30. Tėvo mokymas, perduotas per mūsų gyvąsias pamaldas Dievo Tėvo ir Jo Sūnaus Jėzaus šventovėje, 2008 01 26
Algimantas: Mylimas Tėve, mes nuolat meldžiame didesnio nusiraminimo, didesnės šviesos, didesnio sustiprinimo. Kaip mums tą patirti? Jeigu Tu suteiktum savo mokymą, aš pasirengęs jį pagarsinti, kad išgirstų jį ir kiti, dalyvaujantys mūsų maldoje.
Tėvas: Mano mylimi vaikai, jūs esate pasimetę vien tik dėl to, kad aplinka yra tokia tamsi, tiršta, ir jinai prislegia jus, nes jūsų sielos yra dar tokios gležnos, kaip patys mažiausi daigeliai, vos vos išleidę daigą virš dirvos paviršiaus, ir šalna gali juos tuoj pat pakąsti. Dėl to jūsų ta nuostabi, besiskleidžianti daigo pavidalo forma, ji yra gyva, ji yra tikra.
Auginkite šitą daigą. Daigui reikalinga saulės šviesa, o jūsų sielai reikalinga Mano meilės gyvi virpesiai.
Atsigręžkite, kaip atsigręžia daigas į saulę, jūs į Mane atsigręžkite visu savo sielos atsivėrimu, visa savo širdies gelme, kad patirtumėte, kaip Aš jus pagirdau ir pamaitinu gyvuoju vandeniu, gyvąja duona.
Jūs dabar meldžiate Mane daugiau sustiprinimo, kad turėtumėte didesnį ryžtą, kad galėtumėte veikti.
Nejaugi jūs manote, kad Aš esu apleidęs jus, kad Aš jums nesuteikiu ryžto, kad Aš jums nesuteikiu drąsos, kad Aš nesu su jumis, kad Aš nesu net jūsų viduje.
Nejaugi tai, ką jūs skaitote net ir šitame apreiškime, Urantijos Knyga, arba Kristaus apreiškime KALBU JUMS VĖL, negi jūs manote, kad tai yra tušti žodžiai, kada jūs skaitote, kad Aš esu, per savo Dvasią, jūsų viduje, ir vedu jus, ir žadinu iš vidaus, stiprinu jus iš vidaus?
Tai jeigu jūs nepajuntate šito stiprinimo, tuomet ir atsigręžkite į Mane, kalbėkite su Manimi. Kalbėkitės!
Kada jūs žvelgiate į savo vaikus, jūs suprantate, kad jie nesupranta jūsų, negali išgirsti jūsų mokymų, negali suprasti jūsų nuostatų.
Tai kaip Man matančiam, kad jūs taip pat pilni baimės, negalite suprasti Mano jums suteikiamų mokymų, kaip Man elgtis ir jaustis?
Lygiai taip pat prašyti dar didesnio Mano Tėvo, kurio nėra? Esu Aš, Pirmasis Šaltinis ir Centras – Aš esu.
Bet Man irgi liūdna ir skaudu, kada jūs skaitote daugybę kartų, kada jūs girdite daugybę kartų: „Bendraukite su Manimi. Prisipildykite iš Manęs jau jums suteiktos meilės, ryžto, drąsos bangos, ir jūs patirsite, kad jūs iš tikrųjų esate kupini meilės, pilni ryžto, ir bebaimiai daryti gėrį, skleisti meilę“.
Ko jūs bijote? Jeigu jūs bijote, reiškia, jūs neturite pakankamai gyvo ryšio su Manimi. Reiškia, jūs tam neskiriate laiko.
Aš negaliu padaryti už jus to, ką turite daryti jūs patys, jeigu norite nešti šviesą aplinkai.
Jūs suprantate, kad jūsų vaikai negali suprasti jūsų patarimų, jūsų šviesos, bet jūs nieko negalite pakeisti už juos. Jeigu jie neatsiveria jums, jūs negalite jų pripildyti savo šviesa, negalite priversti, kad jie naudotųsi jūsų patarimais.
Tai kodėl jūs elgiatės lygiai taip pat, kaip elgiasi jūsų vaikai, jūsų supratimu, elgiatės Mano atžvilgiu, kada jums sakau vieną ir tą patį: „Bendraukite su Manimi daugiau. Atsiverkite Man daugiau, ir jūs stiprėsite“.
Aš jums tą sakau, nes taip yra visoje kūrinijoje.
Juk Jėzus yra sakęs: „Aš turiu ir kitų avių kaimenių“. Tos kitos avių kaimenės labiau suprato Jėzų ir jo mokymą, ir jos naudojosi jo mokymu: Kūrė dangaus karalystę, Mano dvasinę šeimą, tiek savo širdyje, tiek aplinkoje, o jūs nedrįstate šito daryti.
Jūs norite, kad kažkas kitas už jus padarytų. Jūs siekiate, kad jums būtų gera, kad jums būtų ramu, kad jūsų kiti, kurie šalia jūsų yra, sielos broliai ir sesės, geriau suprastų jūsų mintis, jūsų siekius, jūsų darbus. Bet kiek prie šito asmeniškai jūs prisidedate kiekvienas, kiek jūs suteikiate, kiekvienas, šviesos ir meilės aplinkai, veikdami darbais?
Nekreipkite dėmesio į tai, kad jūsų nesupranta bendradarbiai arba vaikai.
Neškite Mano meilės virpesius. Skleiskite juos visiems.
Nebijokite tarti Mano vardo. Garsiai tarkite, kad išgirstų jų ausys!
Bet jūs bijote. Dėl to, kad neturite gyvo ryšio su Manimi. Reiškia, priežastis yra jūsų viduje. Jūs neturite noro atsiverti Man. Pagalvojimas apie Mane, dar nėra atsivėrimas Man. Jūs turite tam dėti pastangų.
Nieko negaunate veltui.
Aš irgi negalėčiau dalinti meilės virpesių, jeigu nemylėčiau jūsų. Bet Aš jus myliu, ir tada meilės virpesius dalinu. Aš veikiu. Dėl to Aš ir jus raginu: Veikite, prisipildydami virpesių iš Manęs, paskirdami kasdienį laiką Man, kad galėtumėte prisipildyti.
Kodėl jūs valgote? Dėl to, kad išalksta jūsų kūnas, jam stinga energijos, jūs jaučiate, kad negalite daugiau be maisto.
Taip pat ir siela. Jinai trokšta iš Manęs palaimos, ramybės, bet jūsų žemesnis aš, jūsų žmogiškasis protas nustelbia sielos troškimą ir augimą.
Štai – tas gležnas daigas, kuris prasikalė iš dirvos, ir dabar siekia augti daugiau. Jam reikalingas Mano gyvas dvasinis maistas. Jūs jo negausite, jeigu tiktai mąstysite apie Mane, bet nebendrausite su Manimi. Aš negaliu įpilti jums gyvo vandens, jeigu jūs patys neišsižiojate.
Algimantas: Ačiū Tau, mylimas Tėve. Ačiū už tavo raginimą, skatinimą, nes Tu net ragini ir nurodai: „Būkite net ir tokie tobuli, koks esu tobulas Aš“. Ir kaip baugina mus tas nurodymas. Kaip mes galim būti tokie tobuli, koks esi Tu, kai mes esam tokie, atrodo, žemi tvariniai? Bet malda padeda, ir aš meldžiu, kad šitą priesaką vis daugiau, ir daugiau paverstume savo kasdieniu principu tobulėti, atsiduoti Tavo valios vykdymui, vis daugiau bendraujant su Tavimi laisva valia, gauta iš Tavęs.
Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.