24. Tėvo mokymai apie kataklizmus, 2007 09 01 23 val. 00 min.
Algimantas: Mylimas Tėve, aš Tavęs noriu paklausti, kad atsakytum į mūsų Forumo vienos iš mano sesių klausimą apie kataklizmus. Ar tai yra Tavo bausmė, kuo aš netikiu? Tačiau, vis tik, iš kur šitokios nelaimės? Ir dar taip suaktyvėjusios. Ir pareikalaujančios daugybės žmonių aukų, ir sukeliančios daug kančių.
Tėvas: Mano mylimas sūnau, tavo pavadinti kataklizmai arba kaip jūs dar vadinate stichinės nelaimės, turi dvigubą kilmę. Viena yra išskirtinai fizinė, antroji yra susijusi ir su dvasiniais dalykais. Tačiau juos jums dar labai sunku suvokti, nes jūsų fizika nėra tiek pažengusi į priekį, kad net ir grynai fizinius dalykus galėtų susieti į bendrą kūrinijos dvasinę-fizinę ir gyvą sistemą.
Kiekviena natūraliai ir evoliuciškai iš saulės karštos masės atsiradusi planeta, kuriose gyvena dabartiniu metu žmonės, savo branduolyje talpina tą pačią saulės karštą materiją, kuri kažkada, dėl didžiulio saulės karščio spaudimo, sugebėjo ištrūkti iš tos pačios saulės taip pat milžiniškos masės traukos grybšnio. Ir toji karšta masė, nors ir šiek tiek atvėsusi, palyginus su saulės paviršiaus temperatūra, bet vis tiek yra labai karšta jūsų suvokimu, ir pridaro daug vargo netoli ugnikalnių gyvenantiems žmonėms, kada tokie išsiveržimai yra labai aktyvūs ir galingi.
Tačiau potvynius ir cunami bangas sukelia ne ugnikalnių išsiveržimai, bet žemės plutos judėjimas.
Jūsų, Urantijos, planeta yra labai jauna, dėl to visas jos fizinis plutos judėjimas yra ne iki galo nurimęs. Tačiau prie jo judėjimo prisidedate ir jūs savo nepasotinamu gobšumu ir savanaudiškumu, kada be jokios atodairos, vien tik nedidelės grupės žmonių gobšumo ir dar didesnio turto troškimo įgyvendinimo praktiniais žingsniais padedate karštai lavai po žemės pluta surasti tokias ertmes, kuriose yra išpumpuoti milžiniški tūriai dujų ir naftos, ir į tas vietas, dėl milžiniško planetos branduolio karščio spaudimo, skverbiasi didžiulė suspausta jėga, sugebanti pakelti atskirose planetos vietose pačią planetos viršutinę dalį, jos vadinamąją plutą. Tai gali būti tiek atvirose vietose, tiek vandenyno dugne.
Tačiau dar liūdnesnis dalykas yra tai, kad absoliuti dauguma jūsų sielos brolių, savo nusigręžimu nuo dvasinių dalykų ir atsidėjimu vien tik materialiems siekiams, į visą planetos aplinką spinduliuoja žemo dažnio virpesius, kurie yra ilgi, ir jie būtent ir sulaiko tą šilumą, kuri negali išsiveržusi iš planetos gelmių greičiau pasklisti į kosminę erdvę. Į kosminę erdvę tokiems žemiems virpesiams koridorius gali nutiesti tik atsigręžimas į dvasinius dalykus, kada jūsų pačių virpesiai iš žemų ir ilgų pavirs į aukšto dažnio ir trumpus virpesius, kurie ir leis einančiai fizinei planetos pulsacijai nuo žemės aplinkos išsisklaidyti kosminėje erdvėje.
Dabar jūs savo žemais ir ilgais virpesiais tokį procesą sulaikote. Dėl to susidarantys milžiniški vandens telkiniai debesyse, didžiulis temperatūros skirtumas tarp oro srovių maždaug dešimties kilometrų erdvės sluoksnyje nuo planetos paviršiaus sukuria tokius galingus oro jėgos pasireiškimus su taifūnais, uraganais, ir audromis, kurias lydi milžiniška energetinė iškrova jums matomais žaibais tarp nedidelės vandens masės, palyginus su planetos mase, ir temperatūros skirtumų tarp įvairių oro srovių judėjimo šitame visame erdvės tūryje virš planetos. Ir dabar šitas visas erdvės tūris yra tarsi vis labiau ir labiau uždaromas ir pačių žmonių žemų ir ilgų energetinių virpesių, kurie tiesiogiai prisideda ir prie jūsų mokslininkų pastebėto globalaus klimato atšilimo, ir prie šiltnamio efekto. Tik jie klaidingai tokio atšilimo priežasčių ieško, ir teigia jas esant, žmogaus gamybinėje veikloje. Tai klaidinga nuostata. Dėl gamybos, net jeigu ją jūs vystytumėte daugybę kartų daugiau negu ji išvystyta šiandien jokio klimato atšilimo nebūtų, nes visa pasklindanti dėl veiklos energija lengvai pakiltų savo pasireiškiančiais virpesiais į kosminę erdvę. Tačiau jūsų pačių dvasinis aklumas neleidžia jūsų mokslininkams pažvelgti ir giliau, ir aukščiau, ir į save pačius, į savo vidų, kad pamatytų tikrąją atšilimo priežastį savo dvasiniame lygyje. Ir būtent tik jo išvystymas padės ir pačiai planetai greičiau pasiekti energetinę-fizinę pusiausvyrą.
Dabartinė padėtis yra tik labai trumpa akimirka į dar didesnius sukrėtimus, kurie laukia žmonių, gyvenančių tose vietose, kurios buvo apgyvendintos dar per anksti. Tačiau jos irgi buvo apgyvendintos dėl didelių savanaudiškų siekių. Todėl jūs, nė vienas, neturite žvelgti į pasireiškiančius potvynius, uraganus, drebėjimus, kaip į Mano jums siunčiamą bausmę. Tai natūrali fizinė ir dvasinė evoliucija. Kada tarp abiejų evoliucijos formų yra pusiausvyra, tada žmonija nesusiduria su tokiomis katastrofomis, dėl kurių nukentėtų toks skaičius žmonių. Dabar jūs kenčiate dėl savojo neišmintingumo ir atsidavimo vien tik ritualams ir dogmoms, kurios negali evoliucijos tėkmės nutraukti, kiek jūs besimelstumėte.
Mano planas ir yra numatytas, kad jūs visi, ir kiekvienas, dvasiškai vystydamiesi, pajaustumėte savo ryšį ir su ta planeta, kurioje pradedate žengimą į Mano amžinybę. Tik tada jūsų aplinka pradės jums patiems suteikti pagalbą, kaip gyventi be tragiškų pasekmių, kurios dabar jus taip skaudžiai baudžia. Iš esmės jūs patys save baudžiate savo trumparegiškumu ir savanaudiškumu, nematydami, kad ir planeta yra gyva ir sudaro sistemą, kurioje jūs egzistuojate kaip materialūs mirtingieji, o tuo pačiu ji irgi priklauso didesnei sistemai, taip pat gyvai, kaip ir jūs esate Manosios kūrinijos dvasinės šeimos nariai.
Algimantas: Mylimas Tėve, kaip man suvokti, kad iš manęs sklindantys virpesiai turi įtakos planetos skleidžiamos šilumos virpesių sulaikymui ar pakilimui į kosminę erdvę?
Tėvas: Mano mylimas sūnau, apie tai jums niekas niekada iki šiol nieko nėra aiškinęs, dėl to jums atrodo, kad tokie dalykai yra nerealūs, fantazija.
Tačiau Manoji kūrinija yra tokia, kurią sudaro vien tik energetiniai virpesiai. Ir jie visą laiką yra judėjime, per visą amžinybę, ir Aš Esu Judėjimas.
Dėl to ir visa, kas yra kilę iš Manęs, taip pat yra judėjimo pavidalu – tiek vidinio, mikrokosminio, tiek išorinio, makrokosminio.
Juk vasaros dieną nė vienas iš jūsų nematote, kaip jūs iškvėpiate vandens garus, pašalindami vandenį iš savo organizmo sistemos. Tuo tarpu žiemą, jūsų akys realiai mato garus, tą patį vandenį. Tačiau ir vasarą yra šalinamas lygiai tas pats vanduo. Dar net gausiau negu žiemą, nors būtent vasarą garų pavidalu jo pašalinimo jūs ir nematote. Dar sunkiau jums suvokti, kad jūs spinduliuojate energijos virpesius, nes jie daugumai ir jūsų mokslininkų kol kas neatrodo realūs, kad turėtų kokio nors poveikio klimatui.
Tačiau, kada planetos šiluma sklinda į išorę, kada šitos virpėjimų bangos nėra tokios, kad jas fiksuotų jūsų organizmas, tai gali atrodyti, kad jokio sklidimo nėra nei iš planetos, nei iš jūsų kūno. Tačiau spinduliuoja viskas, net akmuo. Tik tai, kad jūs negalite šito spinduliavimo nustatyti, tai nereiškia, kad jo nėra iš viso.
Ir būtent jūsų žemo dažnio virpesiai, sklindantys į erdvę, prisideda kaip sulaikantis rėtis planetos spinduliavimui. Jūs ne visiškai jį sustabdote, bet labai smarkiai uždelsiate patekimą į kosminę erdvę.
Jūs gaunate šilumą iš saulės ir turite iš Manęs jums parūpintą apsaugos sistemą, kad saulės energija jūsų nepražudytų, bet padėtų. Tuo tarpu sulaikydami planetos skleidžiamus virpesius, jūs tarsi papildomai sustiprinate saulės spindulių poveikį. Dėl to jos energijos pasireiškimas planetos paviršiuje dar labiau sustiprėja, bet ne dėl saulės didesnio energijos kiekio, bet dėl jūsų pačių sukuriamos, sulaikančios natūralią energijos virpesių cirkuliaciją, užtvaros.
Kas būna, kada verdate vandenį uždengtame puode, kurio dangtis stipriai prispaustas prie puodo? Taip, spaudimas puode pakyla, ir jo vis didėjanti jėga tą dangtį tiesiog gali pakelti, o pačiame puode to paties padidėjusio spaudimo poveikyje vanduo pradeda kilti garais su didele jėga per bet kokius plyšelius. Ir tik nuėmus dangtį, vanduo ima atslūgti, spaudimas sumažėja.
Ir jūsų žemo dažnio virpesiai veikia kaip puodo dangtis planetos šiluminiams virpesiams, kurie ieško su didesniu spaudimu išėjimo galimybės į kosminę erdvę. Ir tik tas nedidelis skaičius mano vaikų, kurie savo žvilgsnį nukreipia į dvasinius dalykus, nukreipia į Mane, jie ir tampa tomis nedidelėmis išėjimo angomis kaip tarp puodo ir dangčio šnypščiantiems garams, taip ir tarp planetos plutos ir viršutinių atmosferos sluoksnių, kurie irgi Mano sumanyti kaip apsauginė juosta išsaugoti šilumą ir apginti jus nuo meteoritų, kurie joje sudega. Jeigu nebūtų atmosferos, tai naktį jūs sušaltumėte, o dieną sudegtumėte. Tačiau Aš esu parengęs atmosferą tokią, kad ji būtų pralaidi tiek, kad vyktų normalus, kaip suplanuota Mano, energetinių virpesių judėjimas, kad nebūtų per didelio spaudimo, kuris galėtų sukelti papildomų kataklizmų, kaip jūs pavadinate.
Dėl to dabar jūs žinote, kad net ir tokioje fizinėje gyvoje sistemoje, kaip planeta ir kosminė erdvė, vyksta energetinis judėjimas, kurio blokuoti nevertėtų, kad nekiltų skaudžių pasekmių, kurios jums sukelia daug fizinio ir dvasinio skausmo. O blokavimas yra jūsų pačių laisva valia nusisukimas nuo dvasinio Mano meilės ir šviesos kelio.
Ar patikėsite, kad galite prisidėti tiek prie visos planetos sklandaus fizinio nusistovėjimo, kada nebebus joje nei audrų, nei žemės drebėjimų, nei ugnikalnių išsiveržimų, tiek ir prie savo sielos brolių ir sesių dvasinimo patiems asmeniškai pasirinkus mano siūlomą kelią ir tarnavimą Man ir visos kūrinijos labui?
Šitaip jūs galite sumažinti ir katastrofų pasekmes.
Tačiau ar tuo patikėsite, priklauso nuo kiekvieno iš jūsų įtikėjimo. Aš jums suteikiu visiems vienodas priemones, savo dalelę, savo dvasią, Minties Derintoją, mano Sūnaus Kūrėjo, jums žinomo Jėzaus iš Nazareto vardu, Tiesios Dvasios, ir Visatos Motinos Dvasios, jums žinomos Šventosios Dvasios vardu, pagalbą ir paramą, o jūs, savo asmeninio ryšio su Manimi gilumu, ir dėka, patys asmeniškai, turite apsispręsti, ar jums tas pats, kada yra pažeidžiama tokia energetinė judėjimo pusiausvyra, kurią Aš esu numatęs tokią, kad jos neblokuotų niekas, kas tik atsigręžia į Mane, ir tuo prisideda net ir prie visos planetos fizinio-energetinio nusistovėjimo.
Todėl niekas niekada nekaltinkite Manęs, kad Aš jus ką nors baudžiu, kai Aš jums siunčiu tik meilės virpesius ir padedu jums įveikti ir šitą jums iškilusią kataklizmų problemą. Net ir šituo savo mokymu.
Algimantas: Mylimas Tėve, ačiū Tau. Tai tikrai nuostabus mokymas. Ir daug atskleidžiantis mūsų dvasiniam aš, kur jis gali padėti Tau ir kaip gali padėti ir sau.
Ačiū Tau dar kartą. Aš Tave taip myliu, kad trokštu Tau tarnauti nešdamas šviesą savo sielos broliams ir sesėms. Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.