6. Tėvo mokymas apie kentėjimą, 2005 11 28
Algimantas (komentuodamas pasisakymus svetainės Forume): Mielieji, kada skaitau jūsų mintis negaliu sulaikyti ašarų: kokios jūsų mintys yra gražios, kilnios, kupinos gėrio ir meilės. Tai jūsų lūpomis kalba Dievas. Kada jūs rašote šitas mintis, ar jūs patiriate savo viduje kančią, skausmą, pažeminimą..? Aišku, kad ne, nes jūsų širdis yra atsivėrusi... Bet jūsų kūnas gali turėti ir skausmo potyrį net ir tuo pačiu metu, bet jis nublanksta prieš tos akimirkos meilės vibraciją, kurią jūs paskleidžiate reikšdami savo mintis rašydami... Kančią nuima Jėzus, nuima Tėvas, kada atsiduodi visiškai ir iki galo. Kančią patiria kūnas, ir savasis ego. Argi Jėzus būtų ištvėręs kančią – tiek fizinę, tiek rodomą jam moralinę panieką iš savo tvarinių – jeigu jis nebūtų mylėjęs Tėvo, ir visos kūrinijos tvarinių, tąja Tėvo meile? Jokiu būdu nebūtų ištvėręs. Su Dievu širdyje kančia nustoja egzistuoti kaip tokia. Ji tiesiog ištirpsta Tėvo meilėje, kuri skalauja kiekvieną gyvą ląstelę ir patį aš. Ir tuomet dingsta bet kokios neigiamos pasekmės, jeigu tave kas nors įžeidinėja, niekina, nes toks elgesys nėra iš Dievo, tai tu, atradęs Dievą savyje, ir savo žmogiškąjį ego sutapatinęs su dieviškuoju ego, tiesiog prarandi tą ego, kurį gali kas nors įžeisti, tu imi panašėti į Jėzų, į Tėvą ir tavęs nebeveikia materialūs žemo ir užgaulaus lygio žodžiai. Tiesiog jie prašvilpia pro tave ir tiek. Bet jeigu nors kiek jie ima skaudinti, nedelsiant prašyk Jėzaus sustiprinimo, atiduok jam ir skausmo kančią ir paniekinimo naštą, kad tu visą laiką jaustum laisvus pečius, neužgultus paniekos ar įžeidimo. Ir Jėzus visada tokią žmogaus kančią pasiima, kad tik žmogus nekentėtų. O atidavus šitą naštą Jėzui nuoširdžiai, tu išsivaduoji ir toliau gali jausti Dievo palaimą ir jam geriau tarnauti tarnaudamas savo broliams ir seserims sieloje.
Aš savo Minties Derintojo, Dievo Tėvo dvasios, esančios kiekviename iš mūsų, paklausiau, kodėl vieni žmonės patiria tiek daug kančios, ligų, skausmo, paniekos.
Minties Derintojas: Mano mylimas sūnau, patyrimas yra lemiamas, arba pats reikšmingiausias elementas Manojoje kūrinijoje. Be patyrimo jūs niekada negalėtumėte įvertinti bendradarbiavimo su kitomis būtybėmis – sielomis ir dvasiomis – kurį jūs dar tik turėsite ateityje. Jums reikės atlikti daug daug įvairių užduočių labai artimai bendraujant su jomis. Be patyrimo jūs negalėtumėte nieko atlikti. Ir būtent jūsų patyrimas ištveriant daugelį dalykų grūdina jūsų charakterį. Kaip tu gerai žinai yra įvairios rungtys įvairiose sporto šakose. Yra tokių sporto šakų, kur lenktyniaujama labai trumpoje distancijoje. Bet yra ir tokių sporto šakų, kur lenktyniaujama labai labai ilgose distancijose. Bet dalyvaudamas trumpo nuotolio rungtyniavime sportininkas turi savo jėgas paskirstyti vienaip, o ilgo nuotolio varžybose – kitaip. Taip pat ir jūsų gyvenimas čia gali būti labai trumpas, bet intensyvus. O intensyvumą nulemia skirtingos situacijos, kuriose jūs ir atsiduriate. Kaip tu gerai supranti, Aš viską žinau nuo pabaigos. Ir Aš žinau, kiek laiko jūs mėgausitės gyvenimu šitoje planetoje ar kitoje. Bet Aš noriu, kad jūs galėtumėte būti išmėginti, išbandyti tiek šitame gyvenime, tiek ir po prisikėlimo iš materialaus kūno mirties miego. Dėl to, kai kurie žmonės gyvena labai trumpą, bet intensyvų gyvenimą kaip mirtingieji. Ir Man visiškai to pakanka, kad nustatyčiau jų aktyvaus gyvenimo motyvus. Jeigu tu klausi, kiek daug žmogui reikia ištverti kančių, kaip tu sakai tarp nepriteklių kūjo ir gyvenimo sukrėtimų priekalo, tai esminį vaidmenį turi jūsų būsimoji karjera. Kiekvienas turės savo kelią. Ir juo daugiau jūs užgrūdinate savo charakterį, tuo labiau būsite pasirengę tam tikram konkrečiam vaidmeniui būsimos karjeros metu. Kaip tu žinai, Manojoje kūrinijoje tarnauja didžiulė gausybė įvairių dvasių kategorijų. Ir kiekviena tokia dvasių kategorija gali panaudoti ir tokių sūnų, kurie kyla iš žemiausiųjų lygių, iš mirtingųjų, pagalbą. Ir šitos dvasių kategorijos atspindi tam tikrus bruožus tų asmenybių, kurios ir sudaro tą dvasių kategoriją. Ir kadangi yra milžiniškas mirtingųjų skaičius visose planetose, kur gyvena žmonės, kadangi yra milžiniška gausa tų kategorijų, kurias sudaro įvairios dvasių asmenybės, dėl to joms reikalinga ir skirtinga pagalba iš kylančiųjų pusės. Kylantieji, kaupdami įvairų patyrimą, įgyja ir atitinkamą lygį, kad suteiktų pagalbą vienoje ar kitoje dvasių kategorijoje iki to laiko, kada jie bus įtraukti į Užbaigtųjų Mirtingųjų Korpusą Rojuje. Dėl to, tikrai būkite tikri, kad jūs tikrai nesikankinate per daug, kaupdami tą patyrimą, kaip tą jūs galėtumėte pavadinti savojo materialaus kūno kentėjimu arba sielos kentėjimu šitame pasaulyje. O jūs šitomis aplinkybėmis galite demonstruoti ištikimybę Man. Tai yra tiktai būdas, kaip nušlifuoti jūsų deimanto sienelę. Ir kada ji ima spindėti, metas jus pasikviesti toliau.
Algimantas: Kodėl kai kurie iš čia išeina labai anksti, net nespėję nieko atskleisti savo charakterio savybių?
Minties Derintojas: Vis tiek tai yra tas pats – jie atskleis savo savybes po prisikėlimo. Nė vienas neišvengs šito pradinio mokymo arba mirtingojo arba sielos charakterio tam tikrų savybių grūdinimo etapo. Bet kaip tu gerai supranti, kiekviena asmenybė turi savo unikalią tapatybę, ir šitos tapatybės negalima nei užkloti iš viršaus kitos asmenybės tapatybe arba ją pakeisti kitos asmenybės tapatybe. Taigi, kiekvienas iš jūsų kaupiate unikalų patyrimą. Ir šitoji unikali patirtis yra vienintelis matas kiekvienai asmenybei, nustatant, kur ji gali būti panaudojama toje ar kitoje veikloje. Tai ir jūsų patikimumo matas. Net ir tuo metu, kada jūs esate lavinami pakeliui į Rojų.