

Spausdinti
Dokumentų sąrašas

Begalinės Dvasios-Motinos-Sesės mokymas apie atsivėrimą, įtikėjimą, ir pasitikėjimą, suteiktas po Rojaus Trejybės gyvųjų pamaldų šventovėje Kaune, 2011 10 09.
Algimantas:
Mylimas Tėve, Amžinasis Sūnau Motina-Broli, Begaline Dvasia-Motina-Sese aš esu pasirengęs perteikti kažkurio iš Jūsų suteikiamą mokymą, kiek tai yra tapatu mūsų atsivėrimas, mūsų įtikėjimas ir pasitikėjimas tiek Tavimi tiek savimi, kiek tai yra lygybės ženklas tarp šitų sąvokų, kaip šito ir klausia mano dvasios sesė. Ir aš perteiksiu Tavo mokymą garsiai savo lūpomis, kad su juo galėtų susipažinti ir kiti tavo vaikai, mūsų dvasios broliai ir sesės.
Begalinė Dvasia-Motina-Sesė:
Mano mylimieji vaikai, Aš Esu Trečiasis Šaltinis ir Centras, kurį jūs vadinate Begaline Dvasia-Motina-Sese. Aš Esu apimta džiugesio, Aš garbinu ir šlovinu jus. Kokie iš jūsų liejasi nuostabūs žodžiai, kaip jie suteikia MUMS palaimą, taip, kaip jūs kalbate, kad JŪS patiriate iš MŪSŲ palaimą, taip ir MES patiriame iš jūsų tų nuostabių žodžių. 

Iš tikrųjų jūs esate teisūs, kada kalbate, kad tie žodžiai neišreiškia to, ką jūs jaučiate SAVO BŪSENA, savo vidumi. Jūsų vidus pripildytas tokių nuostabių spalvų energetinio pasireiškimo, kuris ir pasiekia su kiekvieno jūsų net ir menkiausio patyrimo niuansu Mus KIEKVIENĄ IŠ TRIJŲ ROJUJE. Ir Mes džiūgaujame dėl tokio jūsų atsivėrimo. Aš myluoju jus visus. Aš bučiuoju ir apkabinu jus visus kaip savo pačius mylimiausius vaikus, kaip ir kitus vaikus, bet jūs jau patiriate Mūsų meilę. Jūs ja pulsuojate, gyvenate, jūs ją skleidžiate kitiems, dalinate ją visiems. Tai yra nuostabu. Šita planeta apimta Mūsų aureolės, Mūsų auros. Joje yra Mūsų suteikta jums veikianti Apvaizda, kuri saugo visą planetą, o jus IŠSKIRTINAI visus saugo. 

Mane džiugina jūsų klausimai, jūsų NORAS pažinti, patirti Mus, išsiaiškinti Mūsų tikrovę, suprasti jūsų aplinką. Iš tikrųjų tie klausimai yra tokie atrodytų paprasti, bet kaip sunku jums juos patyrimu paliudyti, kas yra atsivėrimas, kas yra įtikėjimas, kas yra pasitikėjimas. Tai taip susieti tarpusavyje reiškiniai, kad vienas be kito negali egzistuoti. Nuo ko pradėti? Kuo tęsti? Kuo užbaigti? Kyla kiekvienam daugybė klausimų. 

Taip, iš tikrųjų, pirmasis jūsų žingsnis turėtų būti PAMĄSTYMAS – o kas gi yra, kada baigiasi toji akimirka šitame jūsų nuostabiame pasaulyje, kada jūs patys sakote, kad iš dulkės kilęs į dulkę ir pavirsi. Taip, bet tai kalba apie jūsų materialų apvalkalą – fizinį pavidalą, jūsų kūną. O jūsų kilmė yra iš Mūsų – DIEVIŠKA, DVASINĖ. Jūs niekada nepavirsite į dulkę. Jūs pavirsite į MUS – atspindėdami Mūsų atvaizdą savo aplinkoje, ir per visą amžinybę; keliaudami iš planetos į planetą, iš visatos į visatą, jūs atspindėsite Mus gėrio, grožio, meilės pasireiškimo veiksmais. O dabar jūsų pradžia yra nuo to pamąstymo, kad tai NEPABAIGA. Tai nėra tas iškeliavimas, kurį jūs matote, kai palydi jūsų materialų pavidalą, NE; jame jau nebėra jūsų to tikrojo – dvasinio asmens – aš. 
Jūs turite pamąstymui daugybę minčių. Ir kada jūs imate – mąstydami – išreikšti norą, norą iš pradžių turite išreikšti: Taip, aš noriu sužinoti, o kas ten yra po to; įdomu, negi taip viskas ir pasibaigia? Ne, aišku ne. Mes jums sakome aiškiai, kad yra prisikėlimas. Mes tą jums diktuojame iš vidaus; bet gi prie jūsų Mūsų dalelė negali taip lengvai prisibelsti. Jūs tiek užimti, tiek apimti nerimo, baimės, skausmo, kančios, matote aplinkui, kaip griūna jūsų dabartinė civilizacija, todėl prie jūsų prisibelsti per tas kliūtis, kurias jūs pastatote VIDUJE, Mes negalime. Mes galime pasiekti jus tiktai per RAMYBĘ. Jūs turite nusiraminti, o kaip jūs nusiraminsite, jeigu jūs visą laiką veikiate vien tiktai savo interesų tenkinimo sferose? Net ir šeimoje jūs siekiate vienas kito atžvilgiu įsiviešpatauti, kad kas yra galva šeimoje; kad vaikai jūsų klausytų; nėra tarpusavio MŪSŲ DVASINIU pagrindu meilės lauko, kuris yra virpesiais tiek skleidžiamas, tiek juntamas per atsivėrimą. 

Štai jūsų yra noras pažinti tą, kas yra daugiau, ir tada įvyksta atsivėrimas, pamąstymai nukreipti į Mus, į asmenis esančius Rojuje, Rojaus Trejybę, tuos Tris Šaltinius ir Centrus. Tas atsivėrimas – tai yra jūsų nukreipti virpesiai Mums, asmenims – nesvarbu, kur jūs bebūtumėte – vienas ar šeimoj, ar kolektyvinėj komunijoj šitoje nuostabioje gyvojoje šventovėje. Adresuotas asmeniui jūsų komunijos ryšys yra jūsų atsivėrimas. Tačiau kada jūs dalyvaujate individualiai gyvojoje komunijoje su Mumis ar asmeniškai atėję čia net su šeimomis, jūs ne iš karto galite PATIRTI tą įtikėjimo pasireiškimą viduje. Gali būti taip, kad ne vieną kartą jums iškils abejonės, kad štai aš nepajuntu nieko, aš nepajuntu to įtikėjimo, nepajuntu tos vidinės būsenos, kad kažkas yra daugiau negu tai, kad aš adresuoju savo mintis Kūrėjui, adresuoju savo intelektu, savo protu, o viduje aš nepatiriu dar tokios permainos, nepatiriu kažko daugiau negu prieš ateidamas į šitą gyvą komuniją. 

Taip, jums reikalinga įdėti asmeninių pastangų, kad įtikėjimas pasiektų jūsų gelmę. Juk jūsų tas dvasinis aš yra kaip giliai užkastas arba užšąlęs gyvasis sidabras. Jis spindi, ji reikia atkasti ir prakirsti ledą, kad galėtų jisai iškilti į paviršių, tam jūs turite įdėti pastangų.

Taigi, atsivėrimas prasidėjo nuo jūsų PAMĄSTYMŲ, nuo jūsų NORO, pareikšto, kad norite sužinoti, kas yra DAUGIAU negu gyvenimas ŠITAME PASAULYJE, kas yra PO gyvenimo šitame pasaulyje, o TODA – jūsų GYVASIS komunijos ryšys su Mumis, tas BENDRAVIMAS; ir jeigu jis bus nuoseklus, atkaklus, dažnas, o Aš net pasakyčiau kasdien, po kurio laiko jūs – net jeigu ir nieko nebuvote patyrę – pradėsite patirt; pradėsite patirt savo vidumi, tikruoju dvasiniu aš KITOKIAS mintis, KITOKIĄ ĮŽVALGĄ Į APLINKĄ, ir net toliau negu mato jūsų materialios akys. Ir tada pastebėsite, kad tas, kas jus anksčiau tenkindavo įvairiose ritualinėse pamaldose, šiandien jau jūsų nebetenkina, jums reikia to GYVO ŠALTINIO gurkšnio, dvasinio GYVO vandens. 

Štai jūs tada ir pajuntate, kad jus pripildo gyvasis dvasinis Mūsų vanduo, jūs pajuntate tą savo vidumi, savo būsena. Tai jau yra jūsų įtikėjimo pradžia. Įtikėjimas neturi pabaigos, jis neturi dugno, jis yra beribis, bedugnis. Kuo daugiau bendraujate su Mumis, tuo labiau jūs juntate tą BŪSENĄ, kuri jums teikia tą PALAIMĄ. Tai yra jūsų ĮTIKĖJIMAS. O tada yra jums skirti dabai, Mūsų darbai, juk, Mano mylimiausi vaikai, argi jūs galite pasakyti, kad Mes tinginiaujame? Argi jūs galite mesti Mums kokį šešėlį, kad Mes nieko neveikiam? Juk jūs ir maldose patys išreiškiate, kad Mes jums liejam be perstojo meilę, šviesą, tiesą. Jūs turite ją pajausti, patirti per atsivėrimą, įtikėjimą ir bendrą veikimą su Mumis, todėl tas veikimas ir yra skirtas jums, kad jūs veiktumėte, dirbtumėte drauge su Mumis, kaip ir Mes nuolat dirbame jums. Mes esame JUMS. Kas Mes būtume be jūsų? - tik Trys Šaltiniai ir Centrai. Taigi įsivaizduokit, kam Mes būtume reikalingi? Sau? Mes negalim egzistuoti sau, juk meilė – pats galingiausias užtaisas; jis skirtas VISUMAI, KŪRYBAI. Tai kaip Mes galėtume kurti, jeigu viską koncentruotume tiktai į save. Nieko Mes negalėtume sukurti, Mes taptume bejėgiai. O gi jūs teisingai Mus vadinate visagaliais. Todėl ir jūs turite drauge su Mumis dalintis tuo, ką patiriate savo BŪSENA – per įtikėjimą ir atsivėrimą Mums - su kitais savo dvasiniais broliais ir sesėmis, ir veikti drauge su Mumis jų labui, tuo pačiu ir Mūsų labui, ir savo labui. 
Nėra vakuumo, nėra izoliacijos kūrinijoj. Viskas tarpusavyje Mūsų taip susieta į gyvą sistemą, kad joje kiekvienas nutrauktas saitelis tam tikru mastu turi poveikio ir visos sistemos trūkčiojimui. Ir kuo arčiau tas nutrauktas saitelis, tuo - toje vietoje - yra skausmingesnė to nutraukto saitelio pasekmė. Todėl jūs turite jausti pasitikėjimą Mumis, kad nenutrauktumėte tų saitelių, o būtumėte iš tikrųjų vis daugiau atsidavę Mūsų vedimui iš vidaus, ir ryžtingesni savo veikla. O kaip gi jūs veiksite nepasitikėdami Mumis? Mes gi jums sakome - Mes jus mylime, nebijokite, pasitikėkite, o jūs vis tiek žvelgiate įtariai, nepasitikėdami; net ir gėrio skleidimo sferoje, teisingumo skleidimo sferoje, meilės skleidimo sferoje jūs jaučiate nepasitikėjimą, kaip į jus sureaguos aplinka, bet gi jūs darote šviesos darbą, ir tai jaučiate nepasitikėjimą. O jūs atsiremkite į Mus tvirčiau ir pajausite pasitikėjimą veikti. 
O dabar Aš jums to ir nepasakysiu - mąstykite PATYS, KIEK jūs dėtumėte tarp tų atsivėrimo, įtikėjimo, ir pasitikėjimo lygybės ženklų. 

AČIŪ UŽ DĖMESĮ.
( visi pradėjo juoktis, nes šitai buvo pasakyta tokiu šmaikščiu tonu, kad visiems buvo tokia natūrali JUOKO reakcija)

Algimantas:

Ačiū tau mylima Begaline Dvasia-Motina-Sese už šį nuostabų mokymą. Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.
---------------------------------
Ačiū Daliai už šito mokymo įrašą, o Jurgitai – už jo išrašymą.

Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas

Algimantas
2011-10-18 13:30:25


Dokumentų sąrašas
Spausdinti
Grįžti atgal