25. Tėvo mokymas-atsakymas apie juodąją rasę, 2007 11 09 12 val. 30 min.

Spausdinti
Dokumentų sąrašas

Algimantas: Prieš trejetą dienų gavau iš savo sielos brolio iš Jungtinių Valstijų elektroninį laišką, kuriame jis rašo, kad yra juodaodis, gyvena Teksaso valstijoje, ir jaučia didžiulį neigiamą požiūrį į jį dėl juodos veido spalvos. Ir tokią nuostatą jis jaučia per savo visą gyvenimą. Jis paprašė manęs paklausti, kada bendrausiu su Tėvu, arba su Jėzumi, kodėl yra taip, kad juodoji rasė yra tiek nuvertinta, kodėl ji turi daug kentėti nuo savo ­baltao­džių sielos brolių ir sesių.

Aš Tėvui tokį klausimą pateikiau. Ir Jis nuostabiai jam atsakė. Aš prašiau Tėvo leidimo paskelbti atsakymą mūsų svetainėje angliškai, o taip pat išvertus į lietuvių kalbą ir lietuviškai. Tačiau Tėvas tokio leidimo nedavė, paaiškino, kad tas atsakymas buvo asmeniškai anam mano sielos broliui. Tuo tarpu Jis pridūrė, jog suteiks kitą mokymą jums visiems, kurį aš galėsiu patalpinti svetainėje.

Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, garbinu iš meilės Tau ir laisva valia, gauta iš Tavęs.

Aš garbinu Tave, kad Tu esi toji Tiesa ir Šviesa, kurios trokšta siela, ir vis labiau trokšta Tave patirti.

Aš garbinu Tave, kaip savo ir VISŲ mylimą ir mylintį Tėvą – Pirmąjį Šaltinį ir Centrą, kuris dovanoji gyvybę kūrinijai.

Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.

Mylimas Tėve, aš jau Tavęs klausiau apie juodąją rasę, kada į mane pagalbos kreipėsi mano sielos brolis iš Amerikos. Ir Tu jam per mane atsakei apie juodąją rasę ir jo paties dabartinę padėtį. Tačiau Tu man sakei, kad šito atsakymo aš negaliu patalpinti svetainėje – www.urantija.lt – visiems, nes jis buvo skirtas asmeniškai tik tam mano sielos broliui. Tu man taip pat pasakei, kad suteiksi kitą mokymą apie juodąją rasę, kurį aš galėsiu pateikti visiems savo sielos broliams. Mylimas Tėve, aš Tavęs prašau, paaiškink apie juodąją rasę, ką tu nori, kad mes žinotume visi.

Tėvas: Mano mylimas sūnau, tai, ką jūs vadinate rasėmis, tai ne daugiau kaip išorinis skirtumas dėl odos spalvos ir tam tikrų veido bruožų. Tačiau kas slypi po šitais jums matomais veido bruožais ir oda, Man neturi jokio skirtumo.

Tu puikiai patiri, kad bendraudamas su Manimi ir jausdamas Mano meilės virpesius savo paties viduje, visiškai negalvoji apie savo veido bruožus ir odos spalvą, tu jauti savo visu sielos atsivėrimu, kokia yra harmoninga aplinka tavo viduje, kuri trokšta apkabinti visus iki vieno, nekreipiant dėmesio į išorinius ir matomus skirtumus.

Kadangi tavo žvilgsnis vis labiau sutampa su Manuoju matymu, tai ir požiūris į išorinius skirtumus vis labiau artėja prie Manojo požiūrio – žvelgti giliau negu mato materialus žvilgsnis ir pajausti dvasiniu sielos žvilgsniu bendrystę per Mane su visais savo sielos broliais ir sesėmis, kurie yra visi Mano mylimi, ir mylimiausi, vaikai.

Aš suteikiau jūsų planetos gyvybei didesnę vystymosi laisvę negu jūs galėjote tikėtis. Aš jus padalinau ir tuo pačiu atskyriau pagal ­išorinius veido ir odos spalvos požymius į savarankiškas grupes, nes savo ­vystymosi pradžioje jūs į visą aplinką žvelgėte tik agresyviu ir naikinančiu žvilgsniu. Dėl to jūs, dėl savo laukiniško agresyvumo vieni kitus būtumėte seniai išnaikinę.

O kad galėtų gyvybės evoliucija žengti tolyn į priekį, kada ­atsirado skirtingos spalvotosios rasės, jos ėmė telktis tarpusavyje ir su kitų ­spalvotųjų rasių sielos broliais ir sesėmis nebendrauti. Kiekviena rasė, būdama savarankiška ir turėdama laisvą vystymąsi galėjo visai žmonijai suteikti daug teigiamų patyrimų ir atradimų, kur viena buvo imlesnė, ten kitai būtų buvę mažiau poreikio eikvoti daug laiko ir jėgų atrandant tuos pačius dalykus, sakykim, ugnies įskėlimą savarankiškai, ne vien tik žaibo dėka. Deja, jūsų gyvybės modelis buvo perdaug agresyvus, kad po kurio laiko, praleisto tarp savosios rasės, jūs būtumėte suėję bendrauti ir dalintis patyrimu taikiai ir geranoriškai visų vardan, ir Mano labui. Tuo pačiu ir savo labui, savo geresnio gyvenimo labui. Vietoje šito jūs ėmėte savo sielos brolius ir seses naikinti. Be jokio pasigailėjimo. Ir išnaikinote pačius geriausius savo protėvius.

Raudonoji rasė buvo pati gabiausia, jūsų dabartine samprata, ­civilizacijos fakelo nešimui pirmyn, tiek dvasine, tiek materialia prasme. Po jos ėjo mėlynoji rasė. Tačiau jų nebeliko. Nebeliko ir jų nuostabaus potencialo, kuris būtų buvęs jūsų dabartinių palikuonių nuosavybe, per kartų kartas perduotas jums. Jūs buvote prieš šimtus tūkstančių metų nuskriausti.

Ir dabartinė jūsų vadinamoji baltoji rasė nėra toji spalvotoji rasė. Ji susideda iš įvairiausių likučių ir priemaišų, nors save jūs laikote ­aukštesniais už kitus. Tai tik paliudija jūsų iškilusį didesnį ego, gyvulinį ir agresyvų ego, kuris neleidžia jums ir šiandien žvelgti kaip į sau lygius tikrai, nors ir su labai didelėmis priemaišomis, bet vis tik iš pirminių ­spalvotųjų rasių išlikusias – juodąją ir geltonąją rases. Būtent jos yra tikrosios jūsų planetos seniausiosios gyventojos ir jos turi daug didesnę moralinę teisę pasakyti baltajai rasei, kad jos iš viso dar nebuvo šitame pasaulyje, kada ir juodoji, ir geltonoji rasės jau seniai egzistavo planetoje. Ir ne tik egzistavo, bet tuo pačiu siekė ir savojo kelio įprasminimo.

Tačiau ir jūs patys dabartiniu metu matote, kad dažniausiai mūšiuose žūsta patys drąsiausi, kurie nebijo vadinamosios mirties, nes jie turi idealus vardan kurių nebijo atiduoti, jų supratimu, aukščiausią dovaną – savo gyvybę.

Taip atsitiko ir su spalvotosiomis rasėmis, kada ir raudonoji, ir ­mėlynoji, ir oranžinė, ir žalioji tarpusavyje kovojo žūtbūtinę kovą, tai juodoji rasė jau seniai buvo iškeliavusi į šiltesnius kraštus, ir ten įsikūrė. Palankus klimatas ir gausus maistas natūralioje aplinkoje nevertė šitos rasės perdaug dėti savo pastangų, kad prisitaikytų prie atšiaurių sąlygų, kaip tą darė kitos rasės. O kada nėra akstino, labai greitai laisvą valią turintis laukinis individas aptingsta.

Lygiai taip ir geltonoji rasė nebuvo linkusi kariauti su kitomis rasėmis, dėl to ji iki šiol išsaugojo savo homogeniškumą ir dabar gyvena labai izoliuotą, kompaktinį gyvenimą, į kurios vidų nenoriai įsileidžia svetimus, jų supratimu, sielos brolius ir seses su jų pasaulėžiūra ir ­tradicijomis. Tai irgi didžiulis stabdys abiejų rasių dabartiniam vystymuisi.

Tačiau abiejų rasių daug senesnis už baltosios rasės potencialas dar neatskleistas, jis dar neįgavo pagreičio skleistis.

Prie to labai daug prisidėjo ir jūsų vadinamoji baltoji maišyta, negrynakraujė rasė. Ji pati įgavusi ir mėlynojo žmogaus, ir Adomo ir Ievos violetinės, nesėkmingai kurtos, rasės likučių ir daugybės priemaišų iš Indijos dravidų, iš šumerų, iš andonitų-arijų genų, savo intelektą ­pagerino tiek, kad jis pranoko kitų aplinkinių gyventojų intelektą. Tačiau vien tik intelektas, be dvasinės ugnelės puoselėjimo iš vidaus, be ryšio su Manimi, uždega labai pavojingą ir žiauriai nubaudžiantį laužą, kuris sudegina net ir savo pačių rasės sielos brolių ir sesių milijonus visiškai niekuo dėtų individų, Mano mylimų vaikų.

Šitaip užauginę savo gyvulinį, kitus pralenkiantį savo intelektu, ego, jūs pradėjote maištauti prieš Mane, prieš gamtos dėsnius, jūs ėmėte sėti aplinkui neapykantą ir mirtį kitiems sielos broliams ir sesėms, juos laikėte menkesniais, žemesniais, jūsų nevertais. Jūs pavergėte juodąją rasę, jūs net geltonąją rasę būtumėte nukariavę, jeigu ne mūsų dvasinių jėgų ­įsikišimas iš vidaus net į jūsų geriausių baltosios rasės atstovų ­išmintingus sprendimus – sustoti ir atsikvošėti.

Juk Jungtinių Valstijų prezidentas Abraomas Linkolnas buvo iš vargšų, tačiau kokia dvasine stiprybe ir šviesa jis švietė, kada priėmė sprendimą panaikinti vergovę, šituo mesdamas iššūkį savo paties rasės turtuoliams materialiais turtais, bet dvasia skurdžiais.

Būtent Abraomo Linkolno Manoji dalelė, jo Minties Derintojas, vedė Abraomą į šitą žingsnį – panaikinti vergovę – nuo pat vaikystės. Tai buvo Mano jam suteikta misija.

Panaikinti vienos rasės išnaudojimą vergovės sąlygomis kitos rasės turtais ir jėga. Aš turėjau rinktis tokį savo sūnų, kuris nuo pat mažumės troško šviesos, žinių ir teisingumo. Jis pats savo šeimoje patirdamas nepriteklių, labai dažnai susimąstydavo apie šalia tvyrantį žiaurumą ir neteisingumą. Jo vaikiškas žvilgsnis matė giliau negu daugumos suaugusiųjų žvilgsniai, kurie į viską žvelgė kaip į nuo senų laikų esančią tvarką, kad tai Aš esu šitaip sutvarkęs pasaulį, jog vieni gimsta tam, kad vergautų, o kiti, kad būtų vergvaldžiai.

Abraomui vedimas iš vidaus, kurį Aš nuolat suteikdavau, kaip suteikiu ir kiekvienam, turėjo didžiulės įtakos. Jis pats nesusivaldęs pravirkdavo, kada matydavo mušamus vergus, atskiriamus vaikus nuo motinų, kada vykdavo vergų prekyba ir šitokie vaizdai draskė jo vidinę sielą. Ir tuo pačiu klojo meilės ir šviesos pamatą, kad tokia asmenybė, užkopusi ant aukščiausiojo politinės valdžios valstybėje laiptelio, išdrįs mesti iššūkį visai sistemai.

Aš renkuosi savo vaikus labai atsakingoms misijoms jiems šito net nežinant nuo pat vaikystės, nes tik vaikystės metais sukauptas imlumas tiesai ir meilei, laisvos valios pasireiškimui, yra būtent tas pagrindas ir garantija, kad Mano sūnus ar dukra šitą misiją, kurią jam esu numatęs, įvykdys taip, kaip esu jam ar jai suplanavęs. O kad ją galėtų įvykdyti, tam atiduodu ir dalelę savęs, kuri taip pat yra daugiau patyrusi gyvendama kituose mirtinguosiuose, kurie, deja, Mane atstūmė, tačiau jų patyrimo Manoji dvasia nepraranda niekada.

Ir dėl to tokia labiau patyrusi Manoji dalelė, Minties Derintojas, ir veda tokius Mano vaikus, kurie priima ryžtingus sprendimus, ­pakreipiančius visos planetos evoliucijos tėkmę, kad ji vis labiau sutaptų su Manuoju evoliucinio vystymosi gyvybei jūsų planetoje planu.

Ir dėl to jūs visi, ir kiekvienas, turite suvokti, kad nėra nė vieno sprendimo, kuris būtų priimamas be Mano žinios; net ir tas sprendimas, kuris yra nukreiptas prieš Mane. Tačiau tokiam sprendimui Mano ­palaiminimo ir paramos jūs negausite. Tuo tarpu visi, ir kiekvienas, sulauksite ne tik Mano paramos, bet ir kitų Mano sūnų ir dukrų pagalbos, kada jūs sprendimai yra nukreipti Manosios valios vykdymui.

Taip ir Abraomas Linkolnas jos sulaukė. Sulaukė, nes jis drąsiai metė iššūkį savo aplinkai, kuri valdė galingus tuometinius resursus ir turtus pagal anų laikų sampratą. Ir jam priimti tokį sprendimą prireikė ­nepaprastų pastangų. Jis turėjo kovoti ir su savo vidine baime, nes jam grasino susidorojimu, grasino sunaikinimu visos jo giminės. Bet jis išdrįso nešti pasauliui šviesą, nes jautė vidinę jėgą, kuri buvo iš Manęs.

Ir dabar jūs patys suvokiate, kokia yra barbariška nuostata laikyti vergijoje kitą žmogų, kada aš kiekvienam esu suteikęs vienodą laisvą valią. Dėl to šiandieniai vergai, kurie vergauja išnaudotojams, neturi didesnių galimybių panaudoti savo laisvą valią net ir savo pačių labui, nes jie yra visiškai priklausomi nuo dabartinių vergvaldžių godumo ir blogos valios pasireiškimo. Jie neturi jokių garantijų, ir jokio užtarėjo, išskyrus Mane – Aš jiems suteikiau laisvą valią, ir Aš juos lygiai taip myliu, puoselėju, ir vedu į Šviesą ir visada tik laisva valia.

Jeigu tik jūs suvoktumėte, kiek šiandien jūsų pasaulyje yra vergų, beteisių, ir išnaudojamų, jūs pasibaisėtumėte tų savo sielos brolių ir sesių, kurie juos išnaudoja, veiksmais, bet jūs perdaug esate pasinėrę į savo materialius rūpesčius vien tik savojo ego didinimo labui. Dėl to jūs net nematote, kad jūsų planeta artinasi prie kritinės ribos, kada jūsų pačių išlikimas joje fiziniu pavidalu taps problematiškas. Ir kad šitoks didžiulis sukrėtimas jums patiems būtų kuo švelnesnis, susimąstykite apie savo kasdienybę, kokiais virpesiais gyvenate – meilės ar godumo, pavydo ar gailestingumo, pykčio ar užuojautos, tarnavimo ar savanaudiškumo.

Ir pradėkite žvelgti į juodąją rasę, į geltonąją rasę, į baltąją rasę, į rudąją rasę kaip į savo sielos brolius ir seses su meile, net ir taip, kaip į kiekvieną iš jūsų žvelgiu Aš. Jūs turite suvokti vienintelį dalyką – jūs dalyvaujate Mano ­evoliuciniame gyvybės plane. Tai ne jūsų evoliucinis planas. Ir jūs jo koreguoti nesate įgalioti. Jūs nesate tie, kurie žinotumėte, kas bus po ­milijardo metų. Šitas planas yra Mano suteiktas visai kūrinijai, ir jūs jame arba dalyvaujate, arba iš jo iškrentate kaip maištininkas savo laisva valia pasirinkęs tokį sprendimą.

Ateis laikas, kada jūsų planetoje bus viena vienintelė rasė. Ji nesiskirs odos spalva. Visur bus šviesiai alyvinio atspalvio veido spalvos mano sūnūs ir dukros. Tai ir bus violetinė rasė, kurios sukurti nepavyko jūsų Adomui ir Ievai.

Tačiau jūs taip pat galite prisidėti prie šitos rasės greitesnio ­pasirodymo planetoje. Jūs turite žinoti, kad gyvybės, įskaitant ir ląstelės, vystymasis vyksta kokybiniais šuoliais. Evoliucija, žengdama pirmyn, visą laiką atlieka kokybinius šuolius, ir tik dėl to atsirado tokia gausa gyvybės rūšių jūsų planetoje. Ir toliau mirtingieji taip pat evoliuciškai patirs ­kokybinių šuolių, kas pasireikš per jų palikuonių aukštesnių, kokybiškai aukštesnių, fizinių organizmų atsiradimą, kur net ląstelių pavidalu bus atskleidžiamas daug didesnis potencialas tiek intelektualiam, tiek ­dvasiniam imlumui.

O sąlygas tam sudaro jūsų pačių vidiniai virpesiai, vidinė būsena – ar jūs kiekvieną akimirką gyvenate Mano meilės virpesių maudomi ­palaimoje ir ramybėje, ar įtampos, streso, ir baimės būsenoje. Nuo ­šitokios būsenos priklauso jūsų būsimųjų kūdikių gimimas ir sveikata. O pradžią galite padaryti jau ir šiandien – atsisukdami į Mane savo viduje, kad pajustumėte palaimą savyje, ir ramybę pajustų jūsų kiekviena ląstelė.

Štai būtent tokiomis sąlygomis pradėtas ir išnešiotas kūdikis turės daug didesnį imlumą Mano vedimui iš vidaus. O tokių kūdikių ­gyvenimas bus daug prasmingesnis negu jūsų. Ir jų būsimieji palikuonys turės dar didesnį pranašumą prieš savo tėvus, jau nekalbant apie pranašumą prieš jus. Toks yra Mano evoliucinis gyvybės planas.

Algimantas: Ačiū Tau mylimas Tėve, už tokį nuostabų mokymą. Aš Tave myliu visa siela ir širdimi. Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.

Mielieji, ką tik užbaigiau priiminėti šį Tėvo paaiškinimą. Jaučiu tam tikrą fizinį nuovargį, bet nuostabų pakilimą dvasioje, koks yra Tėvas, mylintis ir mums padedantis, mokantis ir vis stiprinantis, kad tik mes vieni kitus mylėtume ir stiprintume, o ne murkdytume ir trukdytume gyvai šviesai skverbtis tarp mūsų.

Tikiuosi, kad jūs patyrėte taip pat malonumą, skaitydami Tėvo suteiktą mokymą. Telydi jus ramybė. Su broliška meile, Algimantas


Dokumentų sąrašas
Spausdinti
Grįžti atgal